Teatras
Greta Vilnelė
SOS
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Ryšys“
Buvęs milijardierius Adamas Neumannas yra pasakęs: „Pasauliui tampant skaitmeniniu, svarbu nepamiršti žmogiškojo ryšio.“ Šiuo pandeminiu laikotarpiu gyvas bendravimas tapo antru žaibiškai senkančiu neatsinaujinančiu ištekliumi po iškastinio kuro. Kovo 19 d. įvyko virtuali Nacionalinio Kauno dramos teatro mokslinės fantastikos spektaklio „Ryšys“, režisuoto Agnijos Leonovos, premjera. Šiuo teatriniu filmu bandoma atskleisti, kodėl žmogui gyvybiškai svarbus ryšys ir kokia jo praradimo kaina.
Ignas Zalieckas
Svarbu – noras dalintis ir išgirsti
Pokalbis su Baliu Ivanausku
Aktorius Balys Ivanauskas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Kafka Insomnia“ (rež. Žilvinas Vingelis, „Kosmos Theatre“, Kauno miesto kamerinis teatras, 2020), „Teatralas“ (rež. Jonas Tertelis, Juozo Miltinio dramos teatras, 2019), „Sibiro haiku“ (rež. Saulė Degutytė, Stalo teatras, 2018), „Oneginas“ (rež. Juliana Laikova, „Teatras P“, 2017), „Pagalvinis“ (rež. Gintaras Varnas, Kauno miesto kamerinis teatras, 2017), „Pirmapradis“ (rež. Karolina Žernytė, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2016), ,,Sapnas“ (rež. Kamilė Gudmonaitė, LNDT, teatras „Utopia“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), 2014) ir kt.
Greta Vilnelė
Spektaklis tarp draugų
Interaktyvus socialinių tinklų spektaklis „Mirgėjimas“
Nuo kompiuterio ir interneto išradimo pagreitėjus informacijos sklaidai, šiuolaikiniam žmogui akimirksniu tapo prieinamos žinios apie visą pasaulį, tačiau toks progresas vertinamas nevienareikšmiškai.
Rimgailė Renevytė
Neįmanoma sugrįžti tokiam, koks išėjai
Pokalbis su Nele Savičenko
Apie karantino pauzę ir bandymą po šios tylos grįžti atgal į sceną kalbamės su aktore Nele Savičenko.
Dovilė Zavedskaitė
Nevaikiškos debesų formos
Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis „Debesys“
Vilniaus teatre „Lėlė“ vasario mėnesį buvo pristatytas Aušros Bagočiūnaitės-Paukštienės lėlių spektaklis „Debesys“, kuriame keturiasdešimt minučių plaukia... debesys. Kol kas tik internetinėje platformoje pasiekiamas kūrinys, iš vienos pusės, primena meditaciją ir atspindi karantininio gyvenimo galvose jausenas, iš kitos – manau, savo universalumu, veiksmo minimalizmu ir polinkiu į filosofinius apibendrinimus yra artimesnis crossover tipo meną vertinančiai suaugusiųjų publikai.
Ingrida Ragelskienė
Teatro istorija neprasidėjo nuo mūsų
Pokalbis su Dmitrijumi Denisiuku
Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) aktorius Dmitrijus Denisiukas nesureikšmina jubiliejinių datų – nei asmeninių, nei profesinių. Vasario mėnesį penkiasdešimt penkerių metų sukaktį aktorius atšventė repetuodamas. O trisdešimt vieni kūrybiškai dosnūs metai teatre prasidėjo 1989-aisiais, kai ką tik Valstybinį teatro meno institutą Minske baigęs jaunas aktorius buvo pakviestas suvaidinti Azazelą režisieriaus Romano Viktiuko spektaklyje „Meistras ir Margarita“. Tokia buvo lemtis – susirgus aktoriui Vytautui Šapranauskui, į Azazelo vaidmenį Dmitrijus turėjo įeiti per keletą dienų. Džiaugiuosi, kad Denisiukas sutiko pasidalinti mintimis apie teatro dabartį ir praeitį.
Ramunė Balevičiūtė
Ką reiškia būti Meistro mokiniu?
Pokalbiai su Eimunto Nekrošiaus režisūros studentais
Manoma, kad Eimuntas Nekrošius keletą dešimtmečių buvo didysis teatro Mokytojas. Jo įtaką patyrė ne tik dirbusieji kartu su juo, bet ir stebėjusieji Meistro spektaklius iš šalies. Turbūt ne per drąsu būtų teigti, kad Nekrošiaus įdagas ryškus pačioje lietuvių teatro tapatybėje.
Ignas Zalieckas
Teatro galia gilintis į žmogų ir jo santykį su pasauliu
Pokalbis su aktoriumi Kęstučiu Cicėnu
Aktorius Kęstutis Cicėnas sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Kaligula“ (rež. Vidas Bareikis, „No Theatre“, 2013), „Kankinys“ (rež. Oskaras Koršunovas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2015), „Tartiufas“ (rež. Koršunovas, LNDT, 2017), „Voicekas“ (rež. Antanas Obcarskas, LNDT, 2018) ir kt. Nuo 2015 m. vaidina Tebaldą Koršunovo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (LNDT ir OKT), o nuo 2017-ųjų – Beną „Išvaryme“ (LNDT).
Miglė Munderzbakaitė
Mums reikia daugiau meninio azarto
Pokalbis su režisieriumi Antanu Obcarsku
Režisierius Antanas Obcarskas analizuoja šiuolaikinei visuomenei aktualias temas. Spektakliuose „Voicekas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), 2018) ir „Alisa“ (LNDT, 2020), sukurtuose bendradarbiaujant su dramaturgu Laurynu Adomaičiu, apmąstomas sudėtingas klausimas – kodėl žmogus imasi naikinti kitus žmones; paliečiamos teisingumo, bausmės temos. 2020 m. lapkričio mėnesį Nacionalinis Kauno dramos teatras nuotoliniu būdu transliavo naujausią Obcarsko spektaklį „Batsiuviai“ pagal nepastatoma tituluojamą Stanisławo Ignacy Witkiewicziaus-Witkacy pjesę.
Aušra Kaminskaitė
Mokęs savo pavyzdžiu
Eimunto Nekrošiaus pamokos ateities kartoms
Rašydama šį tekstą keliskart susimąsčiau: turbūt esu vienas netinkamiausių žmonių rašyti apie Eimunto Nekrošiaus pedagogiką. Palaikau idėją, kad režisūrinis ir pedagoginis darbas turėtų skirtis, kaip, anot daugybės šiuolaikinių tyrinėtojų, skyrėsi žymiausių metodų ir sistemų autorių kūrybinė ir mokomoji veiklos. O juk net nedalyvavus Nekrošiaus paskaitose nesunku nuspėti, kad dirbdamas su studentais jis kliovėsi intuicija ir improvizacija, bet ne objektyviai patikrintais metodais, tikslingai ugdančiais vos pradedančių aktorių ir režisierių profesinius gebėjimus.
