Teatras
Greta Vilnelė
Ar tai nuosprendis jaunimui?
Spektaklis „Tinder Dates“ Vilniaus mažajame teatre
Pamačius naują Vilniaus mažojo teatro premjerą, vėl tenka nusivilti. Teatro įkūrėjas ir ilgametis meno vadovas Rimas Tuminas savo spektakliais siekė, anot Audronės Girdzijauskaitės, bristi iš nevilties į viltį. Meno vadovo pareigas einančiai režisierei Gabrielei Tuminaitei naujas teatro sezonas kol kas buvo itin produktyvus – per tris mėnesius išleistos net trys premjeros. Naujausio Tuminaitės spektaklio „Tinder Dates“, režisuoto kartu su Stasu Žirkovu ir Kirilu Glušajevu, premjera įvyko lapkričio 18, 19 dienomis. Nors vilties jame netrūksta, Tumino teatro dvasia, tiek metų sklandžiusi teatre, regis, pamažu jį palieka.
Miglė Munderzbakaitė
Kalbėti būtina, kol žmogaus teisės taps neliečiamos
Spektaklis „Good Girls“ Kauno miesto kameriniame teatre
„Good Girls“ – bendras Didžiosios Britanijos, Lietuvos ir Liuksemburgo kūrėjų muzikinis spektaklis, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis. Spektaklio komanda – režisierė Larisa Faber, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir aktorės Monika Valkūnaitė, Teklė Baroti, Nora Zrika – žada maištingą žvilgsnį į abortų temą, pateikiant ne dramatizuotas, apgailestavimų prisodrintas istorijas, bet pasakojimus apie racionalius, apgalvotus sprendimus, dėl kurių nesigailima.
Agnė Zėringytė
Teatras – galimybė kažką atrakinti viduje
Pokalbis su dramaturge Birute Kapustinskaite
Birutė Kapustinskaitė – teatro ir kino dramaturgė, 2018 m. pelniusi „Auksinį scenos kryžių“ už pjesę „Terapijos“ bei 2020 m. nominuota „Sidabrinės gervės“ apdovanojimui už scenarijų filmui „Čia buvo Saša“ (rež. Ernestas Jankauskas, 2018) . Pagal dramaturgės darbus pastatyti tokie spektakliai kaip „Terapijos“ (rež. Kirilas Glušajevas, Oskaro Koršunovo teatras (OKT), 2017), „Signalai“ (rež. Paulius Markevičius, Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB), 2018), „Niekada nežinai“ (rež. Monika Klimaitė, „Taško“ teatras, 2018), „Vietiniai“ (rež. Markevičius, Nacionalinis Kauno dramos teatras, 2018), „Ženklai“ (rež. Markevičius, MMLAB, 2020), „Detoksikacija“ (rež. Darius Gumauskas, OKT, 2021), „Šokis objektui ir vaikui“ (choreografė Greta Grinevičiūtė, MMLAB, 2021). Dramaturgės kūryba statoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Ieva Tumanovičiūtė
Kokybiški spektakliai
Latvijos teatro vitrina
Lapkričio 11–13 d. teko galimybė pamatyti keturis Latvijos teatro spektaklius – tris Rygoje ir vieną Liepojoje. Latvijos teatro darbuotojų sąjungos kuruojama spektaklių programa siekiama pristatyti šalies teatrą užsienio profesionalams bei stiprinti kultūrinius Baltijos ir kaimyninių šalių ryšius. Iš kelių spektaklių būtų neteisinga daryti kokius nors apibendrinimus apie pastarąjį Latvijos teatro sezoną, tačiau bendrą šių kūrinių vardiklį rasti galima.
Greta Vilnelė
Ne tik apie karą
Šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“
Lapkričio 15–20 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyko šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė“. Šiais metais susitelkta į šiuolaikinius ukrainiečių dramaturgus ir jų kūrybą. Skaitytos keturios pjesės: Lenos Liagušonkovos „Gorkio motina“, Maksimo Kuročkino „Žolėdžiai“, Natalijos Vorožbit „Blogi keliai“ ir Pavlo Arje „Laikų pradžioje ir pabaigoje“. Taip pat surengta diskusija „Kaip gimsta ir kur dingsta lietuvių dramaturgija?“ ir pristatyta naujo Eglės Švedkauskaitės spektaklio „Fossilia“ idėja.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė
Iš mūsų vaidybų
Laiškai apie teatrą (IX)
Teatre bendraminčių kelionės, apie kurias rašei, vis retesnės, todėl ypatingos. Bet net ir kūriniuose, peržengiančiuose saiko ribas, pamirštančiuose ieškoti grožio, pasiduodančiuose temos brutalumui ar emocijai, galima rasti vieną kitą patrauklų elementą. Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Infinity“ tokiu tapo mergaitė balkone (Aušra Giedraitytė), gyvenanti savitą gyvenimą, susikūrusi ištisą pasaulį ir pro langą su nuostaba stebinti išorėje vykstančią beprotybę. Tai guodžia, leidžia ištverti, bet neišteisina scenoje vykstančio chaoso, taip ir neatradusio meninės formos, ne lozungais pasakojančios apie autoritarinį režimą Baltarusijoje ir ne tik. Kaip kalbėti apie skaudžiausius dabarties pasaulio įvykius? Štai kur klausimas menininkams.
Ignas Zalieckas
Kompromiso paieškos
Paryžiaus rudens festivalio užrašai (I)
Kaip ir kasmet, rugsėjį į Paryžių sugrįžo iki pat gruodžio besitęsiantis Rudens festivalis, nutraukęs po vasarą vykusio Avinjono teatro festivalio vyravusį štilį. Deja, pirmieji rudens mėnesiai privertė skendėti blunkančioje liepos reminiscencijoje. Tyliai iškilo seniai nerimą keliantis scenos meno priklausomybės nuo rinkos klausimas. Susidarė įspūdis, kad dalis Rudens festivalyje pristatomų kūrinių maunami ant vieno tematinio ir tikslinio virbo.
Daiva Šabasevičienė
Po sekreto stiklu – teatro kosmėjos
Dovilės Zelčiūtės knyga „Augau teatre“
Naują Dovilės Zelčiūtės knygą „Augau teatre“ („Vaga“, 2022) galima skaityti kaip teatro „Stiklo karoliukų žaidimą“. Čia susipina įvairūs žanrai, įvairios temos, ir priklausomai nuo skaitytojo nuotaikos ar patirties aprašomas pasaulis gali būti suvokiamas įvairiai.
Ignas Zalieckas
Spręsti iš asmens laikinumo perspektyvos
Pokalbis su aktore Ieva Brike
Aktorė Ieva Brikė sukūrė vaidmenis tokiuose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro spektakliuose kaip „Laukys“ (rež. Olga Lapina, 2022), „Kūnai“ (choreografai ir režisieriai Marius Pinigis ir Adrianas Carlo Bibiano, 2022), „Aliaska“ (rež. Augustas Gornatkevičius, 2022), „Big Pharma“ (rež. Arturas Bumšteinas, 2021), „Apsiaustas“ (rež. Kotryna Siaurusaitytė, 2021), „Tie metai“ (rež. Jonas Vaitkus, 2021), „Volponė“ (rež. Aidas Giniotis, 2021), „Irano konferencija“ (rež. Aleksandras Špilevojus, 2020) ir kt. Taip pat atlieka performansus, dalyvauja įvairiuose meno projektuose, tarp jų – komiksų opera „Alfa“ (rež. Dr. GoraParasit, „Operomanija“, 2018).
Ieva Tumanovičiūtė
Norėti kažko daugiau
Apie spektaklį „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“
„Niujorkas“, „Berlynas“, „Tikras gyvenimas“, „Savastis“, „Pagarba sau“ – keli tam tikro amžiaus, tam tikros socialinės ir kultūrinės aplinkos žmonių dėmesį patraukiantys raktažodžiai, susiję su jų svajonėmis. Ivano Vyrypajevo pjesė „Nepakeliamai ilgi apkabinimai“ suręsta iš tokių dvasines ir materialines siekiamybes atspindinčių idėjų tarsi iš prekės ženklų, nurodančių tam tikrus 30–35 metų žmonių norus, tokius kaip: iš tiesų jausti, iš tiesų gyventi, patirti pilnatvę, pajusti save, išgyventi tikrą meilę ir t.t.
