Teatras

Daiva Šabasevičienė

„Barikados“ Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje

Vasario 21 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Barikados“ premjera. Tai jaunų menininkų kūrinys bandant suprasti, kaip kalbėti apie 1991 metų sausio įvykius Lietuvoje. Spektaklio kūrėjai – dramaturgai Goda Dapšytė, Jānis Balodis, režisierius Valteris Sīlis ir dailininkė Ieva Kauliņa, – susipažino Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centro kartu su kitų šalių partneriais surengto tarptautinio Baltijos ir Šiaurės šalių jaunųjų menininkų seminaro „BaNd“ renginiuose. Lietuvos nacionalinis dramos teatras pakvietė juos bendradarbiauti įgyvendinant jų kūrybinį sumanymą. Kalbamės su būsimo spektaklio autoriais.

Vilmantas Juškėnas

Festivalio „Kitoks teatras vaikams“ įspūdžiai

Sausio viduryje „Menų spaustuvėje“ vėl šurmuliavo tarptautinis festivalis „Kitoks teatras vaikams“. Ketvirtus metus organizuojamas renginys žiūrovus dar kartą pakvietė į multimedijos technologijų, šokio, lėlių ir objektų teatro prisodrintų spektaklių fiestą, edukacines dirbtuves, susitikimus su kūrėjais. Nors poros paskutinių spektaklių nepavyko pamatyti, atrodo, festivalis praėjo gana sėkmingai ir pristatė keletą spektaklių, atskleidusių intriguojančius šiandienio teatro vaikams ir jaunimui ieškojimus.

Milda Brukštutė

Spektaklis „Paprastos beprotybės istorijos“ Klaipėdos dramos teatre

Įvairiausios beprotybės kas dieną aplanko daugybę namų. Ten, kur žmonės bendrauja, kur esama kaimynų, meilės nuotykių ar šeimyninių konfliktų, visuomet yra iš ko pasijuokti. Ne veltui ši mintis skamba ganėtinai banaliai – ji ir yra banali. Juk, tiesiai šnekant, dažniausiai tai visai ne beprotybės, o paprasčiausi buities nuotykiai. Istorijos apie juos, kaip ir anekdotai, labai praverčia tam, kuris moka jas pasakoti ir leidžia laisvalaikį su ne itin pažįstamais žmonėmis. Na, o jeigu tokios istorijos per intymios, o kompanijoje ne paaugliai, tuomet jos labiau tinkamos kinui ar teatrui, t. y. anonimiškesniam pasakotojui ir anonimiškesnei auditorijai.

Ramunė Balevičiūtė

Federico García Lorcos „Kruvinos vestuvės“ Vilniaus mažajame teatre

Anksčiau skirtinguose teatruose statyti Pauliaus Ignatavičiaus spektakliai jau spėjo jam sukurti vieno savičiausių jaunų režisierių reputaciją. Spektakliai pagal Kafkos kūrinius, taip pat Ewaldo Palmetshoferio „Hamletas mirė. Gravitacijos nėra“ pastatymas liudijo ypatingą režisieriaus jautrumą šiuolaikinio jauno žmogaus jausenai – jo nerimui, vienatvei, neapibrėžtumui. Šiuos jausmus ir būsenas Ignatavičius panardindavo į paveikią, šalčiu ir paslaptingumu dvelkiančią atmosferą.

Kristina Steiblytė

Antono Čechovo „Žuvėdra“ Juozo Miltinio dramos teatre

Išvados prašosi būti išsakytos pačioje teksto pradžioje. Taigi, Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre po šešiasdešimties metų vėl pastatyta Antono Čechovo „Žuvėdra“. Šį kartą jokių skandalų nebus. Žiūrovai žiūrės, kritikai kritikuos, o spektaklis ilgainiui tyliai numirs, taip nieko gero ir neišprovokavęs.

Kora Ročkienė

Majakovskio teatre – spektaklio „Kantas“ premjera

 

Julija Vilkišiūtė

Arbatvakaris „Lig Tave sulauksim...“ Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje

Dr. Jurgis Šlapelis ir jo žmona Marija – tautinio atgimimo veikėjai, paskyrę gyvenimą gimtosios kalbos bei Lietuvos nepriklausomybės puoselėjimui ir saugojimui. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje vykstantys arbatvakariai – tai renginiai, kuriuose, pasitelkus teatrinę kalbą, bandoma sugrąžinti žiūrovą į XX a. pradžią ir leisti jam pabuvoti viename iš tuo metu rengtų slaptų ar pusiau slaptų susibūrimų.

Daiva Šabasevičienė

Audronė Girdzijauskaitė. Ibsenas Lietuvos teatro veidrodyje (1918–1998). Vilnius, Rašytojų sąjungos leidykla, 2013, p. 328.

 

Milda Brukštutė

Dar vieni teatro metai

 

Kristina Steiblytė

Eksperimentas: įtikėjimas Kalėdų seneliu