Šokis
Žilvinas Dautartas
Be jų neįmanoma
Pirmasis kordebaletas
Įprasta, kad į baleto spektaklius einame dėl pagrindinių vaidmenų atlikėjų, nedaug dėmesio kreipdami į masinius šokius, jų poveikį spektaklio idėjai ir tikslui. Žavėdamiesi princesėmis ir princais užmiršdavom ir dabar užmirštam, kad scenoje, be jų, yra ir kiti dalyviai. Be jų neįmanoma apsieiti, nors dauguma lieka nežinomi ne tik žiūrovams, bet ir baleto gerbėjams. Tai kordebaleto artistai, žemiausia klasikinio baleto atlikėjų bendruomenės kasta.
Helmutas Šabasevičius
Keturi vakarai su „Don Kichotu“
Baleto dienoraščiai
Po dvejų su trupučiu metų pertraukos Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) atnaujino vieną iš savo klasikinio repertuaro spektaklių – Ludwigo Minkaus baletą „Don Kichotas“, kuris buvo rodomas kovo 19, 20, 21 ir 22 dienomis. Baleto mėgėjai negalėjo praleisti nė vieno spektaklio, nes visuose buvo pristatyti naujai sukurti didesni ar mažesni vaidmenys.
Miglė Markulytė
Iš tylos išnyrantys pasauliai
Trupės ULNA šokio spektaklis
Vasario 9 d. Radvilų rūmų dailės muziejuje būriuojasi žmonės, nekantriai laukiantys galimybės pamatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje metu pristatytą ULNA šokio trupės kūrinį „Iš tylos“. ULNA – dar gana jauna, įkurta 2020 m. per karantiną, tačiau per šį laiką choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė kartu su trupe spėjo sukurti septynis šokio spektaklius.
Helmutas Šabasevičius
Šokiai po skara
Ansamblio „Lietuva“ spektaklis „Žemaitė N.18(0)“
Naujausias valstybinio ansamblio „Lietuva“ spektaklis, kurio premjera įvyko Šokio teatre Vilniuje vasario 21 d., įsibėgėjo ir su lietuvių literatūros klasikės paveikslu supažindina vis daugiau įvairių Lietuvos miestų žiūrovų. Kovo 14 d. „Žemaitė N.18(0)“ buvo rodoma Jonavos kultūros centre ir sulaukė didelio jonaviškių susidomėjimo.
Laura Šimkutė
Saldi konkurencija
Šokio spektaklis „Match 3“
Norime būti patys geriausi, profesionaliausi, įsimintiniausi, išmintingiausi – visokie „-iausi“, ir nieko su tuo padaryti negalime. Na, gal šiek tiek apraminti šį troškimą įmanoma užsidedant atitinkamas socialiai priimtinas kaukes, tačiau konkurencingumas įrašytas į mūsų žmogiškąjį DNR. Ir kai funkcionuojame savo primityviame lygmenyje, tas noras atsiskleidžia aiškiausiai.
Daiva Šabasevičienė
Keturi teatriniai vakarai Paryžiuje
Šokis, drama ir miuziklas
Šiandien yra du Paryžiai – vienas išorinis, kitas vidinis. Jei nebūtų to Paryžiaus, kuris savo viduje sutelkęs lobynus, tai yra įvairius muziejus, galerijas, jei nebūtų teatrų, kurie savarankiškai kvėpuoja ir tebėra didžiuliai kultūros židiniai, gyvenimas čia atrodytų gana liūdnas. Paryžiaus gatvės ir kvartalai pamažu susiniveliavo, Lotynų kvartale beveik nesutiksi kinematografinių, prancūzų aristokratų tipažų, o nusileidęs nuo Monmartro ne populiariausiais turistiniais takais, tik po kurio laiko gali suprasti, kad patekai į Clichy bulvarą, kuriame sukasi „Moulin Rouge“ sparnai.
Agnė Zėringytė
Šokdamas esu savo vietoje
Pokalbis su baleto solistu Genadijumi Žukovskiu
Su baleto primarijumi Genadijumi Žukovskiu kalbamės po neseniai įvykusio jo sugrįžimo į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sceną. Dėl patirtos traumos šokėjas kurį laiką negalėjo šokti, o grįžęs pasirodė spektaklyje „Parkas“ (choreografas Angelinas Preljocajas, 2024). LNOBT nuo 2011 m. šokantis Žukovskis sukūrė daugelį pagrindinių vaidmenų repertuaro spektakliuose. Į Lietuvą šokėjas atvyko iš Baltarusijos, kur 2008 m. baigė Valstybinį choreografijos koledžą.
Helmutas Šabasevičius
Baleto ir šokio dienoraščiai
Vasaris
Toliau gausėja iš judesių ir jausmų atspalvių choreografo Angelino Preljocajo pasodinto „Parko“ pagrindinių herojų gretos – pirmą kartą Moters ir Vyro paveikslus šiame spektaklyje sukūrė Marija Kastorina ir Genadijus Žukovskis, kurie pernai dėl solisto traumos negalėjo pasirodyti premjeriniuose spektakliuose. Jų duetas visiškai atitinka ir spektaklio koncepciją, ir XVIII a. estetinius idealus – stiprus vyras ir gležna moteris keliauja vienas kito atradimo labirintu iki pat finalo, kuris kiekvieną kartą ir kiekvienam solistui tarytum suteikia sparnus, o žiūrovus taip pat kilsteli virš tikrovės, pripildo nuskaidrinančio liūdesio.
Žilvinas Dautartas
Kitoks princas
Baleto solistas Henrikas Kunavičius
„Todėl ir norisi kalbėti apie tą sovietmečio kartą, kuri sugebėjo išlaikyti nacionalumą. Ramiai galiu pasakyti – ir profesionalumą.“ Tai bene ryškiausio Lietuvos baleto solisto Henriko Kunavičiaus, kurio gimimo šimtmetį švęsime kovo 21 d., pasakyti žodžiai (Rūta Krugiškytė, „Duetas: baleto solistų Tamaros Sventickaitės ir Henriko Kunavičiaus kūryba“, 2012, „Krantai“). O jie aktualūs ir šiandien.
Helmutas Šabasevičius
Baleto ir šokio dienoraščiai
2025-ųjų sausis
Išsipildė sena svajonė – gyvai pamatyti senovinių baletų žinovo, choreografo Pierre’o Lacotte’o (1932–2023) rekonstruotą baletą „Paquita“ pagal Édouardo Deldevezo ir Ludwigo Minkaus muziką bei Josepho Mazilier ir Mariaus Petipa choreografiją (spektaklio premjera įvyko 2001 m.). Iki šiol branginamame 2004 m. šio baleto DVD įraše šokančios žvaigždės Agnès Letestu ir José Carlosas Martínezas jau senokai baigė karjerą (Letestu programoje įrašyta kaip kviestinė repetitorė), o spektaklis su puikiais Luisos Spinatelli scenovaizdžiais ir kostiumais vis dar gyvas ir sutraukia minias žiūrovų (šį sezoną į savo repertuarą „Paquitą“ įrašė ir Milano teatras La Scala, premjera – birželio 11 d.).
