7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šokis

Helmutas Šabasevičius

Sapnai ir kaktusai

Šokio spektaklių premjeros Klaipėdoje

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupės repertuaras praturtėjo dar trimis kūriniais – šokio spektaklių vakare „Sapnai ir kaktusai“, kurio premjera Žvejų rūmuose įvyko kovo 17 ir 18 d., parodyti lenkų choreografo Roberto Bondaros ir švedų choreografo Alexanderio Ekmano darbai. Jie sukurti jau prieš kurį laiką, tačiau vis stiprėjančios Lietuvos uostamiesčio baleto trupės pastangomis įgavo dar vieną įdomų pavidalą, tapsiantį ir šiuolaikinio Lietuvos baleto istorijos dalimi.

Scena iš spektaklio „Kaktusai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „Kaktusai“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Mykhailo Mordasovas ir Yanas Malaki spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Yanas Malaki ir Mykhailo Mordasovas spektaklyje „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš spektaklio „8m68“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Tarp taisyklių išmokau atrasti laisvę

Pokalbis su balerina Nora Straukaite

Balerina Nora Straukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė pernai, tačiau jau pelnė šių metų Baleto vilties apdovanojimą. Vieną svarbiausių savo vaidmenų atliko M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Anželikos Cholinos kurtame spektaklyje „Jūra“. Pradėjusi šokti LNOBT trupėje Straukaitė sukūrė vaidmenis klasikinio baleto spektakliuose „Spragtukas“, „Pelenė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. Šiuo metu balerina ruošiasi dviem premjeroms – „Arlekino milijonai“ (LNOBT) ir „Dezdemona“ (choreografė Cholina).

Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Žilvinas Dautartas

(Ne)pralaimėta kova?

Apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę

Vasario 5-ąją savo 90-ies metų jubiliejų būtų atšventusi ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos (dabar Baleto) skyriaus vadovė Lili Navickytė‑Ramanauskienė, pirmoji klasikinio šokio pedagogė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą (1963 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje). Pradėjusi vadovauti Choreografijos skyriui, nuo pirmų žingsnių ji bene svarbiausia savo misija laikė klasikinio šokio mokiniams sudaryti sąlygas ne tik įgyti reikiamą pasirengimą, bet ir išmokti juo naudotis. O tam reikėjo ir bendraminčių, gebančių disponuoti ne vien žodiniu palikimu (mane taip mokė mano mokytojai, o tuos mokytojus mokė jų mokytojai ir t.t.).

Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė. M.K. Čiurlionio menų mokyklos archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Lili Navickytė‑Ramanauskienė su IX laidos mokinėmis. Asmeninio archyvo nuotr.
Greta Vilnelė

Aukso vidurio beieškant

Šokio spektaklis „Tylėjimai“

Kovo 4 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko antra choreografo Pauliaus Prievelio šokio spektaklio „Tylėjimai“, sukurto su M.K. Čiurliono menų mokyklos šiuolaikinio šokio krypties mokinėmis ir Miglės Praniauskaitės šokio trupės šokėja, premjera. „Tylėjimai“ turi sąlyčio taškų su trupės „Nuepiko“ šokio spektakliu „Perdegimas“. Abiejuose kūriniuose trys šokėjai kuria abstrakčią choreografiją, abu kalba apie kritines žmogaus būsenas: „Perdegimas“ – apie fizinį ir emocinį išsekimą, o „Tylėjimai“ – vien apie psichologinę plotmę. Pastarojo choreografija kuriama tyrinėjant minčių nebuvimo ir chaotiško jų pertekliaus dinamiką.

Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Tylėjimai“. J. Urbonaitės nuotr.
Agnė Zėringytė

Šokti, kad būtum geresnis už patį save

Pokalbis su baleto šokėju Danieliu Dolanu

Danielis Dolanas – britų kilmės baleto šokėjas, baigęs Hammondo menų mokyklą Didžiojoje Britanijoje, nuo 2009 m. mokėsi Maskvos Didžiojo teatro baleto akademijoje. Baigęs mokslus, šoko didžiuosiuose Rusijos teatruose, taip pat gastroliavo Atėnuose bei Niujorke. Nuo 2013 m. prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, kurioje šoka iki šiol. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018) ir daugelyje kitų. Su LNOBT trupe gastroliavo Lenkijoje ir Italijoje.

Marine Pontarlier ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Marine Pontarlier ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Greta Gylytė ir Danielis Dolanas balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Jade Longley ir Danielis Dolanas balete „Žizel“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Gohar Mkrtchyan ir Danielis Dolanas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas balete „Čipolinas“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Danielis Dolanas ir Ernestas Barčaitis balete „Dienos, minutės“. M. Aleksos nuotr.
Helmutas Šabasevičius

Šokio dienoraščiai

Sausis ir vasaris

Baleto spektaklių rodymas rečiau, bet serijomis, vis labiau pasiteisina – per ilgesnį laiką jų labiau pasiilgstama, baleto trupė turi daugiau laiko repeticijoms, o jų metu pasiekta atlikimo ir vaidybos kokybė nenueina perniek, nes intensyvaus darbo vaisiai turi progų būti matomi vienas paskui kitą rodomuose spektakliuose. Be to, pagrindinių veikėjų galeriją paprastai papildo nauji solistai. Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“, kurį pastatė buvęs prancūzų baleto étoile Manuelis Legris, taip pat galima buvo pasidžiaugti keliais naujais įdomiais vaidmenimis, atskleidžiančiais jaunųjų baleto artistų ir solistų sugebėjimus ir siekį tobulėti.

Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Benjaminas Thomas Davisas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Julija Stankevičiūtė balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Zsoltas Vencelis Kovácsas balete „Korsaras“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Nora Straukaitė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Karvelytė balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Imanolis Sastre balete „Don Kichotas“. M. Aleksos nuotr.
Agnė Zėringytė

Sukurti paslaptį

Pokalbis su Živile Baikštyte

Živilė Baikštytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedančioji solistė, 2013 m. baigusi baleto šokėjos karjerą; nuo 2011-ųjų dirba trupės repetitore. 1991 m., po mokslų Vilniaus baleto mokykloje, prisijungė prie LNOBT trupės. Sukūrė daugybę pagrindinių vaidmenų klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baletuose – Frančeską „Žydrajame Dunojuje“, Džuljetą „Romeo ir Džuljetoje“, Silfidę „Silfidėje“, Aurorą „Miegančiojoje gražuolėje“, Karmen „Carmen“, Boną Sforcą „Barboroje Radvilaitėje“ ir daugelį kitų. Su trupe gastroliavo Belgijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Kuria choreografines miniatiūras „Kūrybiniam impulsui“, o 2019 m. sukūrė vienaveiksmį baletą „Pradžioje nebuvo nieko“.

Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Baužys ir Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Mindaugas Baužys ir Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Romeo ir Džuljeta“. M Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Acid City“. M. Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė balete „Acid City“. M. Raškovskio nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Živilė Baikštytė baleto „Pradžioje nebuvo nieko“ repeticijoje. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš baleto „Pradžioje nebuvo nieko“. M. Aleksos nuotr.
Laura Šimkutė

Šokio svaigulys

Šokio teatro „Aura“ spektaklio „Ištrintos durys“ gastrolės Vilniuje

Gasparo Noé filmo „Ekstazė“ („Climax“, 2018) pradžioje yra ilga vienu kadru nufilmuota scena, kurioje atiduodama didelė duoklė šokiui ir jo keliamam svaiguliui – šokėjų vakarėlis prasideda tarsi netyčia sukuriant visą choreografinį numerį. Toliau žiūrint filmą ta scena ima atrodyti it perspėjimas, pranašaujantis vėlesnę baigtį: kol svaigina tik kūnas ir jo laisvė, tol viskas gerai, tačiau kai įsiterpia kiti elementai – gero nelauk. „Ekstazę“ norisi prisiminti ne veltui: net jei šis filmas ir nėra vienas iš Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Ištrintos durys“ (2022) įkvėpimo šaltinių, bent jau pagal nuotaiką tai tikrai artimi kūriniai. Ir iš dalies abu bando pataikyti į tą pačią tematiką, tik spausdami skirtingus mygtukus.

Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Ištrintos durys“. Kauno šokio teatro „Aura“ (fotografas „Miško Motė“) nuotr.
Greta Vilnelė

Maišto ir vienybės amžius

Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“

Prieš 2300 metų Aristotelis žmogų apibūdino kaip politinį gyvūną. Tai galioja ir šiandien. O kaip su socialine būtimi susiję Vakarų visuomenių pilietiniai ir politiniai užmojai, nagrinėja naujausias Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“. Jį sukūrusi prancūzų choreografė Joanne Leighton Lietuvoje tęsia šokio spektaklių trilogijos „9000 Steps“ (2015), „Songlines“ (2018) ir „People united“ (2021) tyrinėjimus.

Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „Flocking“. D. Rimeikos nuotr.
Agnė Zėringytė

Kas labiausiai pakeri?

Baletas vaikams „Užburtos akys“

Gruodžio 17 d. ir taip gausų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą vaikams papildė choreografės Editos Stundytės baletas „Užburtos akys“, prisidedantis prie kitų nedidelio formato vaikiškų spektaklių. Šiame kūrinyje pakeri ne akys, o scenos šone nedidelio orkestro atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika. Į ją norisi pasinerti visu kūnu ir juslėmis – muzika užliūliuoja ir mažuosius, ir suaugusius žiūrovus, tačiau tik tuo neapsiribojama.

Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė ir Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Darija Seliukaitė  balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Joao Jezleris ir Briese Phelan-Boyd balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
Laimis Roslekas ir Darija Seliukaitė balete „Užburtos akys“. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 37  >>> Archyvas