Šokio spektaklių premjeros Klaipėdoje
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) baleto trupės repertuaras praturtėjo dar trimis kūriniais – šokio spektaklių vakare „Sapnai ir kaktusai“, kurio premjera Žvejų rūmuose įvyko kovo 17 ir 18 d., parodyti lenkų choreografo Roberto Bondaros ir švedų choreografo Alexanderio Ekmano darbai. Jie sukurti jau prieš kurį laiką, tačiau vis stiprėjančios Lietuvos uostamiesčio baleto trupės pastangomis įgavo dar vieną įdomų pavidalą, tapsiantį ir šiuolaikinio Lietuvos baleto istorijos dalimi.
Pokalbis su balerina Nora Straukaite
Balerina Nora Straukaitė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės prisijungė pernai, tačiau jau pelnė šių metų Baleto vilties apdovanojimą. Vieną svarbiausių savo vaidmenų atliko M.K. Čiurlionio menų mokykloje, Anželikos Cholinos kurtame spektaklyje „Jūra“. Pradėjusi šokti LNOBT trupėje Straukaitė sukūrė vaidmenis klasikinio baleto spektakliuose „Spragtukas“, „Pelenė“, „Don Kichotas“, „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018), „Žizel“ (choreografė Lola de Ávila, 2020) ir kt. Šiuo metu balerina ruošiasi dviem premjeroms – „Arlekino milijonai“ (LNOBT) ir „Dezdemona“ (choreografė Cholina).
Apie Lili Navickytę‑Ramanauskienę
Vasario 5-ąją savo 90-ies metų jubiliejų būtų atšventusi ilgametė M.K. Čiurlionio menų mokyklos Choreografijos (dabar Baleto) skyriaus vadovė Lili Navickytė‑Ramanauskienė, pirmoji klasikinio šokio pedagogė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą (1963 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje). Pradėjusi vadovauti Choreografijos skyriui, nuo pirmų žingsnių ji bene svarbiausia savo misija laikė klasikinio šokio mokiniams sudaryti sąlygas ne tik įgyti reikiamą pasirengimą, bet ir išmokti juo naudotis. O tam reikėjo ir bendraminčių, gebančių disponuoti ne vien žodiniu palikimu (mane taip mokė mano mokytojai, o tuos mokytojus mokė jų mokytojai ir t.t.).
Šokio spektaklis „Tylėjimai“
Kovo 4 d. „Menų spaustuvėje“ įvyko antra choreografo Pauliaus Prievelio šokio spektaklio „Tylėjimai“, sukurto su M.K. Čiurliono menų mokyklos šiuolaikinio šokio krypties mokinėmis ir Miglės Praniauskaitės šokio trupės šokėja, premjera. „Tylėjimai“ turi sąlyčio taškų su trupės „Nuepiko“ šokio spektakliu „Perdegimas“. Abiejuose kūriniuose trys šokėjai kuria abstrakčią choreografiją, abu kalba apie kritines žmogaus būsenas: „Perdegimas“ – apie fizinį ir emocinį išsekimą, o „Tylėjimai“ – vien apie psichologinę plotmę. Pastarojo choreografija kuriama tyrinėjant minčių nebuvimo ir chaotiško jų pertekliaus dinamiką.
Pokalbis su baleto šokėju Danieliu Dolanu
Danielis Dolanas – britų kilmės baleto šokėjas, baigęs Hammondo menų mokyklą Didžiojoje Britanijoje, nuo 2009 m. mokėsi Maskvos Didžiojo teatro baleto akademijoje. Baigęs mokslus, šoko didžiuosiuose Rusijos teatruose, taip pat gastroliavo Atėnuose bei Niujorke. Nuo 2013 m. prisijungė prie Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) trupės, kurioje šoka iki šiol. Sukūrė vaidmenis tokiuose spektakliuose kaip „Spragtukas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas Krzysztofas Pastoras, 2016), „Procesas“ (choreografas Martynas Rimeikis, 2017), „Korsaras“ (choreografas Manuelis Legris, 2018) ir daugelyje kitų. Su LNOBT trupe gastroliavo Lenkijoje ir Italijoje.
Sausis ir vasaris
Baleto spektaklių rodymas rečiau, bet serijomis, vis labiau pasiteisina – per ilgesnį laiką jų labiau pasiilgstama, baleto trupė turi daugiau laiko repeticijoms, o jų metu pasiekta atlikimo ir vaidybos kokybė nenueina perniek, nes intensyvaus darbo vaisiai turi progų būti matomi vienas paskui kitą rodomuose spektakliuose. Be to, pagrindinių veikėjų galeriją paprastai papildo nauji solistai. Adolphe’o Adamo balete „Korsaras“, kurį pastatė buvęs prancūzų baleto étoile Manuelis Legris, taip pat galima buvo pasidžiaugti keliais naujais įdomiais vaidmenimis, atskleidžiančiais jaunųjų baleto artistų ir solistų sugebėjimus ir siekį tobulėti.
Pokalbis su Živile Baikštyte
Živilė Baikštytė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vedančioji solistė, 2013 m. baigusi baleto šokėjos karjerą; nuo 2011-ųjų dirba trupės repetitore. 1991 m., po mokslų Vilniaus baleto mokykloje, prisijungė prie LNOBT trupės. Sukūrė daugybę pagrindinių vaidmenų klasikiniuose ir šiuolaikiniuose baletuose – Frančeską „Žydrajame Dunojuje“, Džuljetą „Romeo ir Džuljetoje“, Silfidę „Silfidėje“, Aurorą „Miegančiojoje gražuolėje“, Karmen „Carmen“, Boną Sforcą „Barboroje Radvilaitėje“ ir daugelį kitų. Su trupe gastroliavo Belgijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Kuria choreografines miniatiūras „Kūrybiniam impulsui“, o 2019 m. sukūrė vienaveiksmį baletą „Pradžioje nebuvo nieko“.
Šokio teatro „Aura“ spektaklio „Ištrintos durys“ gastrolės Vilniuje
Gasparo Noé filmo „Ekstazė“ („Climax“, 2018) pradžioje yra ilga vienu kadru nufilmuota scena, kurioje atiduodama didelė duoklė šokiui ir jo keliamam svaiguliui – šokėjų vakarėlis prasideda tarsi netyčia sukuriant visą choreografinį numerį. Toliau žiūrint filmą ta scena ima atrodyti it perspėjimas, pranašaujantis vėlesnę baigtį: kol svaigina tik kūnas ir jo laisvė, tol viskas gerai, tačiau kai įsiterpia kiti elementai – gero nelauk. „Ekstazę“ norisi prisiminti ne veltui: net jei šis filmas ir nėra vienas iš Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklio „Ištrintos durys“ (2022) įkvėpimo šaltinių, bent jau pagal nuotaiką tai tikrai artimi kūriniai. Ir iš dalies abu bando pataikyti į tą pačią tematiką, tik spausdami skirtingus mygtukus.
Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“
Prieš 2300 metų Aristotelis žmogų apibūdino kaip politinį gyvūną. Tai galioja ir šiandien. O kaip su socialine būtimi susiję Vakarų visuomenių pilietiniai ir politiniai užmojai, nagrinėja naujausias Šeiko šokio teatro spektaklis „Flocking“. Jį sukūrusi prancūzų choreografė Joanne Leighton Lietuvoje tęsia šokio spektaklių trilogijos „9000 Steps“ (2015), „Songlines“ (2018) ir „People united“ (2021) tyrinėjimus.
Baletas vaikams „Užburtos akys“
Gruodžio 17 d. ir taip gausų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuarą vaikams papildė choreografės Editos Stundytės baletas „Užburtos akys“, prisidedantis prie kitų nedidelio formato vaikiškų spektaklių. Šiame kūrinyje pakeri ne akys, o scenos šone nedidelio orkestro atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika. Į ją norisi pasinerti visu kūnu ir juslėmis – muzika užliūliuoja ir mažuosius, ir suaugusius žiūrovus, tačiau tik tuo neapsiribojama.