7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

In memoriam Alfredui Širmuliui

Antradienio vakarą mirė ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius dr. Alfredas Širmulis. Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys A. Širmulis gimė Kėdainių rajono Žilvičių kaime. Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) 1974 m. įgijo menotyrininko specialybę. Ten pat 1977–2009 m. skaitė visuotinės meno istorijos, senovės meno istorijos ir lietuvių liaudies meno istorijos paskaitas. Ilgą laiką vadovavo VDA Studentų meno draugijai. Buvo Akademijos fakultetų dekanas. A. Širmulis yra paskelbęs daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių, monografiją „Lietuvos kūrybos tradicijų keliu: lietuvių liaudies XIX a. akmeniniai memorialiniai paminklai“ (1981 m., monografija parengta kandidatinės disertacijos pagrindu), išleido vadovėlį aukštosioms mokykloms „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai“.

Dora Garcia. Performansų serija

 

Šių metų gruodžio mėnesį Rupert kviečia į tris ispanų menininkės Dora Garcia performansus:



 

Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, 19 val. „Finegano budynių“ skaitymas Rupert (Meškeriotojų g. 33)



 

Gruodžio 6 d., penktadienį, 15 val. „Nieko nėra geriau už knygas“ Vilniaus žydų bibliotekoje (Gedimino pr. 24).



 

Gruodžio 7 d., šeštadienį, 15 val. „Kur dingsta veikėjai, kai baigiasi istorija?“ Rašytojų namuose (K. Sirvydo g. 6)



 

Skauda, kai negali kurti

 

Pasikalbėti su kompozitoriumi, dirigentu ir pedagogu Laurynu Vakariu Lopu susitikome ne šiaip sau. Šiais metais maestro švenčia 45-erių metų kūrybinės veiklos jubiliejų, kurio proga jau buvo surengti du koncertai, netrukus laukia ir trečiasis. Per kūrybinius metus būta visko: ieškojimų, atradimų, paklydimų, siekių, nusivylimų. Didžiąją dalį savo gyvenimo praleidęs su muzika, kompozitorius kitokio jo jau neįsivaizduoja. Kodėl L.V. Lopas nepasuko kitu keliu ir kas išgyventa šiame – apie tai su kompozitoriumi kalbasi Vaida Urbietytė.

 

Pasivaikčiojimas po Annę su Anne

Sveiki. Aš esu Annės ranka ir rašau Annės recenziją. Negaliu sau leisti šiame tekste būti Kalinauskaite, nors vis tiek savęs neišvengsiu. Mus sieja itin glaudus ryšys, atspausdintas laikraštyje ant ŠMC skaityklos stalo. Labai gražus tekstas, tik visiškai išslydęs iš rankų – taip jau būna, kai kažkam turi per daug laiko. Vien dėl to, kad tas tekstas yra, šį tenka rašyt Annės ranka. Tęskime pažintį.

 

Du susitikimai su Markusu Miessenu

Gruodžio 9-10 dienomis Vilniuje viešės garsus vokiečių kilmės architektas, tyrėjas, pedagogas ir rašytojas Markus Miessen. M. Miessen plėtos „Nekviesto pašalaičio„ (Uninvited outsider) temą ir skaitys viešą paskaitą bei ves kūrybinę laboratoriją.

 

M. Miessen originalūs ir neortodoksiški darbai yra vienas iš įdomesnių fenomenų ne tik architektūros, bet ir platesniame kultūros lauke pasauliniame kontekste. Jo išskirtinis bruožas yra teorijos ir praktikos sintezė, kuri kvestionuoja Vakarų pasaulyje įsigalėjusias dogmas architektūrinio ir urbanistinio planavimo procesuose. Keletą dešimtmečių vyraujanti „progresyvi“ tendencija įtraukti į architektūros procesus ir erdvės užstatymą įvairius aktorius, realybėje tapo ne kritinės praktikos išraiška, bet depolitizuota ir tuščia procedūra.

Dieterio Roelstraete paskaita „Aistra realybei”

Gruodžio 6 d., penktadienį, 18 val. Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centre (DIC), 112 a. (Maironio g. 3, Vilnius) vyks trečiasis – paskutinis – šiuolaikinio meno praktikoms ir teorijai skirto paskaitų ciklo „Naujasis realizmas šiuolaikiniame mene“ renginys. Jo metu Čikagos šiuolaikinio meno muziejaus kuratorius, filosofas, meno teoretikas Dieteris Roelstraete skaitys paskaitą „Aistra realybei” (A Passion for the Real)

Nerijaus Ermino personalinė paroda

Gruodžio 12 d. 18 val. (AV17) galerija kviečia į skulptoriaus ir objektų kūrėjo Nerijaus Ermino personalinę darbų parodą. Dviejose galerijos erdvėse bus galima pamatyti naujausias menininko instaliacijas – vizualinių elementų rinkinį, kurių atskiros dalys yra susijusios ne prasminiais ar siužetiniais ryšiais, bet greičiau paties žiūrovo nuojautomis ir vientisa atmosfera. Nerijaus Ermino darbai – tai kalbėjimas vaizdais, kuomet vaizdas tampa ne iki galo apibrėžtos informacijos medija. Būtent neapibrėžtumas čia ir yra stiprioji meninės išraiškos priemonė – pateikiamos tik detalės, užuominos, o istorija slypi už jų. Pasitelkdamas daugiaprasmiškumą ir intertekstualumą, menininkas sukuria dialogą tarp kūrinio ir žiūrovo, kuris kviečiamas atitolti nuo loginio mąstymo ir patirti kūrinius pasąmoniniame lygmenyje.

Eugenijus Oneginas: du melancholijos šimtmečiai

Baigiantis metams teatro scenoje dar kartą pasigirs Eugenijaus Onegino vardas. Režisierius Jonas Vaitkus leidžiasi į teatralų mažai tyrinėtus vandenis ir derina garsųjį Aleksandro Puškino kūrinį su nedaug kam žinoma kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo specialiai jam parašyta muzika. Ši kompozicija turėjo skambėti 1937-aisiais Maskvos kameriniame teatre, minint rašytojo šimtąsias mirties metines. Kelią į sceną tąkart užkirto cenzūra. Gruodžio 13 ir 29 d. šis A. Puškino ir S. Prokofjevo kūrybos derinys dramos spektaklyje nuskambės pirmą kartą Europoje. Lietuvos rusų dramos teatro aktoriams režisierius patikėjo ne tik „oneginiškas strofas“, choro partijas, bet ir šokius kartu su baleto profesionalais – Baltijos baleto teatro šokėjais.

 

Tulžies liejimo čempionas

Kęstutis Šapoka kuria savo įvaizdį pagal šizofrenijos (ar asmenybės susidauginimo) dėsnius: kaip menotyrininkas yra gana rimtas ir solidus, užsiangažavęs marginalijų tyrėjas, siekia praplėsti kanoną ir demonstruoja išsamias Lietuvos dailės žinias, daktaras, leidinio redaktorius; kaip kritikas mėgsta pasitelkti akibrokštus, kaip kuratorius elgiasi įvairiau, dažnai sukuria kokį įdomų įvykį, na o menininko amplua jo įvaizdis yra radikaliausias, jis garsėja kaip drastiškas nihilistas, per parodiją ir farsą užsiimantis demaskuojančia tiesosaka (niekaip neapsisprendžiu, ar tiesosakai reikia kabučių). Todėl Šapokos meniniai veiksmai labai primena nevaldomą vėmulio spazmą.

 

Vito Luckaus fotografijos retrospektyva „Siūlau naują pasaulį“

Paroda „Siūlau naują pasaulį. Vito Luckaus fotografijos retrospektyva“ yra išskirtinis įvykis Lietuvos moderniosios dailės ir fotografijos parodų kontekste, atveriantis naujus modernios Lietuvos kultūros klodus ne tik specialistams, bet ir plačiajai visuomenei: unikalaus lietuvių fotomenininko kūrybos panorama visuomenei pristatoma pirmą kartą.

Vitas Luckus (1943-1987) – vienas reikšmingiausių XX a. II p. Lietuvos fotografijos meno kūrėjų, nutiesęs tiltą tarp tradicijos ir avangardo, tarp modernizmo ir postmodernizmo. Kartu su Antanu Sutkumi, Aleksandru Macijausku, Romualdu Rakausku, Algimantu Kunčiumi ir kitais bendraminčiais V. Luckus kūrė lietuvių fotografijos mokyklos pagrindus. Savo originalia raiška jis gerokai išplėtė dominavusios estetikos ribas. V. Luckus kūrė ne tik meninę, bet ir taikomąją fotografiją: buvo vienas novatoriškiausių mados ir reklaminės fotografijos kūrėjų.

PUSLAPIS
IŠ
1003