7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Architektūros fondo inf.

Architektūros fondo inf.

Vaido Petrulio paskaita “Lietuvos architektūros kritika: istorinis pjūvis”

Spalio 30 dieną, trečiadienį, Architektūros [pokalbių] fondas kviečia į architektūros istoriko, Lietuvos 20a. architektūros istorijos tyrėjo Vaido Petrulio paskaitą “Lietuvos architektūros kritika: istorinis pjūvis”.

Architektūros fondo inf.

Spalio 16 dieną, trečiadienį, Architektūros [pokalbių] fondas kviečia į architektūros kritiko ir miesto tyrėjo Mark Minkjan paskaitą „Architektūra ir tikras pasaulis”

Architektūrinis diskursas gali atstumti. Ne visi jaučiasi galintys pasisakyti apie juos supančią aplinką, nes pokalbiai apie architektūrą dažniausiai yra pernelyg konceptualūs arba teoretizuoti. O pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose architektūra yra aprašoma gana paviršutiniškai. Dėl šios priežasties, dažnai supratimas apie architekto profesiją, pastatų atsiradimą, architektūros ir visuomenės santykį, yra gana seklus. Kokia kritika būtų suprantama ir patraukli, tačiau nenuvertintų auditorijos? Kaip, be retušuotų vizualizacijų ir „fantastiškų” fotografijų, ji gali padėti geriau suprasti erdvės kūrimą ir architektūros vertę? Ar provokacijos galėtų paskatinti diskusiją? Paskaitoje Mark Minkjan pasakos kaip „Failed Architecture” projektas bando susieti architektūrą ir socialinius klausimus, pasitelkdamas naujas architektūros kritikos formas.


Mark Minkjan - jaunosios kartos architektūros kritikas ir miesto tyrėjas, kurį domina pastatų, aplinkos ir visuomenės sąveika. Mark Minkjan baigė miesto geografijos, ekonomikos ir sociologijos studijas Amsterdamo Universitete, netrukus po to tapo tinklaraščio “Failed Architecture” leidėju ir redaktoriumi, to paties pavadinimo tinklalaidės sumanytoju ir prodiuseriu. Nuo 2011 metų, “Failed Architecture” suteikia platformą daugiasluoksniam kritiniam miesto diskursui, kurio varomoji jėga - netradicines temas ir perspektyvas nagrinėjantis tarptautinis autorių kolektyvas. Tinklaraštis plečia architektūrinių žinių akiratį ir padeda vystyti kritišką žvilgsnį į aplinką, kurioje gyvename.

Taip pat, Mark yra vienas iš kultūrinių inovacijų centro „Non-fiction” dalyvių, knygų redaktorius (tarp jų - Farming the City - Food as a Tool for Today’s Urbanisation bei netrukus pasirodysiančios Rewriting Architecture: 10+1 Actions), bei tokių medijos kanalų kaip „VICE”, „The Guardian”, „The Architectural Review” autorius. Be to, Mark kuruoja „The Right to Build: self-build between dream and reality” parodą, iki gruodžio mėnesio pabaigos eksponuojamą Amsterdamo architektūros centre.

2016 m. Mark Minkjan buvo apdovanotas Nyderlandų kūrybinių industrijų fondo stipendija, skirta į plačiąją publiką orientuotos architektūros kritikos plėtotei, taip pat Geert Bekaert apdovanojimu už architektūros kritiką.

Šiuo metu Mark Minkjan dėsto Amsterdamo Architektūros ir Gerrit Rietveld akademijose.

 
Pokalbis anglų kalba vyks 2019 m. spalio 16 d., trečiadienį,
MO muziejuje, Pylimo g. 17, Vilniuje.
Pokalbio pradžia: 20.00. Renginys nemokamas.
Pokalbį pristato: Lietuvos kultūros taryba, Tarkett, Paroc.

Pokalbis yra 25 architektūros pokalbių ciklo „gražu/negražu" dalis. Praėjusią savaitę pokalbių cikle paskaitą „Keista architektūros kritikos mirtis" skaitė architektūros kritikė, ankstesnė Architectural review redaktorė Catherine Slessor. Visus, kas nespėjo ar neturėjo galimybės, o gal tiesiog nori prisiminti – kviečiame žiūrėti paskaitos įrašą.

Architektūros fondo inf.

Spalio 9 dieną, trečiadienį, Architektūros [pokalbių] fondas kviečia į architektūros kritikės Catherine Slessor paskaitą “Keista architektūros kritikos mirtis”

Kintantis kultūros ir žiniasklaidos peizažas, per pastaruosius du dešimtmečius, transformavo architektūros diskursą ir toliau nepaliauja jo formuoti. Tačiau verta pabrėžti kelis aiškiai pastebimus dalykus. Architektūros kritika internete, „bendruomenėje be artumo“, kurioje vaizdai karaliauja kaip svarbiausia medija, fragmentuojasi. Dėl nesibaigiančio vaizdų srauto internete, architektūra tampa vis beprasmiškesne, suprekinta ir suardyta, supaprastinta iki mažytės internetinės knygelės, kurią greitai verčiant keičiasi ir juda paveikslėliai. Dabar mes visi esame architektūros kritikais. Olimpas - užkariautas. Koks yra architektūros kritikos vaidmuo šiame nuolatos žaibiškai besikeičiančiame pasaulyje? Ar kritika šiandien dar gali išryškinti diskursą ir įkvėpti refleksijai apie mus supančią architektūrą?


Catherine Slessor – Londone gyvenanti architektūros kritikė, buvusi žurnalo The Architectural Review redaktorė, taip pat Dezeen, Achitects' Journal ir The Observer (JK) bendraautorė. Bartleto architektūros mokykloje, Londono universiteto koledže Catherine Slessor įgijo architektūros istorijos magistro laipsnį. Ji buvo kviestinė Edinburgo universiteto ir Oksfordo Brookes universiteto kritikė. 2016-aisiais Catherine Slessor, už nuopelnus architektūros žurnalistikai, buvo suteiktas MBE (Britanijos imperijos ordinas).


Pokalbis anglų kalba vyks 2019 m. spalio 9 d., trečiadienį,
MO muziejuje, Pylimo g. 17, Vilniuje.
Pokalbio pradžia: 20.00. Renginys nemokamas.
Pokalbį pristato: Lietuvos kultūros taryba, Tarkett, Paroc.

Pokalbis yra 25 architektūros pokalbių ciklo "gražu/negražu" dalis. Praėjusią savaitę pokalbių ciklą pradėjome daug dėmesio sulaukusia įžangine diskusija tarp kritikų ir žurnalistų: Elžbietos Banytės, Monikos Gimbutaitės ir Vaido Jauniškio, moderuojama Karolio Vyšniausko. Visus, kas nespėjo ar neturėjo galimybės, o gal tiesiog nori prisiminti – kviečiame žiūrėti diskusijos įrašą.

Architektūros fondo inf.

Architektūros [pokalbių] fondas kviečia į dvidešimtąjį pokalbių ciklą

Post-architektūra

XX a. pabaiga yra pažymėta ypatingais sociopolitiniais, socioekonominiais ir sociokultūriniais lūžiais: Šaltojo karo pabaiga, kapitalizmo ir globalizacijos įsigalėjimu, informacijos technologijų plėtra.  Šis laikotarpis taip pat yra reikšmingas įvairių, nepajudinamais atrodžiusių, reiškinių ir paradigmų pabaiga:  socializmo, kolonijinio pasaulio, modernybės. Tai negalėjo neįtakoti ir architektūros reiškinių ir jos raiškos sampratų platesniame kultūriniame lauke: ji jau yra nagrinėjama postsocializmo, postkolonializmo, postmodernizmo kontekstuose. Šis pokalbių ciklas skirtas išsiaiškinti, kaip XX a. pabaigos pokyčiai įtakojo architektūros raidą ir būvį, ypatingą dėmesį skiriant Rytų Europos regionui. 20-sis pokalbių ciklas pristatys architektus, tyrėjus, akademinės bendruomenės atstovus, kurie pokalbių ir paskaitų metu dalinsis įžvalgomis apie XX amžiaus pabaigos Post-architektūros reiškinius.

Balandžio 4 d. (antradienį) ciklas prasidės pašnekesiu su architektais Algimantu Černiausku, Vaidotu Kuliešiumi ir Alfredu Trimoniu. Šie architektai 1980-jų  pabaigoje Šiauliuose, Kaune ir Vilniuje sukūrė įsimintinų ir išskirtinių architektūros kūrinių, kurių estetinė raiška stipriai skyrėsi nuo tuomet vyravusios architektūros. Prisimenant skirtinguose miestuose kuriančių architektų patirtis, pokalbyje bus bandoma suprasti, kas svarbu buvo to meto Lietuvos architektūrai, kaip sociokultūrinė situacija įtakojo tuo laikotarpiu aktyviai kūrusius autorius, ir kokį poveikį ji turėjo jų vėlesnei kūrybai.
 
Balandžio 13 d. (ketvirtadienį) pokalbių ciklą pratęs Oslo Architektūros ir dizaino mokyklos (AHO) docentė Léa-Catherine Szacka. Jos pastebėjimu, tuomet, kai pokarinės modernistinės šiuolaikinės architektūros išsaugojimas yra jau pakankamai gerai įtvirtintas nacionalinio ir tarptautinio lygmens dokumentais, postmodernistiniai pastatai, kraštovaizdžio kūriniai  ir interjerai dėl savo “nepakankamo” amžiaus tik neseniai tapo tinkamais kandidatais apsaugai. Paskaitoje bus aptariami postmodernizmo pastatų saugojimas ir griovimas, paliečiant jų vertės ir autentiškumo klausimus.
 
Balandžio 19 d. (trečiadienį) įspūdingą Lenkijos architektūros etapą pristatys jaunų architektų ir tyrėjų grupė Izabela Cichońska, Karolina Popera ir Kuba Snopek. Tarp 1945 ir 1989 metų, nepaisant komunistinės valstybės priešiškumo religijai, Lenkijoje buvo pastatyta daugiau nei 3000 bažnyčių. Šį reiškinį galima apibūdinti kaip Septintosios dienos architektūrą. Jų ypatingos raiška ir kokybė buvo tarsi sustingusios centralizuotos valstybės įtrūkių simbolis. Šių bažnyčių istorija bus atskleidžiama pasitelkiant  fotografijas, žemėlapius ir archyvinę medžiagą.

Balandžio 25 d. (antradienį) ketvirtąją paskaitą skaitys architektūros kritikė, pedagogė ir mokslininkė, Aalto universiteto architektūros fakulteto lektorė Anni Vartola. Jos paskaitoje bus kalbama apie tai, kad tarptautinis XX amžiaus Suomijos architektūros įvaizdis nuolat praleisdavo jos raidą po 1970-ųjų ir to meto postmodernizmo įtakas Suomijos architektūros diskursui. Pokalbyje bus aptariami suomiško postmodernizmo pavyzdžiai ir pristatyta kritinė perspektyva į Suomijos architektūros reformaciją 1960-90-aisiais.
 
Gegužės 4 d. (ketvirtadienį) pokalbių ciklą užbaigs architektai ir architektūros tyrėjai iš Latvijos Uldis Luksevics ir Linda Leitane-Smidberga, 2014 metų Venecijos architektūros bienalėje pristatę Latvijos paviljoną, skirtą sovietinei pokario architektūrai. Iškėlę provokatyvų klausimą – ar yra Latvijoje modernizmo architektūra, parodos kuratoriai atkreipė dėmesį, kad šalyje nėra pripažinto pokario architektūros dokumentavimo, tyrimo ir vertinimo. Kas pasikeitė nuo to laiko, ar paveldosaugos žvilgsnis atsigręžė į moderniuosius paveldus, - šie ir kiti klausimai bus aptarti architektų iš Rygos paskaitoje.

Kiekvienas iš pranešėjų paskaitos metu rekomenduos knygą. Jas galite rasti NDG Dailės informacijos centro mediatekoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Negalėsiančius dalyvauti pokalbiuose, kviečiame praėjusių paskaitų vaizdo įrašus ir fotografijas žiūrėti internete.
 

Ciklo kuratoriai: Tomas Grunskis, Martynas Mankus.
Plakato iliustracijos autorius: Andrew Kovacs, Plan for a 9 Square Grid, 2011.
Pokalbiai vyks balandžio – gegužės mėnesiais Nacionalinėje Dailės Galerijoje (NDG), Konstitucijos pr. 22, Vilniuje.


Pokalbių pradžia 20.00 val. Renginiai nemokami. Pokalbiai vyks anglų ir lietuvių kalbomis.
Pokalbiai filmuojami, video įrašai talpinami www.archfondas.lt
20-o pokalbių ciklo rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lenkijos institutas Vilniuje, Aco Nordic, Alucobond, Cembrit, Schindler, Tarkett, Velux.

Architektūros fondo inf.

Pokalbis su italų architektu Pippo Ciorra

ARCHITEKTŪROS KURAVIMAS KAIP TEORIJOS FORMA


Pokalbis vyks 2017 m. sausio 11 dieną, trečiadienį, 20.00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje, Vilniuje.

Kuomet architektūros vertės ir vertinimo klausimai okupuoja dienraščių antraštes. Kuomet architektūrą imame suvokti ne tik kaip tūrį ir plotą. Kuomet architektūrą imame nagrinėti kaip kultūros reiškinį ir ieškome jos analizės įrankių, į Vilnių skaityti paskaitos Architektūros (aktualijų) fonde apie architektūros kuravimą kaip kritikos įrankį atyksta garsus Italijos architektūros kritikas Pippo Ciorra. Nacionalinio Italijos šiuolaikinio meno muziejaus MAXXI architektūros kuratorius, kurio vardas siejamas su šiuolaikinės architektūros žvaigždės titulu, būdamas praktikuojančiu architektu apie žvaigždes rašo, kuruoja jų parodas, analizuoja reiškinius ir intensyviai dėsto. Pokalbio su Pippo Ciorra metu, bus galima išgirsti jo įžvalgas apie svarbiausias pasaulinės architektūros aktualijas bei atsakymus į klausimus – kaip ir kodėl kinta architektūros kuravimo forma bei turinys, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis kuratorius, transformaciją išgyvenančios ”ekonominės architektūros“ rinkos, akivaizdoje?

Architektūros fondo inf.

„Baltijos paviljono“ 15-oje Tarptautinėje architektūros parodoje „La Biennale di Venezia 2016“ ekspozicijos transformacija

Rugsėjo 5 d. Venecijoje prasideda naujasis sporto sezonas, todėl „Baltijos paviljonas“ persikelia į mažesnę erdvę „Palasport“ pastate, palikdamas daugiau erdvės Venecijos miesto bendruomenės sporto renginiams bei koncentruodamas parodą į mažesnę šio brutalistinės architektūros pastato erdvę. Atsinaujinusią parodą galėsite aplankyti nuo rugsėjo 7 d. iki lapkričio 28 d.

Taip pat kartu su paroda yra pristatoma knyga „The Baltic Atlas“, kurią išleido „Sternberg Press“ leidykla. Ši knyga – tai forumas apie tai, kas gali būti ateityje, siūlantis suvokti atvirą ir neribotą įvairių praktikų ekologiją. „Baltijos atlaso“ turinys yra sudarytas tarsi vektorius tarp dviejų klausimų: pirmojo „Ką įmanoma įsivaizduoti?“, kuris siūlo gilintis į besitęsiančių procesų interpretacijas, įsivaizduojamas istorijas, analizes ir refleksijas bei siūlo galimas ateities projekcijas. Ir antrojo „Kas yra įmanoma?“, kuris suprantamas kaip tyrimas, apibrėžiantis galimus erdvės suvokimo būdus, šaltinius bei parametrus. Atlasas yra naudojamas kaip priemonė, atskleidžianti daugybę požiūrio taškų į Baltijos regioną, kurie yra aktualūs ir pasauliniame kontekste. Šiame atlase pasakojimai yra lygiagrečiai dėliojami vieni šalia kitų, o persipindami vieni su kitais veikia skaitytoją vis naujais būdais. Knygą galite įsigyti „Baltijos paviljone“.

Baltijos paviljonas 15-oje Tarptautinėje architektūros parodoje „La Biennale di Venezia 2016“, atstovaujantis Estijai, Latvijai ir Lietuvai, buvo atidarytas 2016 m. gegužės 27 d.
Baltijos paviljonas 15-oje Tarptautinėje architektūros parodoje „La Biennale di Venezia 2016“, atstovaujantis Estijai, Latvijai ir Lietuvai, buvo atidarytas 2016 m. gegužės 27 d.
Architektūros fondo inf.

Baltijos paviljonas: atidarymas Tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje

Gegužės 27 dieną Tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje buvo atidarytas Baltijos paviljonas – jungtinė, pirmą kartą Venecijos architektūros bienalėje dalyvaujančios Lietuvos kartu su Latvija ir Estija, paroda, pristatanti architektūrinę šių šalių aplinką kaip bendrų idėjų erdvę. Baltijos paviljonas įsikūręs Enrichetto Capuzzo projektuotuose brutalistinės architektūros sporto rūmuose, kurie pirmą kartą yra atviri Tarptautinės architektūros bienalės žiūrovams ir taip pat tai yra didžiausias – net 1600 kvadratinių metrų – paviljonas, pristatytas šiais metais Venecijoje. Venecijos architektūros bienalėje buvo pristatytas net 61 nacionalinis paviljonas, kuriuos vienijo bendra architektūros bienalės meno vadovo Alejandro Aravena suformuluota šių metų tema – „Žinios iš fronto“ (Reporting from the front).

Architektūros fondo inf.

Leonidas Donskis – ar dar gyvas miestas-svajonė?

 

Po XX amžiaus socialinių eksperimentų žmonijai dingo noras žavėtis utopijomis. Net teisingos ir geros visuomenės idėja neretai yra pajuokiama ir laikoma kažkuo iš utopinių fantazijų sferos. Tik kažkodėl pamirštama, kad utopija, mūsų pasaulyje išvaryta pro duris, sugrįžo pro langą. Įvyko jos privatizacija – šiandien mes svajojame ne apie gerą visuomenę ar bendruomenę, o apie gerą savo pačių gyvenimą ir individualią sėkmę. Bet kur lieka miestas?

 

Šį trečiadienį, gruodžio 17 dieną, 20 valandą, Nacionalinėje Dailės Galerijoje paskutinėje Architektūros [pokalbių] fondo „Koks miestas?“ ciklo paskaitoje Leonidas Donskis pateiks savo požiūrį į tai kas nutiko su utopija šiuolaikiniuose miestuose.

Architektūros fondo inf.

Rasa Čepaitienė paskaitoje „Skaityti miestą: Ideologijų atspindžiai urbanistiniame kraštovaizdyje“

 

Architektūros fondas kviečia į paskaitą apie miestų ideologijų atspindžius urbanistiniame kraštovaizdyje
Dažniausiai manome, kad miestus kuria architektai ir urbanistai – nes tai jų profesija, tačiau kas stovi už jų? Kas kuria visą ideologinę aplinką, kurioje vėliau veikia architektai? Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma Nacionalinėje Dailės Galerijoje Architektūros [pokalbių] fondo organizuojamo ciklo „Koks miestas?“ metu. Šį antradienį 20 valandą kultūros istorikė daktarė Rasa Čepaitienė paskaitoje „Skaityti miestą: Ideologijų atspindžiai urbanistiniame kraštovaizdyje“ pasakos apie mieste slypinčius ideologinius pranešimus.

Architektūros fondo inf.

Architektė iš Olandijos siūlo naujas gyvenimo kartu formas

 

Šiuolaikinis gyvenimo būdas reikalauja nuolat didėjančio efektyvumo. Viskas turi veikti geriau, sparčiau ir taupiau. Lygiai to paties yra reikalaujama iš miestų. Rinkas drebina naujos įmonės siūlančios dalintis automobiliais, jau įprasta tapo dalintis biuro erdve. Koks būtų miestas jei jo gyventojai aktyviu dalintųsi savo gyvenamąja erdve? Naujoje Architektūros [pokalbių] fondo paskaitoje Nacionalinėje Dailės Galerijoje šį ketvirtadienį 20 valandą pašnekovė iš Olandijos Beatriz Ramo atsakys į šio ciklo klausimą „Koks miestas?“ pasiūlydama „Co-Residence“ būsto modelį.

  PUSLAPIS IŠ 4  >>> Archyvas