7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Vaclovo Daunoro tapybos darbų paroda

Gruodžio 9 d. (pirmadienį) 18 val. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje (Pilies g. 40, Vilnius) bus atidaryta žymaus operos solisto Vaclovo Daunoro tapybos darbų paroda „Jei širdin žmogaus aš galėčiau pažvelgt...“


V. Daunoras – vienas garsiausių pasaulyje lietuvių dainininkų. Gimė Žagarėje, 1962 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (Zenono Paulausko klasę). Nuo 1960 m. dainavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, sukūrė ištisą galeriją įsimintinų vaidmenų. 1966 – 1968 m. stažavo Milano teatre „La Scala“. Nuo 1968 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 1983 m. – šios akademijos profesorius. 1993 m. išvyko gyventi į JAV. Nuo 1996 m. dainavo Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre.

Saviti mūzų palytėtųjų pasauliai

Visos Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambinusios rečitalius „Mūzų palytėtos“ pianistės, kaip ir talentingi jaunosios kartos atstovai, ar festivalio pabaigos koncerte taip pat su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko, grojusi Turkijos pažiba Giulsin Onay, džiugino gausiai susirinkusią publiką savitu muzikos girdėjimu, skirtingomis atlikimo mokyklomis.

 

Armonų trio su naujausia muzika

Sekmadienį klausydamasi Taikomosios dailės muziejuje Armonų trio atliekamos lietuvių šiuolaikinės muzikos nesyk pagalvojau: nebūtų šio trio, nebūtų ir gero pluošto mūsų kompozitorių veikalų. Prieš dvidešimt penkerius metus į fortepijoninį trio susibūrę Armonai – smuikininkė Ingrida, violončelininkas Rimantas ir jo žmona Irena Uss kone kasmet parengia po lietuviškos muzikos premjerą. Dauguma atliktų naujų opusų be Armonų iniciatyvos tikrai nebūtų sukurti. Dar svarbiau, kad atlikėjai juos groja ne vienąsyk. Regis, jiems rūpi įtikinti koncertus lankančius melomanus, kad dabar kuriama muzika gali būti tokia pati turininga kaip Beethoveno ar Brahmso, tik reikėtų į ją geriau įsiklausyti. O įsiklausyti įmanoma tik dažniau jos klausantis. Kai naujas veikalas suskamba vieną vienintelį kartą, tai neįmanoma.

 

Šiek tiek dėmesio dramaturgijai

Kasmetiniai nacionalinės, o pastaraisiais metais ir užsienio dramaturgijos skaitymai Lietuvos nacionaliniame dramos teatre žiūrovą skatina ne tiek maloniai praleisti laiką, kiek pamąstyti apie pačią pjesės struktūrą, jos kūrimo principus ir panašiai. T.y. vis iš naujo spręsti nacionalinės dramaturgijos trūkumų klausimą. Kodėl nuobodu, kodėl nuvalkiota, kodėl dirbtina? Kai kuriuos klausytojus paskatina griebtis plunksnos, imti ir parašyti geriau nei kad per festivalį teko išgirsti. Vėliau ir jų pjesės, jeigu pasiseks, turės galimybę atsidurti tame pačiame uždarame apmąstymų rate. Šiais metais iš tiesų atrodė, kad festivalis tiesiog stengiasi atlikti pedagoginę misiją, nes didžiuma renginių vyko antrą valandą darbo dienomis, kai kažin ar gali užsukti eilinis žiūrovas.

 

Trumpas Cassaveteso žodynėlis

Gruodžio 6–15 d. „Skalvijoje“ vyks tradicinė žiemos retrospektyva. Šiemet ji skirta vienai JAV nepriklausomojo kino legendų Johnui Cassavetesui (1929–1989). Bus parodyti šeši režisieriaus filmai: „Šešėliai“ („Shadows“, 1959), „Veidai“ („Faces“, 1968), „Paveikta moteris“ („The Women Under the Influence“, 1974), „Kinų bukmekerio nužudymas“ („The Killing of a Chinese Bookie“, 1976), „Premjera“ („Opening Night“, 1977) ir „Meilės tėkmės“ („Love Streams“, 1984).

 

Nesikreipkite į šarlatanus, paskambinkite

Kuo didesnis visuomenės netikrumas ir baimė, tuo labiau jai reikia įvairių burtininkų, parapsichologų ir šamanų, – teigia kultūrologai. Kuo primityvesni politikai, tuo intensyviau jie siekia „paprastų žmonių“ (įdomu, kodėl ne tiesiog žmonių?) pritarimo, tuo labiau jiems imponuoja žodžiai „dvasinis“, „tautinis“, „išskirtinis“, – pridurčiau aš. Kai politikai aiškina, kad uždaryti Pirmąjį Baltijos kanalą buvo teisinga, siūlau jiems pasižiūrėti, ką tas kanalas rodo dabar. Toks įspūdis, kad nuo ryto iki vakaro jis transliuoja įvairius vadinamųjų parapsichologų šou. Taip ir noriu paklausti tų garsiai rėkiančių apie rusų propagandos grėsmę asmenų, ar dabar jau esate patenkinti? Ir pradedu įtarti, kad jie patys žiūri pasakojimus apie raganas, stebuklingus išgijimus ir nuo visų ligų gydančius „parapsichologus“.

 

Vyksta metinė prenumerata

 

Mieli skaitytojai,

 

Laikraščių ir žurnalų prenumerata 2014 metams „Lietuvos pašto“ skyriuose ir internetu priimama iki gruodžio 22 d. Nepraleiskite progos kas savaitę skaityti „7 meno dienas“, kurios puslapių šnarėjimu ir įdomiu turiniu džiugins Jus penktadieniais. Po gruodžio 22 d. savaitraštį irgi galima užsiprenumeruoti, bet jau trumpesniam laikotarpiui.

 

Raguoliai ir poros

„Vien tas faktas, kad tapyba grįžta (ar įsprūdo) į ŠMC (ne LDS prievolės būdu), jau vertas aptarimo.“ (Iš privataus pokalbio apie „Jaunojo tapytojo prizą“)
 
Tad nuo to ir pradėkime. Projektas „Jaunojo tapytojo prizas“ lyg tas Amžinas žydas – įvykdęs piligriminę kelionę ir praėjęs pačiomis prestižiškiausiomis parodinėmis erdvėmis – Pamėnkalnio galerija (manau, tai viena labiausiai vertinamų Lietuvos dailininkų sąjungos galerijų), „Titaniku“ (Vilniaus dailės akademijos ir ploto aspektu tai jau yra šis tas) galop apsistojo ten, kur krypsta visų bent šiokias tokias ambicijas puoselėjančių menininkų žvilgsniai ir širdys – į patį Vilniaus Šiuolaikinio meno centrą!

 

In memoriam Alfredui Širmuliui

Antradienio vakarą mirė ilgametis Vilniaus dailės akademijos profesorius dr. Alfredas Širmulis. Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lietuvos dailininkų sąjungos narys A. Širmulis gimė Kėdainių rajono Žilvičių kaime. Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) 1974 m. įgijo menotyrininko specialybę. Ten pat 1977–2009 m. skaitė visuotinės meno istorijos, senovės meno istorijos ir lietuvių liaudies meno istorijos paskaitas. Ilgą laiką vadovavo VDA Studentų meno draugijai. Buvo Akademijos fakultetų dekanas. A. Širmulis yra paskelbęs daugiau kaip 20 mokslinių straipsnių, monografiją „Lietuvos kūrybos tradicijų keliu: lietuvių liaudies XIX a. akmeniniai memorialiniai paminklai“ (1981 m., monografija parengta kandidatinės disertacijos pagrindu), išleido vadovėlį aukštosioms mokykloms „Lietuvių liaudies memorialiniai paminklai“.

Dora Garcia. Performansų serija

 

Šių metų gruodžio mėnesį Rupert kviečia į tris ispanų menininkės Dora Garcia performansus:



 

Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, 19 val. „Finegano budynių“ skaitymas Rupert (Meškeriotojų g. 33)



 

Gruodžio 6 d., penktadienį, 15 val. „Nieko nėra geriau už knygas“ Vilniaus žydų bibliotekoje (Gedimino pr. 24).



 

Gruodžio 7 d., šeštadienį, 15 val. „Kur dingsta veikėjai, kai baigiasi istorija?“ Rašytojų namuose (K. Sirvydo g. 6)



 

PUSLAPIS
IŠ
1003