7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Raktažodis: R

Kam kalba Vilniaus skulptūros?

Apie birželio pradžioje Vilniuje pristatytą Modernaus meno centro projektą „Vilniaus kalbančios skulptūros“ turėjau nuspėti 2011-aisiais. Tais metais Beatos Elwich-Lankelis kurso „Art Exhibition: Space of Learning – Space of Education“ Vilniaus dailės akademijoje atsiskaitymas vyko projekto forma: dailėtyros ir dizaino studentų grupė, kurioje buvau ir aš, ir MMC steigėja Danguolė Butkienė, tuo metu, kiek pamenu, laisvo klausytojo statusu lankiusi paskaitas VDA, kūrė prototipinį užduočių laikraštuką apie keletą Vilniaus viešosios erdvės skulptūrų, skirtą savarankiška edukacija besidominčioms šeimoms. Šio leidinio tikslas buvo ugdyti miestiečių ir miesto svečių vizualines kompetencijas vertinant viešojoje erdvėje esančius ir naujai atsirandančius meno objektus, patogumo dėlei vadinamus skulptūromis. Akademiniame kontekste jausdamiesi saugūs, pasirinkome dalį nevienareikšmiškai vertinamų skulptūrų – „Krantinės arką“, Žaliojo tilto skulptūras, P. Cvirkos paminklą, paminklą Lietuvos himnui ir jo autoriui V. Kudirkai. Pateikdami šiek tiek kontekstinės informacijos, gana daug dėmesio skyrėme bandymams sukurti užduotis ir suformuluoti klausimus, kurie padėtų laikraštuko vartotojams patiems suprasti, ar skulptūrai parinkta forma ir vieta atitinka jos transliuojamą pranešimą, iš kokių elementų skulptūra susideda ir kaip tų elementų derinys sukuria tam tikrą įspūdį.

Pilies burbulai

Klaipėdos piliavietėje liepos 4–6 d. vasarotojus džiugino įvairūs teatriniai renginiai. Kas vakarą pilies aikštėje pasigirsdavo optimistiška melodija, o paslaptingai džiugūs pranešėjų balsai kvietė į vis naujus pasirodymus. Atrodytų, kad užėjai į kokią nors mugę, atrakcionų parką ar cirką, jei tik būtų aplinkui kiek daugiau šurmulio, žmonių. Žodžiu, nuotaika kuriama kičinė. Siūloma lengvai nusiteikti ir mėgautis pasaldintu grožiu. Šio festivalio sumanytojas ir organizatorius – „Klaipėdos Pilies teatras“, jis ir diktuoja aplinkui tvyrantį grožio supratimą.

 

Vis dėlto susirinkusieji čia nesielgia per daug laisvai. Jie nusiteikę gana rimtai. Jų veidai byloja apie tai, kad jie atėjo į teatro pasirodymą ir kad teatrą supranta tradiciškai. Dar likus penkiolikai minučių žiūrovai jau užsiima savo vietas (taip pataria pats pranešėjas) ir, nebegalėdami pajudėti iš vietos, kad jos neprarastų, kantriai laukia spektaklio pradžios. Taip elgiamasi patogiausioje festivalio erdvėje, esančioje po stogu, kur rodomi teisingiausi, gražiausi, nuobodžiausi ar tiesiog svarbiausi festivalio pasirodymai.

Skandalas, vandalai ir Da Vinci intencijos

Nicolas Bourriaud nesirengia pasitraukti tyliai

Panašu, kad skandalai dabar vyksta ne tik mūsų aplinkoje – Prancūzijoje kultūros ministrė Fleur Pellerin iš Vaizduojamojo meno akademijos vadovų, dar nesibaigus sutarčiai, atleido ir Lietuvoje žymų dailės teoretiką ir praktiką Nicolas Bourriaud. Socialinės dailės kritikos plėtotojas viešai spaudoje suabejojo ministrės sprendimu, ministrė irgi pasisakė ir taip užvirė viešos žodinės muštynės, kurias, regis, laimi Bourriaud, kadangi biurokratų mėgstamas aptakias atakas atrėmė įvardydamas konkrečius darbus. Sklinda gandai, kad siekta ne tiek atsikratyti Akademijos vadovu, kiek atlaisvinti patrauklią vietą saviems. Ko gero, pasaulio spauda taip plačiai niekada nesureaguotų į pagrindinių Lietuvos meno institucijų kadrų kaitą, nes pirmiausia mes jau ir patys sunkiai galėtume įsivaizduoti, kad tai apskritai įmanoma.

 

Čia galima pasisemti įkvėpimo

 Pasvalietė pianistė Morta Grigaliūnaitė, buvusi M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė, pernai baigusi bakalauro studijas Londono karališkojoje akademijoje, o nuo rugsėjo ketinanti studijuoti Madrido Karalienės Sofijos aukštojoje muzikos mokykloje, Santandero muzikos ir akademijos susitikime dalyvauja jau antrą kartą. Pernai Morta čia grojo su garsiuoju austrų violončelininku, vienu iš legendinio Albano Bergo kvarteto įkūrėjų Valentinu Erbenu, ir ne vieną mūsų atlikėją parengusiu smuikininku Zacharu Bronu. Šiemet, liepos 21 d., jai teks groti su obojaus meistru Hansjörgu Schellenbergeriu. Duetas atliks sudėtinga fortepijono partija pasižymintį J.N. Hummelio Septetą. Beje, šį, jubiliejinį XV Santandero muzikos ir akademijos susitikimą pradeda ir užbaigia Mortos Grigaliūnaitės rečitaliai. Santandere Mortą Grigaliūnaitę kalbina Jūratė Micevičiūtė.

 

Kas pernykščiame Santandero susitikime labiausiai įstrigo į atmintį?

Nors darbo grafikas buvo ypač įtemptas ir nuolat trūko laiko, muzikantai pasirodė ypač aukštu lygiu. Likau sužavėta savo kolegų ištverme ir profesionalumu. Panašiame festivalyje nebuvo tekę dalyvauti. Santandere tvyro intensyvi ir darbinga energija, o tai labai produktyviai nuteikia.

 

Kaip Kantabrijos regiono klausytojus prisimenate iš pernai metų?

Publika čia šilta ir ypač ištikima: Santandere koncertai vyksta kiekvieną dieną, o pustuštės salės dar neteko matyti. Patirčių būta įvairių – nuo koncertų didžiojoje salėje, kurie buvo transliuojami tiesiogiai, iki pasirodymų mažose vietinėse bažnyčiose. Labiausiai įsiminė koncertas Potese. Po kiekvieno kūrinio žmonės plojo atsistoję, jie buvo išsiilgę muzikos, nes tokiose sunkiai pasiekiamose vietose ji nedažnai skamba. Gal mes esame įpratinti į klasikinę muziką reaguoti santūriai, stengiamės laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau tokie „suklydimai“ kaip aplodismentai tarp kūrinio dalių manęs neblaško, priešingai, jaučiu, kad taip žmonės parodo, jog jiems patiko. O tai ir yra svarbiausia. Manau, žmogus turėtų reaguoti į muziką natūraliai, nuoširdžiai. Yra tekę būti koncerte, po kurio ploti net negalėjau. Kūrinio atlikimas buvo toks įtaigus, jog aplodismentai atrodė nereikšmingi ir nereikalingi.

In memoriam Leonardui Zelčiui

 

 
Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88-uosius metus, į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo Kauno dramos teatro legenda, aktorius, režisierius bei pedagogas Leonardas Zelčius. 
 
Teatro meno meistras gimė 1928 m. gegužės 9-ąją Kaune. Baigęs Kauno „Aušros“ gimnaziją, 1945–1948 m. mokėsi Kauno dramos teatro studijoje, 1948–1952 m. studijavo Maskvos Lunačiarskio teatro meno institute (GITIS). Nuo 1952 m. Nacionalinio Kauno dramos teatro  aktorius. 
 
Su iškiliausiais to meto režisieriais sukurta daugiau nei šimtas vaidmenų teatre: Figaras (P. C. de Beaumarchais „Figaro vedybos“, 1952), Baronas Tuzenbachas (A. Čechov „Trys seserys“, 1960), Radvila Rudasis (J. Grušo „Barbora Radvilaitė“, 1972), Faibčikas (Keturakio „Amerika pirtyje“,1974), Lupas (M. Koress „Senelių namai“, 1986), Senis (E. Ionesco „Kėdės“, 1990), Karis (R. Nash „Lietaus“ (Lietaus pardavėjas), 1994), Taleiranas (J. Claude Brisville „Vakarienė“,  1996) ir kt.  
 

Kino naujienos trumpai

Mirė Omaras Sharifas

Liepos 10 d. Kaire nuo širdies smūgio mirė aktorius Omaras Sharifas (tikras vardas – Michelis Demitris Shalhoubas). Jis gimė 1932 m. Aleksandrijoje, krikščionių iš Libano ir Sirijos šeimoje, studijavo fiziką ir matematiką Kairo universitete, vėliau dirbo savo tėvo kompanijoje. Aktoriaus karjerą Sharifas pradėjo Egipte 6-ajame dešimtmetyje. Vienoje filmavimo aikštelėje 1954 m. Sharifas sutiko būsimą žmoną – tuometinę egiptiečių žvaigždę Faten Hamama. Kad galėtų ją vesti, aktorius 1955 m. perėjo į islamą.

 

Tarptautinė Sharifo karjera prasidėjo 1962-aisiais, kai jis suvaidino Davido Leano filme „Arabijos Lorensas“. Aktorius buvo nominuotas „Oskarui“ už antro plano vaidmenį. „Oskaro“ negavo, bet buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“, vėliau Sharifas juo buvo apdovanotas dar du kartus.

 

Garsiausias Sharifo vaidmuo – daktaras ir poetas Jurijus Živaga 1965 m. Boriso Pasternako romano ekranizacijoje (1965, rež. David Lean). Jis įtvirtino romantiško, jausmingo aktoriaus įvaizdį.

Rudenį pražys itališkos teatro orchidėjos

Šiemet į rudenines „Sirenas“ atvyksta keturi itin skirtingi spektakliai – teatro Berlyne „Schaubühne“ aktoriai parodys Katie Mitchell „Plaučius“, Thelonious Monko muzikos įkvėpti odę gyvenimui „Senasis Vienuolis“ pristatys belgai Josse De Pauwas ir Kriso Defoorto trio, o Antonio Vivaldi „Metų laikų“ fone apie rimčiausius dalykus bežodžiame „Nekalbame, kad mus suprastų“ kvailios Pieteris Ampe ir Benjaminas Verdonckas. Šie trys spektakliai bus parodyti po du kartus „Menų spaustuvės“ Juodojoje salėje. O vienas festivalio spektaklis bus parodytas tik kartą – Didžiojoje Lietuvos nacionalinio dramos teatro salėje pirmąsyk Vilniuje žiūrovai pamatys italo Pippo Delbono spektaklį „Orchidėjos“.

 

Italų režisierius Delbono, vaidinęs Peterio Greenaway’aus, Luca Guadagnino (kartu su Tilda Swinton), Bernardo Bertolucci ir kitų žymių režisierių filmuose, Lietuvoje pristatys spektaklį, kuriame, anot jo, iš esmės kalbama apie meilę. Apie meilę gyvenimui. Italų ir užsienio teatro ekspertų mylimas ekspresyvusis režisierius, Europos naujosios teatro realybės premijos laureatas, kvies prisiliesti prie jo jautriai pateikiamo gyvenimo pajautos koliažo.

 

LNDT kviečia atrasti skirtingą Europos teatro meną

 

 
Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradėjo platinti bilietus į ateinančio 76-ojo sezono spektaklius. 76-ąjį sezoną teatras pradės rugsėjo mėnesį garsaus vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus bendro kūrinio darbiniu pavadinimu „Wartists“ („Kartistai“) premjera. Po jos teatras kvies žiūrovus pamatyti pagrindiniais praėjusio sezono įvykiais tapusių režisierių Krystiano Lupos, Eimunto Nekrošiaus, Oskaro Koršunovo naujausius darbus.  Nuo birželio 22 dienos iki vasaros pabaigos bilietai į naująją premjerą ir kitus teatro spektaklius parduodami palankesnėmis kainomis. Vėliau bilietai brangs. 
 
Pagrindinė ateinančio teatro sezono intriga – spektaklis „Wartists“ („Kartistai“). „Árpádas Schillingas  – vienas iš Europos naujosios teatro kartos lyderių, ilgus metus vadovavęs legendinei vengrų teatro grupei „Krétakör“, su savo spektakliais apkeliavusiai visą pasaulį. Pastaruoju metu jis dirba įvairiuose Europos teatruose. Prieš metus su Árpádu pradėjom kalbėtis apie jo darbą Lietuvoje. Tada gimė idėja kurti spektaklį apie karą, kuris grėsmingai artėja prie Baltijos šalių sienų. Kaip jis keičia žmonių mąstymą ir kasdienybę? Kaip būdami europiečiai suprantame ir išgyvename savo tapatybę karo grėsmės akivaizdoje? Kūrybiniam dialogui šiais klausimais Árpádas atsirinko mišrią aktorių grupę. Į kūrybinę komandą įsitraukė dramaturgas Marius Ivaškevičius. Spektaklio kūrimo procesas įsibėgėja ir, manau, mūsų laukia intriguojantis originalus rezultatas“, – sako LNDT meno vadovas Audronis Liuga.  Spektaklio „Wartists“ („Kartistai“) premjera įvyks rugsėjo 23 ir 24 dienomis.  
 

Reikia sveiko feministinio pykčio!

Vasario mėnesį Kauno paveikslų galerijoje vykusioje Geriausio metų kūrinio parodoje tapytojas Pranas Griušys instaliacijoje „Jų ieško policija“ tarp beždžionių portretų pakabino tris moterų aktus, kurių kūnus nutapė pagal Diego Velázquezo ir Francisco Goya paveikslus, o veidus – pagal savo kolegių menininkių fotografijas. Po kelių dienų aktai iš ekspozicijos buvo pašalinti, ir tai buvo pristatyta kaip cenzūros atvejis, o menininkas, surinkęs daugiausia publikos balsų, tapo geriausio metų kūrinio konkurso laureatu. Pranas Griušys tuo metu buvo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto profesorius ir Tapybos studijų programos vadovas, o trys pavaizduotosios menininkės – šios programos lektorės. Griušys žurnalistams pasakojo: „Pavaizdavau koleges, nes viename posėdyje jos mane skalbė, kritikavo – koks aš negeras, blogai administruoju ir panašiai. Pasakiau, kad jas nutapysiu, ir nutapiau.“

Vilniuje viešpatavo zombiškas figūratyvas ir kvailos instaliacijos

Kai praėjusių metų gruodį perskaičiau Christiano Viveros-Fauné atsiliepimą apie tuo metu Majamyje vykusią meno mugę „Art Basel“ pavadinimu „Ar meno mugės sunaikino meną? Majamyje viešpatavo zombiška abstrakcija ir kvaila tapyba“ („Have Art Fairs Destroyed Art? Zombie Abstraction and Dumb Painting Ruled in Miami“), darbalaukyje prisiklijavau virtualų lapelį su nuoroda, nes jau nuo rudens, perėjusi per keturias skirtingas meno muges, galvojau, kad vasarą būtinai parašysiu apie „Art Vilnius ’15“.

PUSLAPIS
IŠ
1003