Kinas
Mirė Omaras Sharifas
Liepos 10 d. Kaire nuo širdies smūgio mirė aktorius Omaras Sharifas (tikras vardas – Michelis Demitris Shalhoubas). Jis gimė 1932 m. Aleksandrijoje, krikščionių iš Libano ir Sirijos šeimoje, studijavo fiziką ir matematiką Kairo universitete, vėliau dirbo savo tėvo kompanijoje. Aktoriaus karjerą Sharifas pradėjo Egipte 6-ajame dešimtmetyje. Vienoje filmavimo aikštelėje 1954 m. Sharifas sutiko būsimą žmoną – tuometinę egiptiečių žvaigždę Faten Hamama. Kad galėtų ją vesti, aktorius 1955 m. perėjo į islamą.
Tarptautinė Sharifo karjera prasidėjo 1962-aisiais, kai jis suvaidino Davido Leano filme „Arabijos Lorensas“. Aktorius buvo nominuotas „Oskarui“ už antro plano vaidmenį. „Oskaro“ negavo, bet buvo apdovanotas „Auksiniu gaubliu“, vėliau Sharifas juo buvo apdovanotas dar du kartus.
Garsiausias Sharifo vaidmuo – daktaras ir poetas Jurijus Živaga 1965 m. Boriso Pasternako romano ekranizacijoje (1965, rež. David Lean). Jis įtvirtino romantiško, jausmingo aktoriaus įvaizdį.
Sharifas vaidino garsių režisierių filmuose – Anthony Manno „Romos imperijos žlugime“ (1964), Anatole’io Litvako „Generolų naktyje“ (1966), Williamo Wylerio „Juokingoje mergiotėje“ (kartu su Barbra Streisand, 1968), Terence’o Youngo „Mejerlinge“ (1968), Juano Antonio Bardemo ir Henri Colpi „Paslaptingoje saloje“ (1973), Johno McTiernano „Tryliktame karyje“ (1999). Filmuose Sharifas dažnai įkūnydavo istorinius personažus (Čingischaną, Che Guevarą, Marcą Polo, Austrijos-Vengrijos sosto paveldėtoją Rudolphą), aristokratus, nuotykių romanų veikėjus. Jis laisvai kalbėjo keliomis kalbomis, todėl gerai jausdavosi vaidindamas skirtingų kultūrų personažus.
Vienas paskutiniųjų aktoriaus vaidmenų – François Dupeyrono filme „Ponas Ibrahimas ir Korano gėlės“ (2003) suvaidintas senas pirklys musulmonas, – atnešė Sharifui Venecijos kino festivalio apdovanojimą ir prancūzų „Cezarį“. 2003 m. Venecijoje per šimtą vaidmenų kine sukūrusiam Sharifui buvo įteiktas garbės „Auksinis liūtas“.
Didžioji Sharifo aistra buvo bridžas. Apie šį lošimą aktorius parašė kelias knygas, yra ir kompiuterinis žaidimas „Omar Sharif Bridge“.1977 m. Kartu su Marie-Thérèse Guinchard Sharifas parašė autobiografinę knygą „The Eternal Male“.
Federico Fellini paveldėtojai leido kurti „Saldaus gyvenimo“ perdirbinį
Kompanija „AMBI Pictures“ pasirašė sutartį su Federico Fellini paveldėtojais. Pagal ją kompanijai leidžiama kurti šiuolaikinę Fellini filmo „Saldus gyvenimas“ (1960) versiją.
„AMBI Pictures“ veikia JAV, Kanadoje ir Italijoje. Kompanija gamina ir prodiusuoja didelio ir vidutinio biudžeto filmus, kuriuose vaidina Holivudo žvaigždės. Pasak režisieriaus dukterėčios Francescos Fellini, į jos šeimą ne kartą buvo kreiptasi su prašymais leisti kurti „Saldaus gyvenimo“ perdirbinį, bet jie pasirinko kompaniją, kurios vadovai – italų kilmės ir supranta Fellini kūrybą. Vienas iš „AMBI Pictures“ vadovų Andrea Iervolino pareiškė, kad šiuolaikinė filmo versija turi būti tokia pat komerciškai sėkminga, kultinė ir verta festivalių apdovanojimų kaip Fellini filmas. Deja, pati kompanija kol kas negali pasigirti iškiliais filmais.
„Saldaus gyvenimas“ 1960 m. buvo apdovanotas Kanų „Auksine palmės šakele“ ir pelnė „Oskarą“ už kostiumus. Pagrindinius vaidmenis filme sukūrė Marcello Mastroianni, Anouk Aimée ir Anita Ekberg.
Brigitte Bardot parašė laišką Karlo Lagerfeldo katei
Paryžiaus aukštosios mados savaitėje vykęs „Fendi“ kailių kolekcijos, kurią sukūrė Karlas Lagerfeldas, demonstravimas sulaukė ne tik aplodismentų, bet ir gyvūnų gynėjų protestų. Liepos 8 d. pastarieji surengė piketą prie Eliziejaus laukų teatro. Didžioji dalis demonstrantų, kuriuos netrukus išvaikė policija, buvo garsiojo Brigitte Bardot gyvūnų globos fondo atstovai.
Legendinė aktorė per „Facebook’ą“ pati kreipėsi į Choupette – mylimą Lagerfeldo katę. Laiške rašoma: „Mano švelnioji Choupette, tikiuosi, kad pašnibždėsi tėtušiui Karlui į ausį apie mūsų mažųjų pūkuotųjų brolių, prie kurių žudynių jis prisideda, nelaimę. Jie nekalti, bet pasmerkti mirčiai, nes jų kailis turi puošti „beširdžius“. Jei tu jam pamurksi apie savo liūdesį, jis supras tave ir taps ilgai lauktu pavyzdžiu kitiems. Juk Karlas tau nieko negali atsakyti. Dėkingai glostau tau ausį.“
„Fendi“ kailinių dizainu Lagerfeldas užsiima nuo 6-ojo dešimtmečio. Visai neseniai interviu „The New York Times“ modeliuotojas gynė kailių naudojimą, sakydamas, kad žmonės valgo mėsą ir dėvi odinius drabužius.
„Paramount“ ruošiasi suduoti smūgį piratams
Viena didžiausių Holivudo studijų „Paramount“ paskelbė, kad leis DVD praėjus dviem savaitėms po filmo rodymo kino teatruose pabaigos. Taip ji rengiasi kovoti su piratavimu. Šį sumanymą MGM ir „Paramount“ jau išbandė išleisdama filmą „Hot Tub Time Machine 2“, praėjus šešioms savaitėms nuo filmo išleidimo į ekranus. Tai supykdė kino teatrus, tačiau įplaukos buvo dukart didesnės nei laukta.
Naujasis sumanymas bus testuojamas su tais filmais, iš kurių studija tikisi uždirbti mažiau, tačiau jei prognozės pasitvirtins, tai bus pritaikyta ir filmams iš aukštesnės lentynos. Jei filmas ekranuose išsilaikys ilgiau, jo DVD bus išleidžiamas praėjus 50 dienų po premjeros.
Kai 9-ajame dešimtmetyje išpopuliarėjo videokasetės, prodiuseriai laukdavo 90 dienų nuo kino premjeros ir tik tada išleisdavo filmą kitoje laikmenoje. Dabar dažniausiai nuo filmo kino premjeros iki DVD pasirodymo praeina daugiau nei mėnuo. Tačiau „Paramount“ užsakytų tyrimų rezultatai rodo, kad beveik 72 procentai vartotojų nesupranta, kodėl filmai DVD formatu pasirodo taip vėlai. Pasak rinkos analitikų, „švieži“ filmai galėtų gerai paveikti vis krintantį filmų DVD formatu pardavimą ir paskatintų žiūrovus atsisakyti piratavimo. Vis dėlto, kad užsitikrintų kino rodytojų palankumą, prodiuseriai pažadėjo dalytis su jais dalimi pelno, kurį gauna iš DVD platinimo. Kol kas tokią sutartį „Paramount“ pasirašė su vienais didžiausių JAV ir Kanadoje filmo rodymo tinklų (AMC ir „Cineplex“). JAV kino teatrų tinklas „Regal Entertainment Group“ kol kas pasisako tik už šiek tiek ankstesnį DVD išleidimą, tačiau dalis filmo prodiuserių tvirtina, kad DVD vėlavimas turi meninę prasmę, nes filmai turi būti žiūrimi dideliame ekrane – tik ten galima pamatyti svarbius meninius sprendimus.
Pasak firmos „Rentrack“ tyrimų, filmas JAV kino teatruose išsilaiko vidutiniškai 51 dieną, kol jį rodo ne mažiau kaip 300 kino teatrų. Naujasis platinimo modelis gali paveikti Holivudą – studijos sutaupys DVD versijos reklamai (vietos dviejų reklaminių kampanijų užteks vienos), o sutaupytas lėšas bus galima investuoti į naujų filmų gamybą.
Parengė Ž. P.
