7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

Skandalas, vandalai ir Da Vinci intencijos

Iš dailės pasaulio

„7 md“ inf.
Nr. 28 (1134), 2015-07-17
Dailė Pasaulyje
Nicolas Bourriaud
Nicolas Bourriaud

Nicolas Bourriaud nesirengia pasitraukti tyliai

Panašu, kad skandalai dabar vyksta ne tik mūsų aplinkoje – Prancūzijoje kultūros ministrė Fleur Pellerin iš Vaizduojamojo meno akademijos vadovų, dar nesibaigus sutarčiai, atleido ir Lietuvoje žymų dailės teoretiką ir praktiką Nicolas Bourriaud. Socialinės dailės kritikos plėtotojas viešai spaudoje suabejojo ministrės sprendimu, ministrė irgi pasisakė ir taip užvirė viešos žodinės muštynės, kurias, regis, laimi Bourriaud, kadangi biurokratų mėgstamas aptakias atakas atrėmė įvardydamas konkrečius darbus. Sklinda gandai, kad siekta ne tiek atsikratyti Akademijos vadovu, kiek atlaisvinti patrauklią vietą saviems. Ko gero, pasaulio spauda taip plačiai niekada nesureaguotų į pagrindinių Lietuvos meno institucijų kadrų kaitą, nes pirmiausia mes jau ir patys sunkiai galėtume įsivaizduoti, kad tai apskritai įmanoma.

 

Vandalai sunaikino kelis „Documentos“ kūrinius

Kaselyje, Vokietijoje, prieš pat šiuolaikinio meno festivalio „Documenta“ šešiasdešimtąjį jubiliejų nežinomi asmenys sunaikino du kūrinius atviroje erdvėje. Suniokoti 2011 m. sukurti darbai: Jimmie’io Durhamo pasodintas medis (dabar pakeistas nauju) ir Heini Gut skulptūrinis užrašas „Werk / Kunst / Werk“. „Documenta 13“ metu Durhamas ir renginio direktorė Carolyn Christov-Bakargiev miesto parke pasodino veislinę obelį. Medis ypatingas tuo, kad buvo išvestas Dachau koncentracijos stovyklos kalinio ir yra gyvybės simbolis, sugebėjęs atlaikyti nacių agresiją. Kaip tik todėl yra manančių, kad vandalizmo atvejį reikėtų vadinti antisemitiniu išpuoliu. Kol kas vyksta tyrimas ir diskusijos.

 

Atgijusi Mona Liza

Nuolat apspista minios, po keliais stiklais saugoma, ko gero, daugiausiai reprodukuota ir kitų menininkų kūriniuose naudojama Leonardo Da Vinci „Mona Liza“ sulaukė dar vieno meninio veiksmo. Net 40 prancūzų techninių darbuotojų drauge su menininku Florentu Aziosmanoffu apie metus laiko dirbo prie projekto „Gyvoji Mona Liza“ („Living Mona Lisa“), kur pasinaudojant jutikliais mėginta sukurti paveiksle vaizduojamai moteriai gyvo veido įspūdį. Panašios technologijos naudojamos kuriant kompiuterinius žaidimus. „Gyvoji Mona Liza“ gali sekti žiūrovą akimis, raukytis. Menininkas įsitikinęs, kad pratęsė Leonardo intencijas padaryti paveikslą tarsi gyvą. Kažin ar Da Vinci nenusistebėtų, kam taip sudėtingai daryti, jei iki šiol užteko optinės iliuzijos? Kaip atrodo Aziosmanoffo kūrinys, galima pažiūrėti čia:

 

Nicolas Bourriaud
Nicolas Bourriaud
Jimmie Durham ir Carolyn Christov-Bakargiev sodina obelį
Jimmie Durham ir Carolyn Christov-Bakargiev sodina obelį
Florent Aziosmanoff, „Gyvoji Mona Liza“
Florent Aziosmanoff, „Gyvoji Mona Liza“