Pokalbis su jaunuoju klarnetininku Antanu Makštučiu
Viskas prasidėjo šeimoje, nes tėvai ir seneliai yra muzikantai: mama ir seneliai groja fortepijonu, tėtis – birbyne. Nuo mažens vis reikalavau, kad man duotų dūdą. Taip ir atvedė mane į Naujalio muzikos gimnaziją, kur pradėjau groti išilgine fleita, o paskui paėmiau ir klarnetą. Tėvai jau tuo metu žinojo, ką daro, nes turėjau mokytis pas Vitalijų Žemaitį, kuris yra parengęs didžiąją dalį žymių Lietuvos klarnetininkų. Tarp jo mokinių ir Žilvinas Brazauskas (dabar dirba Liubeke), ir Andrius Bernotaitis (Kauno simfoninio orkestro pirmasis klarnetas), ir žinomas jaunas atlikėjas Vytautas Giedraitis, ir kiti. Dabar pas V. Žemaitį mokosi abu jaunesni mano broliai, septyniolikmetis Stasys ir vienuolikmetis Rokas. Pastarasis jau nuo mažumės vaikščiojo į visas mūsų su broliu repeticijas, namuose, prisiklausęs muzikos, vos ne atmintinai galėjo paniūniuoti melodijas, kurias grojom, o ir instrumentai namuose jam buvo nuolat po ranka. Ir dabar mes visi trys esame klarnetininkai, drauge ir koncertuojame.
Lietuvos muzikos specialistams ir mėgėjams atsiveria puiki galimybė pasitikrinti, kiek jų fortepijono atlikėjų vertinimo kriterijai sutampa su didžiųjų meistrų nuomone. Mat interneto portalewww.classicalplanet.com/live bus tiesiogiai transliuojami visi 50 koncertų, sudarančių vieno garbingiausių pasaulyje, XVIII tarptautinio Paloma O'Shea fortepijono konkurso Santandere programą (daugiau informacijos apie konkursą http://www.santanderpianocompetition.com/ ). Konkursas rengiamas nuo 1972 m.
Pokalbis su žymiu smuikininku ir pedagogu Zacharu Bronu
Smuiko pedagogas Zacharas Bronas laukiamas viso pasaulio aukštosiose muzikos mokyklose ir seminaruose, jis yra sukūręs savo smuikininkų mokyklą, išugdęs ne vieną puikų atlikėją. Šiemet sukanka jau 25 metai, kai maestro veda meistriškumo klases Ispanijos šiaurės mieste Santandere. Prieš penkiolika metų iš tokių klasių išaugo Santandero muzikos ir akademijos susitikimas. Jo kontekste liepos 19 d. įvyko maestro 25-erių metų draugystės su Santanderu koncertas. Programą parinko pats smuikininkas: nuo jam ypač artimo Dmitrijaus Šostakovičiaus iki, anot maestro, amžinos Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi muzikos.
Pokalbis su pianiste Morta Grigaliūnaite Santandero (Ispanija) muzikos ir akademijos susitikime
Pasvalietė pianistė Morta Grigaliūnaitė, buvusi M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė, pernai baigusi bakalauro studijas Londono karališkojoje akademijoje, o nuo rugsėjo ketinanti studijuoti Madrido Karalienės Sofijos aukštojoje muzikos mokykloje, Santandero muzikos ir akademijos susitikime dalyvauja jau antrą kartą. Pernai Morta čia grojo su garsiuoju austrų violončelininku, vienu iš legendinio Albano Bergo kvarteto įkūrėjų Valentinu Erbenu, ir ne vieną mūsų atlikėją parengusiu smuikininku Zacharu Bronu. Šiemet, liepos 21 d., jai teks groti su obojaus meistru Hansjörgu Schellenbergeriu. Duetas atliks sudėtinga fortepijono partija pasižymintį J.N. Hummelio Septetą. Beje, šį, jubiliejinį XV Santandero muzikos ir akademijos susitikimą pradeda ir užbaigia Mortos Grigaliūnaitės rečitaliai. Santandere Mortą Grigaliūnaitę kalbina Jūratė Micevičiūtė.
Kas pernykščiame Santandero susitikime labiausiai įstrigo į atmintį?
Nors darbo grafikas buvo ypač įtemptas ir nuolat trūko laiko, muzikantai pasirodė ypač aukštu lygiu. Likau sužavėta savo kolegų ištverme ir profesionalumu. Panašiame festivalyje nebuvo tekę dalyvauti. Santandere tvyro intensyvi ir darbinga energija, o tai labai produktyviai nuteikia.
Kaip Kantabrijos regiono klausytojus prisimenate iš pernai metų?
Publika čia šilta ir ypač ištikima: Santandere koncertai vyksta kiekvieną dieną, o pustuštės salės dar neteko matyti. Patirčių būta įvairių – nuo koncertų didžiojoje salėje, kurie buvo transliuojami tiesiogiai, iki pasirodymų mažose vietinėse bažnyčiose. Labiausiai įsiminė koncertas Potese. Po kiekvieno kūrinio žmonės plojo atsistoję, jie buvo išsiilgę muzikos, nes tokiose sunkiai pasiekiamose vietose ji nedažnai skamba. Gal mes esame įpratinti į klasikinę muziką reaguoti santūriai, stengiamės laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau tokie „suklydimai“ kaip aplodismentai tarp kūrinio dalių manęs neblaško, priešingai, jaučiu, kad taip žmonės parodo, jog jiems patiko. O tai ir yra svarbiausia. Manau, žmogus turėtų reaguoti į muziką natūraliai, nuoširdžiai. Yra tekę būti koncerte, po kurio ploti net negalėjau. Kūrinio atlikimas buvo toks įtaigus, jog aplodismentai atrodė nereikšmingi ir nereikalingi.
Tiesioginės koncertų transliacijos internetu iš jubiliejinio XV Santandero (Ispanija) muzikos ir akademijos susitikimo
Pokalbis su arfininke Agne Keblyte
Arfa – išskirtinis instrumentas, o jo atlikėjų Lietuvoje nėra gausu. Prieš keletą dešimtmečių buvo galima paminėti vos vieną kitą lietuvių arfininkę. Šiuo metu ryškėja jaunų talentingų arfos profesionalių karta, tiesa, dažniau koncertuojanti užsienio nei Lietuvos scenose. Viena tokių kylančių arfos žvaigždžių – M.K. Čiurlionio menų mokyklos absolventė Agnė Keblytė. 2012 m. Izraelio tarptautiniame arfos konkurse pelniusi sidabro medalį, bakalauro diplomą apsigynusi Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje, prof. Florence Sitruk klasėje, neseniai baigusi magistro studijas Briuselio karališkoje konservatorijoje, prof. Janos Bouskovos klasėje. Atlikėja ypač domisi šiuolaikinių kompozitorių kūriniais arfai ir džiaugiasi, kad jos mylimas instrumentas, regis, pagaliau išsivaduoja iš stereotipo, siejančio arfą tik su XVII a. egzotika, Marijos Antuanetės dvaro pramogomis ar romantinių kūrinių atspalviais. Išrankius Santandere (Ispanija) vykstančio XIV muzikos ir akademijos susitikimo melomanus bei kritikus sužavėjo Agnės Keblytės arfos garsai. Šiame festivalyje jos instrumentui tenka neįprastai svarbus vaidmuo: Agnė atlieka solo partijas net devyniuose iš 50 Susitikimo koncertų. Trumpą atokvėpio minutę atlikėją kalbina Jūratė Micevičiūtė.
Santandero susitikimo scenoje – Sergejaus Prokofjevo „Petriukas ir vilkas“
Apie Santandero XIV muzikos ir akademijos susitikimą