Muzika
Živilė Ramoškaitė
Kristupo festivalyje – „Kremerata Baltica“ ansamblis
Mintys po koncerto „Tas delsiantis vėjas“
Vasarą koncertuojant kuriam nors mėgstamam kolektyvui, man ne visada pavyksta būti Vilniuje. Šįsyk toks sutapimas įvyko, tad rugpjūčio 11 d. turėjau galimybę Vilniaus universiteto Didžiajame kieme klausytis „Kremeratos“ orkestro lietuviškos dalies muzikantų parengto koncerto. Apgailestauju, kad negaliu išvardyti visų dalyvavusiųjų, mat programėlių nebuvo, pavardes tik išvardijo renginio pranešėja Rasa Murauskaitė. Grojo apie dešimt puikių stygininkų, vadovaujamų orkestro koncertmeisterio Džeraldo Bidvos. Prie jų prisijungė klarnetininkas Andrius Žiūra ir dainininkė Gunta Gelgotė.
Ona Jarmalavičiūtė
Įelektrintosios
Richardo Strausso „Elektra“ Zalcburgo festivalio 2020 atidaryme
Įžengus į tamsią kalno uoloje iškaltą Zalcburgo festivalio „Felsenreitschule“ salę nejaukiai pasijauti užspeistas kalno viduje – baugiai nepažįstamoje erdvėje, kuri scenos tolumoje kažin ką tūnantį slepia. Kol kas nieko nematai ir negirdi, tačiau tai tvyro ore – nežinomybė, įtampa, grėsmė. Teritorijos šeimininkas yra plėšrus ir negailestingas žvėris. Prasidėjus veiksmui urvo gale suspindi aštrios it šukė akys. Taip žvelgia mitinė Elektra. Pasak Aušrinės Stundytės iškeltų asociacijų, Elektra it juoda puma žvilgsniu persmeigia jai į nasrus patekusį grobį – publiką. Plėšriose akyse atsispindi nuodinga Elektros asmenybė, maišanti aštrią neapykantą su karčiu cinizmu, rūgščiu pavydu ir beskone tuštuma. Organiškai deranti su ne mažiau aršia Richardo Strausso muzika, ši opera tampa tikru grobuonimi, grasinančiu akimirksniu suleisti savo iltis į publiką.
Lina Navickaitė-Martinelli
Penkios valandos su Beethovenu
Mintys po LRT ir Nacionalinės filharmonijos projekto, skirto Ludwigo van Beethoveno 250-osioms gimimo metinėms
Šiandien susimąsčiau: ar nebus taip, kad nuo kovo mėnesio neteko skaityti ar girdėti jokio neigiamo atsiliepimo apie skambėjusį koncertą? Iš pradžių mūsų naujoje pandeminėje realybėje koncertų visai nebuvo, o kai jie ėmė rastis, – pirmiausia virtualūs, o paskui išrinktiesiems ir kas keletas kėdžių susodintiems klausytojams, – meninių potyrių alkio jau būta tokio stipraus, jog, regis, bet koks kritinis mąstymo pradas išsivadėjo negrįžtamai. Be to, ligi šiol atrodo, kad įvyksta tik tie koncertai, kurie tiesiog privalėjo įvykti, o šiais nesidžiaugti tiesiog neįmanoma. Sunku patikėti, bet kartais jau nutinka ir taip, kad, norint išvysti visa, kas įdomu, tenka susidėlioti asmeninius prioritetus.
Viktoras Gerulaitis
Štai tau ir karantinas!
Mintys po Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerto
Tikriems menininkams nedaro įtakos jokie karantinai. Va, iškart po jo Nacionalinė filharmonija visuomenę sudrebino kokybiška „Vilniaus festivalio mozaika“. O liepos 21 ir 22 dienomis Vilniuje ir 23 d. Klaipėdoje šią tiesą įrodė Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir jo meno vadovas bei vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius. Jie aukščiausios kokybės grojimu atliko nepaprastai „kietą riešutą“ – Dmitrijaus Šostakovičiaus Ketvirtąją simfoniją. Tai buvo pasaulinio lygio keturiskart „Mezzo“ kanalo vertas pasirodymas. Neįtikėtina, bet Vilniuje antrasis vakaras buvo dar puikesnis už pirmąjį. O koncertas į du vakarus virto todėl, kad Veryga leido susirinkti į salę tik 500 klausytojų, kai visi bilietai jau seniausiai buvo išpirkti. Koncertas turėjo įvykti dar gegužės 6-ąją. Tad teko skaidyti vieną koncertą į du. Bet tai nebesvarbu. Svarbu – didingas rezultatas. Svarbu, kad laimingieji turėjo galimybę dalyvauti išskirtiniame kultūros pasaulio įvykyje. Kaip išskirtinis reiškinys yra ir maestro G. Rinkevičiaus sumanytas ciklas „Visos Antono Brucknerio ir Dmitrijaus Šostakovičiaus simfonijos“. Beje, į rugpjūčio 19 ir 20 dienas nusikėlė ir Brucknerio Antrosios simfonijos atlikimas.
Ona Jarmalavičiūtė
Ne vien tik Ravelis
Pokalbis su pianiste Iveta Calite
Rugpjūčio 15 d. Paliesiaus dvare koncertuoja jauna, sparčiai garsėjanti pianistė Iveta Calite – Paliesiaus publikai puikiai pažįstamo maestro Jeano-Marco Luisados mokinė. Pusiau lietuvių, pusiau latvių kilmės atlikėja yra žinoma kaip atsidavusi kamerinio žanro muzikantė. Iveta baigė kamerinės muzikos studijas Paryžiaus „École Normale de Musique de Alfred Cortot“ ir Stokholmo Karališkajame muzikos koledže, skambino tokiuose Europos festivaliuose kaip Stokholmo pianistų, „Aurora“, „Jaunieji Latvijos muzikantai“, „Svensk musikvår“ ir kiti. Paliesiuje pianistė atliks iškiliojo impresionisto Maurice’o Ravelio kūrinių programą.
Laima Slepkovaitė
Švęsti negalima atšaukti
Įspūdžiai iš „Rīgas Ritmi 2020“
„Nė minutei nebuvo kilusi mintis atšaukti ar perkelti festivalį, – tikino latvių būgnininkas, prodiuseris ir renginių organizatorius Māris Briežkalnis, įsibėgėjus „Rīgas Ritmi“ festivaliui, kuris liepos 2–4 d. nemokamų koncertų bei jam session serija pradėjo savo jubiliejinių metų programą. –Nutuokiau, kad gali tekti keisti planus, gal pateikti jį kita forma, bet žinojau, kad festivalis įvyks. Juo labiau kad šiemet jam 20 metų!“
Gaja Klišytė
Nebūtina suprasti, reikia pajausti
Algirdo Klovos albumo „Versmės tėkmė“ pristatymas Paliesiuje
Pamažu kasdienėje užmarštyje palikdami kelis mėnesius kamavusias negandas, nekantriai žvalgomės išsiilgtų kultūrinių įspūdžių. Susibūrimai galerijose, teatruose ar koncertų salėse dabar tapo kaip niekad vertingi. Viena tokių patirčių – liepos 5 d. vykęs kompozitoriaus, etnomuzikologo, multiinstrumentininko Algirdo Klovos naujausio albumo „Versmės tėkmė“ pristatymo koncertas (garsininkas Giedrius Kepežėnas) Paliesiaus dvare.
Kristupas Antanaitis
Valstybės diena su opera
Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ atlikimo įspūdžiai
Liepos 6-oji yra bene gražiausia Valstybės šventė. Vasara, puikus oras, kai kam ir papildomas laisvadienis. Ši diena mums simbolizuoja Lietuvos didybę, tad ir švęsti ją reikia didingai. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasistengė ir šia proga atliko Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinį variantą Valdovų rūmų kieme. Operoje pasirodė solistai Sandra Janušaitė (Aldona), Liudas Norvaišas (Albanis), Vytautas Juozapaitis (Arnoldas), Mickaelė Spadaccini (Valteris, Konradas) ir Arūnas Malikėnas (Vitoldas). Koncertiniam operos atlikimui įtaigiai dirigavo Gintaras Rinkevičius.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Dar kartą apie Leopoldą Godowskį
Šiek tiek istorinių pianisto ir kompozitoriaus gyvenimo atodangų
Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, Ženevoje reziduojanti pianistė Mūza Rubackytė, įrašiusi per trisdešimt plokštelių, dėstanti pasaulio aukštosiose mokyklose, jauniems pianistams vedanti meistriškumo kursus, pasišventusiai skrido iš vis dar sergančios Šveicarijos, kad Vilniaus festivalyje pateiktų savo žvilgsnį į dviejų labai skirtingų talentų kūrybą. Vienas jų – Leopoldas Godowskis (1870–1938), kaip tik neseniai „atrastas“ ir pianistės, ir, jos dėka, klausytojų. Todėl norėtųsi išsamiau pristatyti jo gyvenimą.
Laura Švedaitė
Sugrįžtant į Paliesių (V)
Pokalbis su pianistu Viktoru Paukšteliu (Pokalbių ciklo pabaiga. Pradžia Nr. 23)
Į Paliesiaus dvarą sugrįžta publikos šurmulys ir nauji gyvos muzikos koncertai. Apie tai kalbamės su atlikėjais, besirengiančiais koncertuoti Paliesiaus koncertų salėje „Pasaga“. Su „7md“ skaitytojais dalinamės šiais nuoširdžiais ir įkvepiančiais pokalbiais. Gruodžio mėnesį numatytas pianisto, dailininko, Paliesiaus koncertinės veiklos meno vadovo Viktoro Paukštelio rečitalis.
