7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Valstybės diena su opera

Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ atlikimo įspūdžiai

Kristupas Antanaitis
Nr. 27 (1348), 2020-07-10
Muzika
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.

Liepos 6-oji yra bene gražiausia Valstybės šventė. Vasara, puikus oras, kai kam ir papildomas laisvadienis. Ši diena mums simbolizuoja Lietuvos didybę, tad ir švęsti ją reikia didingai. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pasistengė ir šia proga atliko Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinį variantą Valdovų rūmų kieme. Operoje pasirodė solistai Sandra Janušaitė (Aldona), Liudas Norvaišas (Albanis), Vytautas Juozapaitis (Arnoldas), Mickaelis Spadaccini (Valteris, Konradas) ir Arūnas Malikėnas (Vitoldas). Koncertiniam operos atlikimui įtaigiai dirigavo Gintaras Rinkevičius.

 

Šis veikalas kelia dviprasmiškus jausmus. Pirmiausia, tai nuostabios muzikos opera, kuri lietuviams labai reikšminga, nes Ponchielli buvo didis kompozitorius, Giaccomo Puccini mokytojas, jo operos buvo statomos visame pasaulyje. Tad kai Italijoje sukuriamas veikalas apie Lietuvą, lieka tik džiaugtis. Kita vertus, šis veikalas sunkiai randa kelią į LNOBT sceną. Pirminė idėja turėti „Lietuvius“ repertuare kilo dar 1939 metais. Kaip repertuarinis spektaklis, ši opera pirmą kartą buvo pastatyta 1991 m. su Čikagos lietuvių opera, o 2009-aisiais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, Trakuose parodytas koncertinis atlikimas. Daugiau opera kelio į mūsų sceną neberado. O gaila, nes šių metų liepos 6 d. koncertinis atlikimas Valdovų rūmų didžiajame kieme parodė, kad A. Ponchielli muzika nusipelno būti teatrų repertuare.

 

LNOBT choras, kuriam daug metų vadovauja Česlovas Radžiūnas, visuomet stebina savo balsų gyvumu, aiškia dikcija, harmoningumu, o spektakliuose – ir puikia vaidyba. Mano nuomone, tai yra geriausias choras šiandienos Lietuvoje. Teatro orkestras (vyr. dirigentas Ričardas Šumila), panašu, taip pat išgyvena savo aukso amžių. Meno vadovų ir vyriausiųjų dirigentų kaita šiam kolektyvui ne tik nepakenkė, bet, panašu, dar ir pasitarnavo, nes skirtingos interpretacijos bei mokyklos LNOBT orkestrą užgrūdino ir davė gerų vaisių. Puikiai atlikta operos uvertiūra iškart sukėlė džiaugsmo kibirkštis publikos akyse ir nuo pirmųjų taktų leido suprasti, kad vakaras bus išties puikus.

 

Operai koją pakišo tik viena – koncertinis variantas, mat solistų komanda buvo tokia stipri, kad žiūrėdamas į juos gailėjausi, jog tai koncertas, o ne spektaklis. Programėlėse išvydus teatro grandų L. Norvaišo ar A. Malikėno pavardes visuomet ramu, mat tai yra kūrėjai, kurie ne tik puikiai dainuoja, vaidina, bet ir turi didelę sceninę patirtį, gali bet kurioje keblesnėje situacijoje susitvarkyti su problemomis.

 

Vis dažniau scenoje pasirodantis V. Juozapaitis yra tikra Dievo dovana klausytojams. Solistas jau aštuonerius metus nedirba operos scenoje, tačiau jam tik pasirodžius supranti, jog jis niekur ir nebuvo išėjęs. Balso skaidrumas ir lengvumas, puikūs žemi garsai, aiški dikcija – visa tai tiesiog spinduliuoja iš solisto. Opera atlikta lietuvių kalba, tad vokalistus buvo galima aiškiai suprasti. Beje, už puikią dikciją reikia pagirti visą komandą. Pirmą kartą buvau operoje, kurioje galėjau suprasti kiekvieną žodį. Žinoma, koncertas buvo mikrofonizuotas, bet tai nekeičia fakto, kad „seni scenos vilkai“ turi gerą mokyklą ir žino, kaip reikia derinti aiškią tartį su vokalu.

 

Aldonos vaidmenį atlikusi S. Janušaitė, atrodo, dainavo visiškai be pastangų ir tiesiog skriejo per operos partitūrą. Gaila, vis rečiau turime progą išvysti šią solistę LNOBT. Tačiau džiugu, jog S. Janušaitė tarp didelio krūvio užsienio scenose randa laiko grįžti į gimtinę ir džiuginti operos gerbėjus.

 

Didžiausia vakaro staigmena buvo italų tenoras M. Spadaccini, kuris operą dainavo lietuviškai ir buvo lygiavertis partneris mūsų solistams. Puikus tenoras nepriekaištingai susidorojo su sudėtinga, jam svetima kalba. M. Spadaccini, ko gero, yra pirmasis užsienietis, tapęs teatro etatiniu tenoru ir uždainavęs lietuviškai.

 

Graži ir melodinga opera su „svajonių komanda“ scenoje sukūrė tikrą stebuklą, kurio nesugadino prapliupęs lietus. LNOBT, pasitikdamas savo veiklos šimtmetį, puikiai pradeda ir kelia kartelę, tad norisi palinkėti jos nenuleisti ir žiūrovams nuolat dovanoti tokius puikius reginius.

M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Rinkevičius. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Rinkevičius. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Liudas Norvaišas. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Liudas Norvaišas. M. Aleksos nuotr.
Mickael Spadaccini ir Gintaras Rinkevičius. M. Aleksos nuotr.
Mickael Spadaccini ir Gintaras Rinkevičius. M. Aleksos nuotr.
 M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė. M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Vytautas Juozapaitis. M. Aleksos nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Vytautas Juozapaitis. M. Aleksos nuotr.