Autorius: Gaja Klišytė

Gaja Klišytė

Rebeccos Saunders koncertas Berlyno filharmonijoje

Kas yra tyla? O kas yra garsas? Šiuolaikinės muzikos kontekste – tai bene du svarbiausi dėmenys, kurių (per)svarstymas kūryboje įgauna vis kitas, iki šiol nelengvai įvardijamas reikšmes. Nuo seniausių laikų muzika, nepaisant harmonijos ar dermės buvimo ar nebuvimo, apibrėžiama muzikinių garsų ir tylos (pauzių) organizavimu. Tačiau kyla klausimas: kaip reikėtų klausytis tokios muzikos, kai garsų jai kurti ieškome ten, kur visuma dažniausiai yra suvokiama kaip tyla? Muzikiniai garsai visuomet yra akistatoje su tyla, tačiau ji (jei nesi vakume) niekada nebūna tyli. Tyla visada kupina to, ką išgirdus, suvoki, kad tai veikiausiai nauja „materija“ kūrybai.

Gaja Klišytė

Įspūdžiai iš koncerto „Rudens garsų peizažai“ Trakų pilyje

Ar dar vis į birbynę žiūrime kaip į lietuvių liaudies instrumentą, tinkamą atlikti tik lietuvių liaudies muziką ir jos aranžuotes? Ar užkietėję „autentiškumo“ šalininkai vis dar gali prieštarauti, kad palyginti neseniai sukonstruotu bei patobulintu lietuviškuoju instrumentu negalima atlikti klasikinės ar net šiuolaikinės muzikos? Gal teko lyginti nepilną šimtmetį gyvuojančios birbynės tembrą su senaisiais Vakarų Europos instrumentais, tokiais kaip baroko obojus ar šalamaja? Juk šių instrumentų garso spalvingumas yra neįtikėtinai panašus į birbynės, nors pastaroji išlaikė ir išlaiko savo tembrinį unikalumą. Šie klausimai dar niekada nebuvo tokie svarbūs kaip dabar, kai atsiranda (o peržvelgus birbyne įvairialypę muziką grojančių solo atlikėjų plejadą – ir buvo!) vis daugiau grojančių birbyne ir, nepabijokime šio žodžio, vertinusių jos tembrą kaip unikumą, muzikantų. Pranciškus Budrius, Antanas Smolskus (1951–2003), Pranas Tamošaitis (1931–2007), Romualdas Apanavičius, Vytautas Tetenskas, Kastytis Mikiška, Darius Klišys, Egidijus Ališauskas, Vytautas Kiminius, netgi amerikietė Carol Robinson garsina šį lietuvišką instrumentą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Gaja Klišytė

Algirdo Klovos albumo „Versmės tėkmė“ pristatymas Paliesiuje

Pamažu kasdienėje užmarštyje palikdami kelis mėnesius kamavusias negandas, nekantriai žvalgomės išsiilgtų kultūrinių įspūdžių. Susibūrimai galerijose, teatruose ar koncertų salėse dabar tapo kaip niekad vertingi. Viena tokių patirčių – liepos 5 d. vykęs kompozitoriaus, etnomuzikologo, multiinstrumentininko Algirdo Klovos naujausio albumo „Versmės tėkmė“ pristatymo koncertas (garsininkas Giedrius Kepežėnas) Paliesiaus dvare.

Gaja Klišytė

Pokalbis su kompozitoriumi Mantvydu Leonu Pranuliu

Kai viešasis kultūrinis gyvenimas dar virte virė, o kūrėjai ieškojo galimybių realizuoti savo idėjas, šiemet vasario 17 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo įteikta pirmoji M.K. Čiurlionio draugijos ir Vasario 16-osios fondo įsteigta M.K. Čiurlionio stipendija-paskata jauniesiems kūrėjams.

Gaja Klišytė

Pokalbis su Carol Robinson prieš tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“ Marijampolėje

Prieš keliolika metų Vilniuje, Muzikinio veiksmo festivalyje ir „Gaidoje“, viešėjusi garsi muzikė Carol Robinson sugrįžta į Lietuvos sceną. Prancūzijoje gyvenanti amerikietė, šiuolaikinės muzikos atlikėja ir kompozitorė C. Robinson pakviesta į jau penktą kartą Marijampolėje rengiamą tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama įvairioms medinių pučiamųjų instrumentų tembrinėms ir stilistinėms galimybėms. C. Robinson groja prestižinėse pasaulio koncertų salėse, dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose („Wien Modern“, „Ars Musica“, „RomaEuropa“, „Archipel“ ir kt.), bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, vaizdo menininkais, choreografais, teatralais, fotografais. Giacinto Scelsi, Mortonas Feldmanas, Luigi Nono, Éliane Radigue, Phillas Niblockas ir kt. – tai tik keletas žymiausių XX a. eksperimentinės muzikos kūrėjų vardų, kurių muzikos plokštelės, įrašytos C. Robinson, sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Gaja Klišytė

Vienas paskutinių šių metų šiuolaikinės muzikos festivalio „Druskomanija“ koncertų, rengiamų Vilniuje, įvyko salėje virš baro „Vėjai“. Gal neatsitiktinai pasirinktos vietos kontekste „Druskomanijos“ vėjai atpūtė džiazo garsus, kurie maloniai, tačiau skirtingais rakursais, įsiliejo į du šio vakaro koncertus, o kūrybinę laisvę, užkoduotą pačiose džiazo muzikos šaknyse, įkūnijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bigbendas ir grupė „Castor Stetson“.