7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dar kartą apie Leopoldą Godowskį

Šiek tiek istorinių pianisto ir kompozitoriaus gyvenimo atodangų

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Nr. 27 (1348), 2020-07-10
Muzika
Leopold Godowsky ir Charlie Chaplin. hilobrow.com nuotr.
Leopold Godowsky ir Charlie Chaplin. hilobrow.com nuotr.

Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, Ženevoje reziduojanti pianistė Mūza Rubackytė, įrašiusi per trisdešimt plokštelių, dėstanti pasaulio aukštosiose mokyklose, jauniems pianistams vedanti meistriškumo kursus, pasišventusiai skrido iš vis dar sergančios Šveicarijos, kad Vilniaus festivalyje pateiktų savo žvilgsnį į dviejų labai skirtingų talentų kūrybą. Vienas jų – Leopoldas Godowskis (1870–1938), kaip tik neseniai „atrastas“ ir pianistės, ir, jos dėka, klausytojų. Todėl norėtųsi išsamiau pristatyti jo gyvenimą.

 

L. Godowskis yra mūsų žemietis (kiek dar yra pamirštų Lietuvos asmenybių?), pianistas vunderkindas. Šiuo metu Lietuvos žydų bendruomenėje diskutuojama dėl jo gimimo vietos, bandoma iššifruoti tuo metu rašytų miestelių pavadinimus. Pasaulio atlikėjų žinynuose informacija apie pianisto gimimą pateikiama skirtingai. Skelbiama, kad jis atstovauja Rusijos imperijai, Lenkijos–Lietuvos ar „Rusijos imperijos miesto Vilna“ menui. Šifruojant senąją raštiją Lietuvos žydų bendruomenėje bandoma įrodyti, kad L. Godowskis gimė... Širvintose. Siekdama rasti daugiau žinių pasidomėjau išsamesne jo biografija.

 

Būtent Širvintų (jidiš kalba – Shirvint) rabinas Yankelis Gertsovas 1868 m. gruodį apvesdino dvidešimtmečius Leopoldo tėvus: Merkinės felčerį Mordhelį ir Khaną-Sheyną iš Gelvuonų. Iki pat XIX a. žydų bendruomenė miestelyje nesiformavo, galime kalbėti tik apie pavienius žydų tautybės gyventojus Širvintose. Bendruomenė pradėjo burtis tik XIX a. pabaigoje, smarkiai augo iki Pirmojo Pasaulinio karo. 1879 m. miestelyje gyveno 1864 žmonės, iš jų 1413 žydų. Patogi vieta – palei kelią į Vilnių, galėjo sėkmingai veikti smuklės. Atsirado kloizas, žydų religinės mokyklos bei kitos bendruomeninės paskirties institucijos.

 

Leopoldas gimė Žasliuose. Miestelio rašyba įvairiuose dokumentuose skiriasi: Sozly, Soshly, Zhosle. Ir vis dėlto tai – Žasliai. Tiesa, anksti mirus tėvui, Leopoldą su mama trumpai priglaudė giminaičiai Širvintose, tačiau greitai Leopoldas atsidūrė pas gimines Vilniuje.

 

„Man muzika buvo tokia pat natūrali ir būtina, kaip kvėpavimas. Negaliu prisiminti savo pirmo susidūrimo su muzika. Buvau per mažas. Mano šeima muziką mėgo, nors muzikantų nebuvo. Kai buvau vaikas, mano tėvas, gydydamas ligonį, patyrė siaubingą choleros rykštę ir mirė. Mama liko skurstanti. Mane atidavė auginti dėdei, kuris buvo labai muzikalus, kadaise mokėsi pas Wieniawskį, nepaprastai gerai griežė smuiku. Kai buvau trejų metų, prisėdau prie jo fortepijono ir įsiskverbiau į žaviąsias dramblio kaulo ir juodmedžio klavišų paslaptis. Neprisimenu, kaip išmokau natas. Man viskas atrodė visiškai natūralu ir akivaizdu, tarsi aš visada žinojau, kaip jas perskaityti ir pagroti. Juk niekas neprisimena, kaip išmoko valgyti! Man taip atsitiko prisėdus prie fortepijono. Būdamas penkerių sukūriau menuetą. Vidurinė dalis buvo tobulas kanonas. Tai įdomu, nes iki tol kanono nebuvau girdėjęs. Po dvidešimt trejų metų šį kanoną panaudojau kitoje kompozicijoje“, – atsiminimuose rašė L. Godowskis.

 

Įdomu, kad fortepijono istorijoje L. Godowskis – vienas žymiausių pasaulio pianistų virtuozų – buvo autodidaktas. Nors vaikystėje gavo keletą pamokų, jų neatsimena. Pirmąjį savo koncertą surengė devynerių būtent Vilniuje. Žinomi jo, vunderkindo, pasirodymai Kaune, Vakarų gubernijose, Karaliaučiaus krašte, Rytų Prūsijoje. L. Godowskis trumpai studijavo Berlyno Karališkojoje muzikos mokykloje (Königliche Hochschule für Musik) pas vokiečių kompozitorių, muzikos pedagogą Ernstą Rudorffą ir išvyko į JAV. 1884 m. pirmąjį rečitalį surengė Bostone, buvo vienas pirmųjų pianistų, grojusių rečitalį ką tik pastatytoje „Carnegie Hall“ Niujorke. Pianistas daug koncertavo JAV, Kanadoje. Žinomi dažni jo koncertai su smuikininku Ovide’u Musinu. Surengė koncertų turus Paryžiuje, Londone, Europos didžiuosiuose miestuose. Galop pasirodė prancūzų kompozitoriui Camille’ui Saint-Saënsui ir tapo jo „mokiniu“ bei draugu.

 

1900 m. gruodžio 6 d. įvyko ypač sėkmingas koncertas Beethoveno salėje Berlyne. Jis labai sustiprino L. Godowskio reputaciją. Pianistas persikėlė į Berlyną, savo laiką paskyrė koncertams ir pedagoginiam darbui.

 

Reikšminga L. Godowskio biografijoje tai, kad Vienos muzikos akademijoje 1909 m. jis perėmė Feruccio Busoni meistriškumo klases. Dėstė iki 1914-ųjų. Dar surengė koncertų JAV, įrašė kūrinių gramofonui. 1914 m. prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas išvarė jį iš Europos. Grįžo į JAV, gyveno Niujorke (1914–1916), Los Andžele (1916–1919) ir Sietle (1919–1922). Didžioji dalis 3-iojo dešimtmečio praleista koncertų turuose Europoje, JAV, Pietų Amerikoje ir Rytų Azijoje.

           

1891 m. balandžio 30 d. L. Godowskis vedė vaikystės draugę Fridą Saxe. 1891–1893 m. jis dėstė konservatorijoje Filadelfijoje, o vėliau apsigyveno ir dirbo Čikagoje. Pianistas buvo labai gerai žinomas Šiaurės Amerikoje. Savo šlovę jis įtvirtino aštuonių koncertų ciklu, apžvelgiančiu visą XIX a. pianistų repertuarą.

 

L. Godowskis praktikavo savitą mokymo skambinti metodiką. Mėgo kurti žinomų kūrinių transkripcijas. Sugebėjo joms suteikti ypatingo sudėtingumo, reikalaujančio puikios pianistinės technikos. Kūrė ir originalią muziką. Tai trys „Concert Studies“, atskiri pjesių opusai, kuriuose perteikiami tokie žanriniai paveikslai kaip sarabanda, menuetas, kuranta, serenada, arabeska, mazurka, valsas, barkarolė, kapričo, elegija. Pjeses jungė į ciklus: „Prancūziška siuita“, „Vokiška siuita“, „Vengriška siuita“, „Airiška siuita“, „Olandiška siuita“, „Švediška siuita“, dvi „Rusiškos siuitos, „Šeši valsai-poemos“ ir kt. L. Godowskis redagavo daugybę klasikų, romantikų kūrinių fortepijonui: pateikė savo pirštuotę, pedalizaciją, net frazuotes.

 

Greta originalios kūrybos, kurioje nemažai sekimo vienu ar kitu autoriumi, išsiskiria kitų kompozitorių kūrinių transkripcijų, parafrazių kolekcijos: 16 senųjų meistrų kūrinių laisvų transkripcijų, Johanneso Brahmso dainų (op. 49) aranžuotės, Charles’io Gounod operos „Faustas“, Wolfgango Amadeus Mozarto Simfonijos Nr. 40 aranžuotės ir fortepijoninių koncertų kadencijos; Isaaco Albenizo, Johanno Sebastiano Bacho, Ludwigo van Beethoveno, Fritzo Kreislerio, Piotro Čaikovskio, Antono Rubinšteino, Giuseppe’s Verdi, įdomiausios Fryderyko Chopino, Roberto Schumanno, Franzo Schuberto labai įvairių kūrinių (ciklai „Gražioji malūnininkė“, „Žiemos kelias“, Aštuntoji simfonija ir kt.) perdirbimai. Tai vis pianisto meistrystės įrodymai. Pavyzdžiui, sunkiausių kūrinių, skirtų atlikti dviem rankoms, transkripcijos vienai – kairei – rankai! Garsiausias jo darbas šiame žanre yra Chopino etiudų transkripcijos, kurios praturtinamos kontramelodijomis, techniškai sudėtingi fragmentai iš dešinės rankos perkeliami į kairę, visas kūrinys perrašomas kairei rankai ar net sujungiami du etiudai: kairė ranka groja vieną, o dešinė – kitą!

 

Brangiausiais savo kūriniais (neskaitant Sonatos e-moll, kuri išsamiai pristatyta Rimos Povilionienės recenzijoje apie Mūzos Rubackytės rečitalį, 7md, Nr. 25 (1346), 2020-06-26) L. Godowskis vadino „Passacaglia“ (variacijos Schuberto „Nebaigtosios“ simfonijos tema, 1927) ir vien tik kairės rankos kūrinių kolekciją (1930–1931). Labiau eksperimentiniu laikė „Java Suite“ (1925). Apie „Pasakaliją“ buvo sakoma, kad jos neįmanoma atlikti. Net Vladimiras Horowitzas yra sakęs, kad jai atlikti prireiktų šešių rankų. Nepaisant to, kūrinys sulaukė daugybės įrašų. L. Godowskis buvo vienas labiausiai vertinamų savo laiko pianistų, juo žavėjosi ir klausytojai, ir kolegos, ir kritikai. O iškilus pianistas Arthuras Rubinsteinas pabrėžė, kad jam prireiktų „penkių šimtų metų, jei siektų sukurti tokį manualinės technikos aparatą, kokį valdė Godowskis“. Ferruccio Busoni laikė L. Godowskį padariusiu itin reikšmingą įtaką fortepijono menui nuo Ferenco Liszto laikų.

 

JAV finansinė katastrofa paveikė ir pianisto L. Godowskio gyvenimo stabilumą. Valstybės finansų, žmonos bei asmeninė sveikatos krizės talentingą pianistą sužlugdė. Per 1930 m. birželio 17 d. įrašų sesiją, baigęs skambinti Chopino Scherzo E-dur, pianistas patyrė stiprų insultą, kuris jį iš dalies paralyžiavo. 1938 m. L. Godowskis mirė dėl onkologinės ligos. Palaidotas Niujorke.

 

Lietuvos žemėje gimusį muziką Leopoldą Godowskį geriausi pasaulio pianistai pravardžiavo „pianistų Buda“, „kairiosios rankos apaštalu“, „pianistų pianistu“. Jo užmišti nedera.

Leopold Godowsky ir Charlie Chaplin. hilobrow.com nuotr.
Leopold Godowsky ir Charlie Chaplin. hilobrow.com nuotr.
Leopold Godowsky. 1915 m. wikipedia nuotr.
Leopold Godowsky. 1915 m. wikipedia nuotr.
 Leopold Godowsky. arkivmusic.com nuotr.
Leopold Godowsky. arkivmusic.com nuotr.