Sugrįžtant į Paliesių (V)

Į Paliesiaus dvarą sugrįžta publikos šurmulys ir nauji gyvos muzikos koncertai. Apie tai kalbamės su atlikėjais, besirengiančiais koncertuoti Paliesiaus koncertų salėje „Pasaga“. Su „7md“ skaitytojais dalinamės šiais nuoširdžiais ir įkvepiančiais pokalbiais. Gruodžio mėnesį numatytas pianisto, dailininko, Paliesiaus koncertinės veiklos meno vadovo Viktoro Paukštelio rečitalis.

Kaip Jūs jaučiatės šiuo ypatingu metu? Ar pavyksta susitelkti, kurti, groti?

Iš pradžių lengva nebuvo, bet dabar jau apsipratau. Išskirčiau du tipus menininkų ir abiem, beje, priklausau. Vieniems bendravimas, nenutrūkstamas ryšys su žmonėmis yra gyvybiškai reikalingas, kad atsirastų kūrybinis produktas. Jiems šiandien išties sudėtinga. Atšaukti koncertai, iki šiol tvyro nežinia dėl rytojaus. Na, o kitiems reikalinga vienatvė. Pavyzdžiui, kaip važiuodavau į studiją tapyti, taip ir dabar važiuoju. Tad šiuo atveju niekas nepasikeitė, nebent atsirado daugiau ramybės, vidinės tylos.

Manau, bet kokioje, net ir sudėtingiausioje situacijoje galima įžvelgti ir atrasti dalykų, iš kurių galbūt vertėtų pasimokyti. Šiandiena mus moko suprasti, kad ne viskas priklauso tik nuo mūsų. Neseniai skaičiau pokalbį su Arvo Pärtu. Jis sako, kad pandemija parodė žmoniją esant vientiso kūno. Po vieną esame niekiniai sutvėrimai, tad turime veikti kaip vientisas organizmas. Kad ir, pavyzdžiui, šiuo atveju, užpuolus virusui, privalome vieni kitus palaikyti.

Vadinasi, Jūs labiau persijungėte į tapybą?

Taip, netgi, sakyčiau, ėmiau ieškoti naujos kokybės tapyboje. Buvo atšauktos mano parodos, įvairiausi projektai, parodos laikui neįpusėjus Rotušėje nukabino darbus. Supratau, kad nieko negaliu padaryti. Nustojau skubėti, ėmiau tapyti įsigilinęs ir ieškoti naujovių.

Dabar populiaru sakyti, kad pandemija iš esmės pakeis mūsų pasaulį. Ar sutinkate?

Manau, viskas priklausys nuo viruso plitimo. Jeigu jis pasitrauks ar tik retkarčiais atsinaujins, pasaulis neturėtų ženkliai pasikeisti. Kita vertus, žinoma, jeigu turėsime gyventi su juo kiekvieną dieną, būsime priversti prisitaikyti.

Ko labiausiai ilgitės?

Tiesiog susitaikiau su tuo, ką kiekviena diena duoda, ir paprasčiausiai gyvenu. Vien tai, kad gamta atsigauna, man teikia daug džiaugsmo. Juk žmonija žemę jau yra gerokai išprievartavusi. Jai tikrai reikėjo atokvėpio. Labai norėčiau, kad išmoktume šią pamoką, priimtume ją kaip įspėjimą labiau jausti savo ribas: kad mažiau naikintume gamtą ir gerbtume kitų gyvų organizmų, kad ir medžių, teisę į gyvenimą.

Ar atradote alternatyvų dalintis muzika? Ką manote apie koncertus internete?

Prisipažinsiu, gavau siūlymų dalyvauti internetinėse parodose, kelti savo darbus, dalintis, tačiau to nedariau. Manau, kad tiek garsas, tiek vaizdas virtualioje erdvėje nebetenka tikrosios jėgos, praranda dalį savo meninės vertės. Šį laiką verčiau išnaudoju kūrybai. Kita vertus, puikiai suprantu internete besireiškiančius menininkus. Palaikyti ryšį su auditorija yra labai svarbu.

Papasakokite daugiau apie savo koncertą, įvyksiantį Paliesiuje gruodžio mėnesį.

Šiuo metu rengiu jo programą, bus nemažai Sergejaus Rachmaninovo kūrinių.

Kokią žinutę šiandien norėtumėte perduoti Paliesiaus dvaro publikai?

Koncertai sugrįžta ir jie bus dar aukštesnio lygio. Niekas nesustoja. Nekantriai laukiame naujų mūsų susitikimų. Be publikos koncertų nebūtų.

Dėkoju už pokalbį.