Muzika
Aldona Eleonora Radvilaitė
Jautrus prisilietimas
Pasiklausius Viktoro Paukštelio įrašytos kompaktinės plokštelės
Neseniai atsirado galimybė pasiklausyti talentingo pianisto Viktoro Paukštelio kompaktinės plokštelės, įrašytos puikios akustikos Paliesiaus dvaro salėje „Steinway & Sons“ (Model D) fortepijonu. Plokštelėje skamba Wolfgango Amadeus Mozarto Fantazijos c-moll (K 475) ir d-moll (K 397), Ludwigo van Beethoveno Sonata cis-moll, op. 27 Nr. 2 (Sonata quasi una fantasia, vadinamoji „Mėnesienos“), Arvo Pärto „Für Alina“, „Für Anna Maria“, „Variations for the Healing of Arinushka“ ir Fryderyko Chopino Scherzo Nr. 1 b-moll, op. 20. Šiuos kūrinius pianistas įrašė 2019 m. lapkritį („Sheva Classic“, garso režisierius Giedrius Litvinas, viršelio nuotraukos autorė Aušra Volungė, o išsamų ir įdomų tekstą parengė Justina Paltanavičiūtė. Ypatinga padėka reiškiama Juliui Ptašekui ir Mariui Ptašekui).
Leonidas Melnikas
Nenustoti prisiminti
Mintys baigiantis didžio pianisto ir iškilaus vilniečio Leopoldo Godowskio jubiliejiniams metams
Štai ir baigiasi 2020-ieji – Leopoldo Godowskio (1870–1938) gimimo 150-mečio metai. Ar atmintyje išliks ši iškilaus vilniečio sukaktis? Likimas nėra tam palankus: viską užgožia gyvenimą sujaukęs koronavirusas – jis yra metų ženklas ir leitmotyvas. Kita vertus, tai nėra vienintelė priežastis, kodėl garsus muzikas nebuvo pagerbtas jam tinkamu lygiu. Praeities užmaršumas apskritai yra dažnas reiškinys, ir ne vienas ryškus menininkas, deja, tampa tokio užmaršumo auka. Beveik prieš trisdešimt metų, 1992-aisiais, Vytautas Povilas Jurkštas, daug padaręs grąžinant kultūrinės praeities atmintį, rašė apie analogišką situaciją, susidariusią Jaschos Heifetzo atžvilgiu: „(...) Ar prisiminė savo didįjį sūnų [Jaschą Heifetzą] Vilnius? Gėda prisipažinti: labai ilgai – ne, išskyrus nevaisingus ir niekuo neįpareigojančius pokalbius muzikos kuluaruose“ (Vytautas Povilas Jurkštas, Dar vienas konkursas? Vilniuje galop prisimintas Jaša Heifecas, Respublika, 1992 05 07, p. 4). Panašiai galima būtų apibūdinti ir Godowskio situaciją Lietuvoje. Juolab kad paralelė su Heifetzu išraiškinga ir daugiaprasmė, leidžianti atsekti svarbius kultūrinės raidos dėsningumus.
Viltė Žakevičiūtė
Žvilgsniai į... perkusiją
30-ojo tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo koncertas
Šiemet festivalis „Gaida“ nepabūgo gąsdinančios ir dažnai planus jaukiančios pandemijos ir pristato programą, kurioje, anot organizatorių, skirtingi „žvilgsniai į...“ – kūrėjas moteris, vyrus, praeitį, ateitį, meistrus, atmintį ir save. Net trys festivalio „žvilgsniai“ šiais metais skirti mušamiesiems instrumentams ir kūriniams perkusijai. Festivalio autoriais in focus pasirinkti airių menininkė Jennifer Walshe, korėjietė Unsuk Chin bei Austrijoje ir Šveicarijoje gyvenantis Beatas Furreris.
Kristupas Antanaitis
Operos karalius Niujorke
Vaclovo Daunoro kelio „Metropolitan opera“ pėdsakais
Operos karaliumi tituluoto įžymiojo boso Vaclovo Daunoro biografiją puošia ne tik dainavimas Lietuvos operos teatre, daugybėje scenų tuometėje Sovietų Sąjungoje, bet ir stažuotė Milano „La Scala“ (1966–1968 m.), kur jis dainavo Monteronę Giuseppe’s Verdi operoje „Rigoletas“ ir Didįjį žynį Wolfgango Amadeus Mozarto „Idomenėjuje“. 1967 m. „Rigoleto“ spektaklyje teko pasirodyti su pačiu Luciano Pavarotti.
Jūratė Katinaitė
Sudie, Karaliau!
In memoriam Vaclovui Daunorui (1937–2020)
Spalio 19-oji išsivedė scenos karalių Vaclovą Daunorą. Diena pasitaikė ryški, saulėta ir smarkiai vėjuota, nerami. Tarsi operos Karaliaus gyvenimo iliustracija. Kad ir kiek vėtė ir mėtė likimas, kad ir kokios audros siautėjo, jo sielos žiburėlis vis tiek visada išvesdavo į ryškią šviesą. Antraip negi galėtum visam gyvenimui pavergti publiką, kuri net 25 metus Lietuvoje jo nebemačiusi ilgėtųsi taip, kad sugužėtų pasižiūrėti, kad ir į nebedainuojantį, negalios kamuojamą? Talento ir įtaigos nenusipirksi, nesuvaidinsi. Ir nepamirši!
Kristupas Antanaitis
Operos internetu (XVIII)
Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)
Pastarosios trys savaitės Niujorko „Metropolitan opera“ teatrui buvo išties intensyvios ir sudėtingos. Ne todėl, kad žymiausias pasaulio operos teatras intensyviai dirbtų, o dėl to, kad pasaulį apskriejo nemažai naujienų, susijusių su šios įstaigos veikla. Pirma ir svarbiausia naujiena, kuri sukėlė dar daugiau šoko nei teatro uždarymas, – rugsėjo 30-ąją pasirodžiusi žinia, jog bene geriausias pasaulio baritonas lenkas Mariuszas Kwiecieńis baigia savo karjerą. 1999 m. įvykęs debiutas iki paskutinio spektaklio 2018-aisiais leido solistui prestižiškiausioje pasaulio scenoje pasirodyti 214 kartų. Žymusis baritonas savo karjerą iš dalies baigia dėl prieš keletą metų šiame teatre patirtos stuburo traumos dainuojant Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuane“.
Vytautė Markeliūnienė
Muzikos ir žodžio sambūvis
Pokalbis su pianiste Gaiva Bandzinaite
Kad ir gerokai įrudenėjus, šiaip ne taip tęsiant naująjį muzikinį sezoną, mintys sugrįžta ir prie praeities įspūdžių, įsismelkusių dar neseniai praėjusią vasarą. Štai XXIII ir XXIV Tarptautiniuose Thomo Manno festivaliuose girdėjome du stebėtinus Lied rečitalius. Dainavo austrų baritonas Wolfgangas Holzmairas, fortepijonu skambino pianistė Gaiva Bandzinaitė. Abu rečitaliai – visiška retenybė mūsų scenose, nes abu publiką sutelkė į tikrąjį Lied grožį, į šio žanro esmę pasiekiančią estetiką, o joje balso ir fortepijono ansamblis išgyveno stiprų poezijos pasaulio poveikį. 2019 m. pirmąkart festivalio publikai atsivėrė Franzo Schuberto ir Ernsto Křeneko muzikos koncertas, kaip dviejų epochų sąskambis, ataustas Lied tradicija bei giminingomis poetinėmis temomis. 2020 m. W. Holzmairas ir G. Bandzinaitė pateikė ir kitą, ne mažiau įdomią programą, praskleidžiančią Ludwigo van Beethoveno, Schuberto ir Carlo Phillippo Emmanuelio Bacho dainų kūrybą. O čia ir vėl prabilo srauni poezijos dvasia (dalis dainų – pagal Christiano Furchtegotto Gellerto, įžymios Švietimo epochos asmenybės, moralės filosofo, didelio savo laiko autoriteto, žodžius), tarytum nurodanti kelią, kur turėtume ieškoti Lied ištakų.
Algirdas Klova
„Vilnius Jazz Homemade“
Įspūdžiai iš festivalio
33-iasis džiazo festivalis „Vilnius Jazz 2020“ vyko ne itin geru laiku. Įvairūs neaiškumai dėl viruso valdymo priemonių, žmonių baimė, ribojimai – visa tai tikrai nepadėjo renginiui. Tačiau įrodė festivalio populiarumą, nes, nepaisant nieko, žmonių vis dėlto susirinko (gal ir ne per daugiausiai). Festivalio vadovas Antanas Gustys, manau, puikiai išsprendė minėtas kliūtis, festivalį pavadindamas „Homemade“ („namų gamybos“) ir pakviesdamas į jį geriausius Lietuvos naujojo džiazo atstovus su naujais projektais. Taigi, spalio 15-ąją renginys prasidėjo.
Živilė Stonytė
Rojaus paukščiai tarp Japonijos ir Lietuvos
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertas Chiune Sugiharai atminti
Praeitą savaitgalį Lietuvoje baigėsi Sugiharos savaitė (spalio 12–18 d.), renginių ciklas, skirtas įamžinti japonų diplomato Chiune Sugiharos atminimui. Paskaitos, diskusijos, sporto varžybos, koncertai, galiausiai Kaune atidengta skulptūra pažymėjo, įprasmino ir aktualizavo Japonijos ir Lietuvos ryšį. Sugiharos metai Lietuvoje šiemet švenčiami visus metus – minimos šio Japonijos konsulo, išdavusio Japonijos tranzitines vizas žydų tautybės žmonėms ir taip išgelbėjusio daugiau kaip šešis tūkstančius gyvybių, veiklos Kaune (1939–1940 m.) 80-osios metinės, kartu ir jo 120-osios gimimo metinės.
Kristupas Antanaitis
Scenoje ir už jos
Jubiliejinis pokalbis su operos soliste ir ilgamete LNOBT darbuotoja Laima Šalučkaite
Šiemet gražų jubiliejų mininti dainininkė, sopranas Laima Šalučkaitė Lietuvos operoje yra sukūrusi tokius vaidmenis kaip Valdovė „Legendoje apie meilę“, Berta „Sevilijos kirpėjuje“, Mersedes „Karmen“, Fiodoras „Borise Godunove“, Anina „Traviatoje“. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras rugsėjo 5-ąją solistei paskyrė „Turandot“.
