Žvilgsniai į... perkusiją

Šiemet festivalis „Gaida“ nepabūgo gąsdinančios ir dažnai planus jaukiančios pandemijos ir pristato programą, kurioje, anot organizatorių, skirtingi „žvilgsniai į...“ – kūrėjas moteris, vyrus, praeitį, ateitį, meistrus, atmintį ir save. Net trys festivalio „žvilgsniai“ šiais metais skirti mušamiesiems instrumentams ir kūriniams perkusijai. Festivalio autoriais in focus pasirinkti airių menininkė Jennifer Walshe, korėjietė Unsuk Chin bei Austrijoje ir Šveicarijoje gyvenantis Beatas Furreris.

Spalio 22-osios vakarą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje festivalį pradėjo svečiai iš JAV – „Portland Percussion Group“. Ansamblis susibūrė 2011-aisiais, iškart įsitvirtino Portlando ir visos JAV muzikos scenoje. Kaip 2019 m. rašė portalas „Oregon ArtsWatch“, „Portlando mušamųjų muzikos scena yra plati ir spalvinga (...). „Portland Percussion Group“ yra vienas prestižiškiausių ansamblių šiame mieste.“ Pirmą kartą Lietuvoje koncertavę ansamblio nariai – Christopheris Whyte’as, Paulas Owenas, Jonathanas Brownas ir Garrettas Arney – pristatė itin didelės sėkmės sulaukusių JAV kompozitorių kūrinius: Paulo Lansky, Douglaso Hertzo, Steveno Snowdeno, Connoro Shafrano (C. Snow), taip pat kelias dalis iš Philipo Glasso ciklo „Glassworks“.

Nedidukė D. Hertzo kompozicija „Fixtures in the Fold“ (2017) dėmesį prikaustė tembrų gausa ir subtilia skambesio nuotaika. Kompozitorius sako, kad savo muzika tyrinėja asmenines, universalias, fizines ir dvasines patirtis. Anot portalo „Tapspace“, „kūrinį perkusininkų kvartetui įkvėpė žymios muzikės ir poetės Patti Smith asmenybė. Kompozitorius pasitelkia tradicinius mušamuosius instrumentus ir įvairius objektus, juos įmantriai jungia panaudodamas nenutrūkstamus ritminius motyvus ir ilgai tęsiamas melodijas. Kūrinio garsinė medžiaga atspindi Hertzo susižavėjimą nagrinėjamu konkrečiu objektu, jį palydinčiais prisiminimais ir jo identitetu.“ Kiek daugiau nei penkias minutes trunkanti kompozicija išskleidė itin gausią tembrų įvairovę, o tembrinės kaitos ryšiai išryškėjo netipiniuose ritmo piešiniuose. Kūrinio dramaturgiją kompozitorius tapatina su nuolat kintančiu žmogaus požiūriu į daiktus, kurie ilgainiui primena tai, kas lieka praeityje, ir tai, su kuo pradedame tapatinti patys save.

S. Snowdeno kompozicija „Van Gogh from Space“ (2015) trims perkusininkams atrodė kur kas konceptualesnė. Kūrinys įkvėptas Vincento van Gogho paveikslo „Žvaigždėta naktis“, jame nestigo subtilumo, buvo smagu stebėti atlikėjus, kurie, rodos, nepriliesdami instrumentų priverčia juos skambėti. Sudėtingos ritmikos motyvų bei skambesio kupiną kompoziciją autorius sieja su NASA gamtos tyrinėjimais, tokiais kaip fitoplanktonai, kurių, kaip rašo NASA Goddardo centras, „masyvūs žalsvi spiečiai sūkuriuoja tamsiuose vandenyse aplink Gotlandą – Švedijos salą Baltijos jūroje. Tai mikroskopiniai jūriniai augalai, kurie sudaro pagrindinę vandenyno maisto grandinę. Fitoplanktonų populiacija pražysta tada, kai giliosios vandens srovės juos iškelia į saulės nušviestą vandens paviršių.“ S. Snowdenas rašo muziką šokiui, teatrui, kuria multimedines instaliacijas ir koncertines kompozicijas, o jo kūryboje neretai plėtojamos įvairios šiuolaikinės atlikimo technikos.

Pusės valandos trukmės Paulo Lansky opusas „Threads“ (2005) pristatomas kaip dešimties trumpų dalių „kantata“ perkusininkų kvartetui. Dalys atliekamos be pertraukos. Pasak ansamblio „So Percussion“, kuriam buvo dedikuota kompozicija, „kūrinio audinyje susipina trys „gijos“ (angl. threads): pirmoji, „Arijos ir preliudai“, sutelkia dėmesį į fiksuoto aukščio sąskambius, kuriuos išgauna metaliniai toniniai instrumentai (vibrafonai, varpeliai ir dūdelės); antroje –„Chorai“ – dominuoja būgnijimas; trečios gijos „Rečitatyvai“ pagrindą sudaro „keidžiški“ triukšmo instrumentai, stikliniai buteliai, gėlių vazonai, lėkštutės ir kt. Šios trys skirtingos „gijos“ išryškina gausią mušamųjų instrumentų ir jų galimybių įvairovę, skirtingo pobūdžio ir nuotaikų sąskambius. Visa tai jungiama į nenutrūkstamą vieną giją.“ Klausydami „Threads“ galėjome gėrėtis perkusininkų profesionalumu ir ypatinga atida garsui. Sakyčiau, P. Lansky kompozicija galėtų būti pavyzdinė visiems kompozitoriams, ketinantiems rašyti muziką perkusijai.

C. Shafrano (C. Snow) „The Summit, Part Three: Continental Divid“ (2015, pelnęs pirmą premiją ansamblio „Portland Percussion Group“ surengtame kompozicijų konkurse) išsiskyrė savitu erdviniu sprendimu – perkusininkai kompoziciją atliko skirtingose filharmonijos salės vietose. Subtili kūrinio interpretacija skambėjo hipnotizuojančiai.

Koncertas užbaigtas žymiojo minimalisto Ph. Glasso ciklo „Glassworks“ (1981) trimis dalimis – „Opening“, „Islands“ ir „Closing“. Daugeliui pažįstamo pjesių ciklo, rašyto kamerinės sudėties ansambliui, aranžuotė perkusininkų kvartetui įgavo kitokių, naujų spalvų.

Atidarymo koncertas džiugino ypatingu atlikėjų profesionalumu bei įdomiais kūriniais perkusijai. Ir tai ne vienintelis mušamiesiems instrumentams skirtas koncertas šių metų festivalyje. Galbūt nuo šiol ir Lietuvos kompozitoriai vis dažniau rinksis šiuos instrumentus, o naujausios lietuviškos muzikos arsenalas taps kur kas įvairesnis. Europos festivalių asociacijos (EFA) pernai išrinkta tarp geriausių, o šiais metais 30-metį mininti „Gaida“ išlieka ypatingu reiškiniu Lietuvoje. Atidarymo koncertas vėl sužadino lūkesčius. Ar jie pildysis ir kituose festivalio renginiuose?