Įspūdžiai iš Steino Skjervoldo ir Dovilės Bagdonaitės koncerto
Įspūdingą koncertą Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, spalio 4 d. surengė talentingas norvegų baritonas Steinas Skjervoldas ir jam puikiai fortepijonu talkinusi Dovilė Bagdonaitė. Nacionalinė filharmonija su šiais talentingais atlikėjais vakarą skyrė Gustavo Mahlerio 160-osioms gimimo metinėms. Išskirtinio balso tembro, aukšto profesinio lygio vokalistas S. Skjervoldas Norvegijoje dainavo Nacionalinės operos bei daugelio regioninių operos teatrų pastatymuose. Jau daugiau kaip dešimtmetį gyvendamas Lietuvoje, jis aktyviai dalyvauja muzikiniame gyvenime kaip solistas, pasirodo su įvairiais kolektyvais – Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniais, Lietuvos, Klaipėdos kameriniais orkestrais, Valstybiniu Vilniaus kvartetu, choru „Vilnius“. Su ansambliu „Musica humana“ neseniai įrašė keletą šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinių. Jo repertuare – senoji muzika ir šių dienų kompozitorių specialiai jam sukurtos kompozicijos. Ypač ryškiai dainininkas puoselėja Lied žanro repertuarą. Šiuo metu S. Skjervoldas yra ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pedagogas.
Mintys po 30-ojo senosios muzikos festivalio
Kaip ir kiekvieną ankstyvą rudenį, nuskambėjo festivalio „Banchetto musicale“ koncertai. Šiemet, nors ir sudėtingomis sąlygomis, įvyko jau 30-asis, jubiliejinis, festivalis, iš kurio programos galima buvo spręsti apie jo rengėjų užmojus ir galimybes. Šiame tekste norisi atkreipti dėmesį į festivalio idėjų ir koncepcijų daugiaplaniškumą, kuris, mano galva, daro šį renginį išskirtinį Lietuvos kontekste, atveria naujų galimybių. Festivalis kasmet parenka pagrindinę temą, į kurią ragina atkreipti dėmesį dalyvaujančius atlikėjus; atsižvelgiant į ją dėliojamos ir koncertų programos. Šiemet paskelbtoji tema – „Gyvenimas ir mirtis“, kurios traktuotę bandyta atskleisti įvairiais pjūviais: kaip šias temas suvokė katalikai ir protestantai, kaip apie tai svarstė skirtingų kraštų, socialinių sluoksnių atstovai.








Įspūdžiai po operos „Ana Bolena“ pirmos premjeros Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre
Spalio 4 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko Gaetano Donizetti operos „Ana Bolena“ premjera. Tai, kad galėjome džiaugtis premjera, kai už Atlanto garsioji „Metropolitan opera“ paskelbė apie užsidarymą dar vienam sezonui, lėmė ne tik menkesnis pandemijos mastas Vilniuje nei Niujorke, bet ir europinis teatrų finansavimo modelis. Senajame žemyne pagrindiniai teatrai dotuojami valstybės, o JAV pirmiausia išsilaiko iš rėmėjų lėšų ir dėl to labiau priklauso nuo komercinių operos verslo veiksnių. „Metropolitan“ teatrui būtų pražūtinga rodyti spektaklius dabartinėmis ribojimų sąlygomis, nes neįmanoma parduoti reikalingo bilietų kiekio ir pan. O europinis teatras dėl savo labiau į visuomeninį gėrį orientuoto modelio, net ir priverstas rodyti spektaklius neužpildytoms salėms, dar gali išsilaikyti. Žvelgiant plačiau, dėl tokio tvaresnio modelio Europa turi gerokai ambicingesnę nei JAV teatro sceną apsikritai.








Pokalbis su Valstybinio choro „Vilnius“ vadovu Vladu Bagdonu
Spalio mėnesį penkiasdešimties metų jubiliejų švenčiantis Valstybinis choras „Vilnius“ nuo pirmosios repeticijos 1970-ųjų rudenį išaugo į tarptautiniu mastu pripažįstamą profesionalų kolektyvą. Šiandien choras aukštai vertinamas dėl savo kūrybiškumo, įvairiapusiškumo, netradicinių projektų ir atlikimo kultūros. Platus kolektyvo repertuaras apima klasiką, lietuvišką muziką ir modernias kompozicijas, kiekvieną sezoną jį papildo pasaulinės kūrinių premjeros ir netikėti projektai. Ilgametis choro „Vilnius“ vadovas ir naujų idėjų iniciatorius Vladas Bagdonas siekia nusikratyti chorui klijuojamų žanrinių apribojimų.






Vilniaus kvarteto sezonas pradėtas dedikacija Onai Narbutienei
„Atverk užmaršties vartus“ – tokia poetiška antraštė papuošė pirmąjį Vilniaus kvarteto naujojo sezono koncertą, kuriame ansamblis pagriežė kompozitorės Onutės Narbutaitės to paties pavadinimo Styginių kvartetą Nr. 2. Minint Ludwigo van Beethoveno jubiliejines 250-ąsias gimimo metines, buvo atliktas ir jo Dvyliktasis kvartetas Es-dur, op. 127.







Ludwigo van Beethoveno Devintąja simfonija Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pradėjo koncertų sezoną
Prieš sezono pradžios koncertą, neįprastai šiltą rudens popietę Katedros aikštėje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išradingai pristatė 32-ąjį koncertų sezoną. Gintaro Rinkevičiaus diriguojamas kolektyvas (komentuojant Viktorui Gerulaičiui) oriai atliko būsimų koncertų fragmentus: ne linksmino Johannno Strausso valsais, bet pateikė Antono Brucknerio Trečiosios simfonijos (skambės lapkričio 29 d.), Richardo Wagnerio operos „Tanhoizeris“ (lapkričio 6 d.), Gioacchino Rossini operos „Vilius Telis“ (spalio 23 d.), Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos muzikos fragmentus.



Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)
Nuo kovo mėnesio visas prabėgęs laikas suteikė vilties, kad anksčiau ar vėliau vėl grįšime į vėžes ir gyvenimas tekės sena vaga. Niujorko „Metropolitan opera“, atšaukusi savo spektaklius kovo viduryje, viltingai tikėjosi sugrįžti rudenį. Beje, rugsėjo 22-ąją turėjo įvykti naujojo sezono premjera – Giuseppe’s Verdi „Aida“. Pastatymas, turėjęs pakeisti tris dešimtmečius scenoje gyvavusią senąją versiją, nuo pat pradžių buvo labai laukiamas, nes teatras žadėjo dar įspūdingesnį reginį ir daug scenos žvaigždžių. Deja, virusas sujaukė šiuos planus. Teatras greitai „perjungė pavarą“ ir paskelbė, kad atšaukia visą rudens repertuarą ir sezoną pradės gruodžio 31-ąją iškilmingu koncertu. Rugsėjo 23-iosios vakarą paaiškėjo, kad „Metropolitan opera“ atšaukia netgi visą 2020–2021 m. sezoną ir tą pačią dieną paskelbė būsimąjį 2021–2022 m. sezono repertuarą su tiksliomis datomis bei solistų sudėtimis.








Lietuvos kamerinio orkestro 60-ojo sezono atidarymas su Luku Geniušu ir Giedre Šlekyte
Vienas iškiliausių mūsų šalies kolektyvų Lietuvos kamerinis orkestras pradėjo šešiasdešimtąjį sezoną. Rugsėjo 26 d. Nacionalinėje filharmonijoje vykęs koncertas dar kartą patvirtino neblėstančią orkestro meistrystę ir brandą. Greta šių pastovių ir visiems žinomų kolektyvo bruožų šį kartą ypač patraukė dar ir jaunatviškas gyvumas, veržlumas, optimizmas.






Mintys po II Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso
Auksinis šių metų rugsėjis Lietuvoje štai jau antrąsyk pasitiko Tarptautinį Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursą. Šįkart jis kitoks – nebeturime tarp mūsų maestro Noreikos, o ir konkurso sąlygos neįprastos: dėl pandemijos pirmieji du turai buvo klausomi iš vaizdo įrašų. Gausus dalyvių būrys džiugino, o vertinimo komisijai teko kebli užduotis: negirdint gyvo skambėjimo objektyviai nuspręsti apie realų tembrą, skambumą, dinamiką, registrų tolygumą ir atskirti interpretacijos pelus nuo grūdų.








Šv. Kristoforo kamerinio orkestro sezono pradžios koncertas su Petru Geniušu
Vasariškai šiltą rugsėjo 24-osios vakarą, skindamasis kelią Vilniaus gatvėje pro barus ir žmonių minią, susimąsčiau, kiek publikos yra koncertų salėse, kaip ji yra ribojama ir varžoma, kai tuo tarpu kavinėse bei baruose ar visai neseniai praūžusioje Tautų mugėje minios pramogautojų trinte trinasi vienas į kitą be jokių apsaugos priemonių ir niekam nė motais ten riboti lankytojų kiekį. Apie nesuprantamus valdžios sprendimus diskutuoja daugelis. Ačiū Dievui, yra menas, kuris leidžia pamiršti beprotišką pasaulio ritmą bei taisykles ir nors trumpam nusikelti kelis šimtus metų atgal, kur tarsi gali pajusti XVIII a. Vieną ir visą klasikos grožį.




