Elegantiškas kvintetas

Gruodžio 4 d. Nacionalinės filharmonijos Mažojoje salėje klausytojus džiugino Kristupo pučiamųjų instrumentų kvintetas. Mažoji salė buvo pilna klausytojų, nors ne vienas jų erdvioje fojė ieškojo kelio. Juk tik visai neseniai po daugelio metų čia vėl pradėti rengti koncertai. Klausytojai dairėsi ir gėrėjosi ne tik aplinka, bet ir kabančiais rinktiniais meno kūriniais, gobelenais. Akustiškai pavojingoje salėje prieš 40 metų buvo surastas puikus aido balansas. Dabar ji vėl kiek patobulinta. Galima džiaugtis atgijusia jaukia kamerine erdve.

2003-iaisiais susikūręs Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetas – profesionalių muzikantų kolektyvas, pradėjęs veikti jauniems pūtikams sugrįžus iš įvairių užsienio stažuočių, studijų ar darbo kitų šalių kolektyvuose. Šiuos puikius muzikantus girdime grojančius įvairiuose orkestruose, kameriniuose ansambliuose, atliekančius klasikinę, šiuolaikinę ir naujausią lietuvišką muziką. Tai Giedrius Gelgotas (fleita), Ugnius Dičiūnas (obojus), Andrius Žiūra (klarnetas), Andrius Puplauskis (fagotas), Andrius Dirmauskas (valtorna). Tačiau kaip kvintetas, šis kolektyvas kažkodėl mažai propaguojamas. Beje, keistai skamba ir ansamblio pavadinimas – medinių pučiamųjų kvintetas, juolab kad tai mišrus ansamblis – su mediniais pučiamaisiais groja ir gražaus tembro varinis instrumentas valtorna.

Lietuvoje pučiamųjų kvintetas turi senas tradicijas. Nuo 1924 m. koncertavo labai jauno Valstybės teatro orkestro pučiamųjų kvintetas, nuo 1934-ųjų kelerius metus grojo puikaus fleitininko Juozo Pakalnio suburtas ansamblis. Valstybinės filharmonijos kolektyvas buvo geriausių Filharmonijos simfoninio orkestro koncertmeisterių suburtas Valstybinis pučiamųjų kvintetas, koncertavo ir antrasis orkestro artistų kvintetas.

Kristupo pučiamųjų kvintetas gali girtis turtinga biografija, kurioje – ne tik įvairiaspalvis repertuaras, puikūs pasirodymai Japonijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje ir kitur. Kvintetas pelnė tarptautinį pripažinimą, kai 2007-aisiais laimėjo pirmą vietą bei premiją už geriausią privalomo kūrinio atlikimą Marselyje (Prancūzijoje) vykusiame H. Tomasi pučiamųjų kvintetų konkurse. Japonijoje, šeštajame Osakos kamerinės muzikos konkurse ir festivalyje, kartu su San Fransisko styginių kvartetu bei Niujorko pučiamųjų kvintetu lietuviai užėmė ketvirtą vietą.

Festivaliuose, koncertuose greta klasikinių skamba ir šiuolaikiniai kūriniai, tai rodo ne tik atlikėjų meistrystę, bet ir gyvastingą požiūrį į savos epochos muziką. Geras kolektyvas visada patraukia ir kompozitorių dėmesį: atliekami Juliaus Juzeliūno, Osvaldo Balakausko, Rūtos Vitkauskaitės, Vykinto Baltako, Rimanto Giedraičio bei kitų kompozitorių kūriniai kvintetui. Ir šį kartą koncerte įvyko Loretos Narvilaitės kūrinio „Laukiniai vėjai“ premjera (obojų kvintetui kurta versija pučiamųjų kvintetui).

Klausytojai išgirdo mažai kam žinomą Maxo Laurischkaus (1876–1929) pavardę. Tai Berlyne studijavęs lietuvių kilmės Mažosios Lietuvos atstovas. Sukūrė nemažai lietuviškos tematikos kūrinių, tarp kurių ir koncerte atlikta siuita pučiamųjų kvintetui „Iš Lietuvos“ („Aus Litauen“), op. 23. Kūrinį į plokšteles yra įrašę Reichos, Filharmonijos kvintetai. Kristupo kvintetas ne sentimentaliai, bet poetiškai perteikė lietuviškų dainų intonacijomis grįstą meliką, poetiško peizažo atgarsius. Naujos epochos skambesį įprasmino koncerte skambėjusi György Ligeti, Heitoro Villa-Loboso, Luciano Berio muzika.

„Opusas – zoologijos sodas“ („Opus Number Zoo“) – šmaikšti Berio dedikacija Aaronui Coplandui 70-ojo gimtadienio proga. Grodami muzikantai skaito ir eiliuotą Rhodos Levi tekstą apie šokančius lapiną ir vištelę, mąstantį elniuką, senutės pelytės patarimus, uodegą praradusį katiną. Kadaise tekstą skaitydavo autorė, tačiau nuo 1971 m. istorijas seka patys muzikantai. Šmaikštūs tekstai buvo artikuliuojami pagal grojamos muzikos dvasią, netrukdė švariai intonuoti. Kartu su teksto ritmika ir nuotaikingai perskaitytais sakiniais išėjo nedidelis septynių minučių spektaklis, priminęs Igorio Stravinskio ar Franciso Poulenco smagias muzikines istorijas.

Ligeti „Šešios bagatelės“ sukurtos pagal jo kūrinius fortepijonui „Musica ricercata“. Kultūrinės izoliacijos laikotarpiu (6-ojo dešimtmečio pradžioje) Vengrijoje modernus menas buvo uždraustas. Tačiau muzikoje buvo girdėti Stravinskio stilistikos atgarsiai, Bélos Bartóko įtaka (poetiškai atliktas Adagio – dedikacija jam). Žaviai pagrota! Skambėjo puikūs unisonai, raiškūs disonansų, ypač sekundų, prasminiai akcentai. Spalvų žaismas derėjo su gražia elegancija.

Puikūs Kristupo pučiamųjų kvinteto instrumentininkai solistai, dažniausiai girdimi orkestrinės muzikos epizoduose, šį kartą pasirodė kaip aukštos klasės kamerinės muzikos interpretatoriai: šiuolaikiški, pagarbūs tekstui, žaismingi ir elegantiški.