Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Pokalbis su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektore, muzikologe doc. dr. Judita Žukiene

Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademija švenčia savo 90-metį. Meno institucijai – tai ryškūs solidžios tradicijos ir kunkuliuojančios dabarties sankirtos metai. Akademijos bendruomenė jubiliejinius metus pradeda dar labiau atsiverdama plačiajai visuomenei: planuojami įvairūs festivaliai, koncertai, spektakliai, performansai LMTA salėse, kitose Lietuvos koncertinėse erdvėse, Gedimino prospekte, Lukiškių aikštėje ir kitur. Jau pradėtas ciklas „Susikalbėjimai Didžiojoje“, jį visus metus tęs pripažinti meno meistrai ir jaunieji menininkai.

Rima Povilionienė

Naujas vargonininko Balio Vaitkaus įrašytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Vargonų laivė. Didieji Césaro Francko kūriniai vargonams“ (Nacionalinė vargonininkų asociacija, 2022)

2022 metų pabaigoje pasirodė vargonininko Balio Vaitkaus įrašytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys „Vargonų laivė“ (garso režisierius Petras Kričena, VšĮ „Muzikija“). Tai muzikinė dedikacija vieno iškiliausių vargonų kompozitorių Césaro Francko gimimo 200-osioms metinėms. Kartu tai – pirmą kartą Lietuvoje įrašytos visos dvylika didžiųjų Césaro Francko vargoninių kompozicijų. Naujosios kompaktinės plokštelės pristatymas įvyko 2022 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje, kurios vargonais šis albumas ir buvo įgrotas.

Daiva Tamošaitytė

Olivier Messiaeno „Viešpaties gimimas“ „Organum“ koncertų salėje

Iškart po Kalėdų į „Organum“ koncertų salę gausiai susirinkusi publika iki pat Trijų Karalių galėjo gyventi šventiška sakraline nuotaika, kurią gruodžio 26-ąją sukūrė žymus choro pedagogas, šiuolaikinės muzikos propaguotojas ir lietuviškų premjerų atlikėjas, vargonininkas Dainius Sverdiolas. Jis pagrojo 57 minučių trukmės devynių dalių Olivier Messiaeno jaunystės kūrinį „Viešpaties gimimas“ („La Nativité du Seigneur“, 1935 m.).

Jonas Tomkevičius

Konkurso „Mano nata“ koncerto recenzija

2022 m. rudenį vyko trečiasis muzikos kūrinių recenzijų konkursas „Mano nata“, pakvietęs bendrojo ugdymo, muzikos ir meno mokyklų bei konservatorijų moksleivius rašyti XIII nacionalinio moksleivių muzikos kūrinių konkurso „Mano nata“ baigiamojo koncerto vaizdo įrašo recenzijas (įrašas skelbiamas https://www.youtube.com/watch?v=nLX5Fbj5yBw). Organizatoriai, kviesdami Lietuvos moksleivius dalyvauti konkurse, ragina juos išbandyti muzikos kritiko vaidmenį, atkreipti dėmesį į šios srities studijas, lavinti kritinės raiškos gebėjimus, ugdyti šiuolaikinės muzikos supratimą. Konkursas unikalus tuo, kad moksleiviai recenzuoja savo bendraamžių kūrybą.

Kokie renginiai, kūriniai, leidiniai, asmenybės, veikla, radijo ar TV laidos, jūsų nuomone, buvo reikšmingiausi šių metų Lietuvos muzikiniame gyvenime?

Muzikinė kultūra ir muzikinis gyvenimas sociologijoje vertinama kaip dvi atskiros sritys. Klausimas: kaip muzikinis gyvenimas atliepia muzikinės kultūros lūkesčius, ar sprendžia strateginius uždavinius? 2022-ųjų muzikinis gyvenimas vertintinas kaip labai intensyvus. Naujų formų mezgant ryšius su klausytojais vis randa Nacionalinė filharmonija, Nacionalinis operos ir baleto teatras, Klaipėdos muzikinis teatras, Nidos kultūrininkai. Vis dar tik fragmentiškai girdime apie Kauno, kitų miestų profesionalių kolektyvų veiklą.

Ona Jarmalavičiūtė

Onutė Narbutaitė – kompozitorė paradoksas, kurios muzika išslysta iš po etikečių, šoka nuo lentynėlių ir kaskart palieka klausytoją nuostaboje. Interviu, kurį parengė Ona Jarmalavičiūtė, kompozitorė dalinasi savo kūrybinėmis įžvalgomis, įspūdžiais apie naujausio kūrinio „Otro río“ premjerą, nupasakoja gyvenimą paveikusias ilgalaikes bičiulystes ir aptaria ką tik Lietuvos muzikos informacijos centro išleistą jos Vėlinių kompoziciją „Lapides, flores, nomina et sidera“, kurią įrašė kamerinis choras „Aidija“, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras, Lina Baublytė (fleita), Laurynas Lapė (trimitas), Jievaras Jasinskis (trombonas), Džiugas Daugirda (perkusija), o viskam vadovavo dirigentas Romualdas Gražinis.

Jonė Punytė-Svigarienė

Dainininko Henko Neveno ir pianisto Hanso Eijsackerso koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje

2022 m. gruodžio 17 d. skubėjau į Kauną genama smalsumo išgirsti pianistą, kurio pavardę vis minėdavo kolegos, besižavintys Lied menu. Tą vakarą nyderlandų kilmės muzikai Henkas Nevenas (bosas-baritonas) ir Hansas Eijsackersas (fortepijonas) atliko Franzo Schuberto dainų ciklą „Gražioji malūnininkė“, sukurtą 1823 m. pagal Wilhelmo Müllerio eiles.

Ieva Kananavičiūtė

Richardo Strausso opera „Rožės kavalierius“

2022 m. lapkričio 24 ir 27 dienomis Prahos valstybinėje operoje vyko Richardo Strausso operos „Rožės kavalierius“ premjeriniai spektakliai. Juose Sofi vaidmenį atliko sopranas Vera Talerko, studijavusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Astos Krikščiūnaitės dainavimo klasėje. Tai ne pirmas kartas, kai operos solistė bendradarbiauja su Prahos valstybine opera, – šiame teatre Talerko jau yra atlikusi Marcelinos vaidmenį Ludwigo van Beethoveno operoje „Fidelijus“ ir Miuzetės Giacomo Puccini „Bohemoje“. Kitą sezoną solistė pasirodys Giuseppe’s Verdi operoje „Rigoletas“ (Džilda) ir Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Užburtoji fleita“ (Pamina).

Živilė Tamaševičienė

Iki kitų metų atsisveikinę su klausytojais Šv. Cecilijos festivalio rengėjai toliau gyvena su senąja muzika

Šv. Cecilija Katalikų bažnyčios laikoma bažnytinės muzikos globėja. Vienos iš pirmųjų krikščionių, mergelės kankinės vardu pavadintas festivalis, kurį rengia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, kasmet sukviečia senosios muzikos mėgėjus. Šv. Cecilija minima lapkričio 22-ąją, todėl apie šią datą ir sukosi šiųmetiniai festivalio renginiai. Festivalis edukacinis, taigi jo rengėjų tikslas – supažindinti su senąja muzika, daug dėmesio skiriant edukaciniams užsiėmimams, muzikos dirbtuvėms. Į programą įtraukiami ir mažiausi dalyviai – ketverių–šešerių metų vaikučiai.

Pasibaigus festivaliui, apie jo koncepciją, iššūkius ir meilę senajai muzikai kalbamės su festivalio vadove Beatriče Baltrušaityte.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir pianistės Onutės Gražinytės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Gruodžio 10-ąją Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vyko koncertas „Vestsaido istorija“, Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) dirigavo Modestas Barkauskas. Programoje – Jurgio Juozapaičio, Aleksandro Skriabino, Leonardo Bernsteino ir Arturo Márquezo kūriniai. Solistė – pianistė Onutė Gražinytė. Keista, bet skirtingos stilistikos (nors gana panašaus laikotarpio) kūrinių atlikimas atrodė analogiškas.