Autorius: Eglė Šeduikytė-Korienė

Eglė Šeduikytė-Korienė

Abipusė Vilniaus festivalio ir Gailestingumo kongreso dovana sostinei – vargonininko Olivier Latry koncertas Šv. Kazimiero bažnyčioje

Gailestingumo kongreso uždarymo išvakarėse, birželio 11 d., po Šv. Kazimiero bažnyčios skliautais nuaidėjo aukščiausio meistriškumo, preciziško virtuoziškumo ir subtilaus muzikalumo pripildytas nuo 23-čiųjų savo gyvenimo metų pagrindinio Paryžiaus Dievo Motinos (Notre Dame) katedros vargonininko titulą pelniusio Olivier Latry vargonų solo koncertas.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Šarūnas Nakas vėl mus provokuoja. Pagaliau ir vėl! Vietoje „išblizginto“, garsiai skambančio artėjančio įvykio anonso, kaip jau pas mus įprasta – būtinai patirsiančio neįtikėtiną sėkmę – apie jo kūrinio premjerą tarsi sunkus meteoritas, netikėtai nukritęs iš snieguoto dangaus, praneša žinia: „TAMSIOJI MATERIJA. Seansas šešiems pianistams!“ (sausio 27 d. 19 val. „Organum“ koncertų salėje).

Eglė Šeduikytė-Korienė

In memoriam Leopoldui Digriui

Sausio 19 d. nuo pat ryto kilo vis didesnė būtinybė išsijungus visus ryšius pabūti vienumoje. Įsidienojus – tarsi kažkas būtų išvedęs ilgam pasivaikščiojimui paneriu miškais Turniškių link. Nenumaldomai norėjosi tyloje ieškoti esminių būties sprendimų ar bent jau tylių atsakymų į neleidžiančius nurimti egzistencinius klausimus. Būtent tokiomis temomis, greta profesinės, į kurią neišvengiamai įsiterpdavo filosofiniai apmąstymai, diskutuodavome su profesoriumi Leopoldu Digriu, specialybei pasibaigus, o kartais ir vidury pamokos vargonų aspirantūroje, taip pat ir vėliau po studijų, susitikus pašnekesio.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Kompozitoriaus ir pianisto Tomo Kutavičiaus kūrybos vakaras

Po kelių dešimtmečių, skirtų akademinės bei teatro muzikos kūrybai, grįžęs savo „Ežero“ (CD, 2023) vandenimis į improvizacinę sceną, po keleto koncertų su Arkadijumi Gotesmanu (perkusija) Tomas Kutavičius, šiemet švenčiantis 60-uosius gyvenimo ir 40-uosius kūrybinius metus, lapkričio 15 d. surengė jau antrą fortepijono improvizacijos solo koncertą intymioje Muzikos magijos klubo aplinkoje.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Onutės Narbutaitės „Lapides, flores, nomina et sidera“ Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje

Vėlinių oktava, nepaisant vis didesnę dienos dalį pasiglemžiančios lapkričio tamsos ir vėsos, yra viena šviesiausių ir šilčiausių liturginių metų švenčių. Šiuo apmirštančios gamtos virsmo metu prisimenant mirusiuosius bei apmąstant savo žemiškąją kelionę giedamos rūsčios giesmės – Dies irae („Rūsčią dieną“), Libera me („Gelbėk mane, Viešpatie“) ir kt. – ne baugina, bet nuteikia savotiškai pakiliai, tiesdamos tiltą į mums nepažinią anapusybę. Iškeliavusieji tarsi priartėja iš Anapus savo šviesiąja būtimi, taip, kaip mes prie jų priartėjame savo maldomis ir mintimis.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Tarptautiniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursui pasibaigus

Daugiau nei prieš savaitę baigėsi IX Tarptautinis M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, aidėjęs net keturiose Vilniaus koncertinėse erdvėse. Dešimtį dienų trukusią fortepijono ir vargonų muzikos puotą laimino vasariška šiluma, iš vėsių filharmonijos rūmų išėjusius klausytojus užliedama saulės spinduliais, akis džiuginančia vis dar vešlia medžių ir vejų žaluma, o po finalinių koncertų emocijų įkaitintus klausytojus gaivino dar ir vasariškas lietus. Įspūdžiai išliko tokie gyvi, kad, akivaizdu, lydės ir skambės dar ilgą laiką.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Pirmasis ciklo koncertas, skirtas Nacionalinės filharmonijos vargonų 60-mečiui

2023 m. sausio 19 d. įvyko pirmasis ciklo „Skamba filharmonijos vargonai“ koncertas, skirtas šių vargonų 60 metų gyvavimui paminėti. Ne tik jų pastatymo Nacionalinėje filharmonijoje istorija, bet ir visi tą vakarą groti kūriniai atgręžia mus į kelio pradžią ir į vargonų legenda tapusį profesorių Leopoldą Digrį, kuris ir pasuko Lietuvos vargonų istoriją keliu, atvedusiu iki šiandienos.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Pokalbis su muzikologu, vargonų restauratoriumi Rimantu Guču

Lietuvos kompozitorių sąjungos sumanytuose „Vakaruose su muzikologais“ lapkričio mėnesį įvyko pirmasis toks susitikimas – su muzikologu Rimantu Guču, kuriam šiais metais sukako 80 metų. Susitikimas žaižaravo žaismingai improvizuotu dialogu, buvo rodomos nuotraukos, tarp jų ir paties Gučo darytos meniškos ir istoriškai vertingos fotografijos, palydimos spalvingais autoriaus komentarais. Vakarą vedė ir sukaktuvininką kalbino muzikologė, vargonininkė Eglė Šeduikytė-Korienė.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Hayo Boerema vargonų koncertas Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje

Vienas išskirtinių Vilniaus festivalio koncertų ir itin reikšmingas įvykis Lietuvos vargonų meno gyvenime – Roterdamo konservatorijos improvizacijos profesoriaus ir Šv. Lauryno bažnyčios vargonininko olando Hayo Boerema koncertas Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šis vargonų rečitalis – retas, o gal net pirmas, atvejis Vilniaus festivalio istorijoje, kai skamba vargonų solo muzika. Koncerto partneris – Religinės muzikos centras. Pasiklausyti olandų vargonininko vėlų birželio 17-osios vakarą susirinko pilna bažnyčia klausytojų. Netilpusieji ant suolų, veikiami įtaigaus vargonavimo, lyg gyvos skulptūros sustingo palei bažnyčios sienas. Ilgiau nei valandą trukęs koncertas virto akimirka. Atlikėjas vargonus valdė lyg savo kūną – tarsi kvėpuotų ne savo plaučiais, o instrumento dumplėmis varinėjamu oru, įkvėpdamas gyvybę atliekamiems kone visų epochų kūriniams. Nenuostabu, kad dėl savo meistriškumo Hayo Boerema yra pelnęs išskirtinį dėmesį Europoje ir daugybę tarptautinių apdovanojimų.

Eglė Šeduikytė-Korienė

Vargonų muzikos koncertas Šv. Jonų bažnyčioje

Kūrinio vargonams premjera – reta ir nuolat laukiama šventė Lietuvos vargonų meno pasaulyje. Spalio 10 d. Šv. Jonų bažnyčioje nuskambėjusi Teisučio Makačino Šventinė sonata-simfonija vargonams, kurios pirmasis atlikėjas yra daugeliui gerai žinomas vargonininkas Vidas Pinkevičius, yra skirta atlikti didžiaisiais Vilniaus universiteto Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios vargonais ir specialiai sukurta paminėti šio didžiausio Lietuvoje instrumento 15 metų gyvavimą nuo atkūrimo. Per 2000 m. Baltijos šalyse vykusį Tarptautinės vargonų gamintojų asociacijos (International Society of Organbuilders – ISO) kongresą, kuriame dalyvavo apie 150 vargonų meistrų iš viso pasaulio, įvyko inauguracinis šių vargonų koncertas.

Šventinė sonata-simfonija – tai jau šeštoji T. Makačino sonata vargonams, gimusi po ilgesnės pertraukos. Pirmoji „hindemitiško“ pobūdžio neoklasicistinė sonata vargonams buvo sukurta 1968-aisiais, ji, beje, yra ir pirmasis šio žanro vargonų kūrinys lietuvių kūryboje, dar dvi yra programinės – tai daugelio atlikėjų vargonuota 4-oji „Malda už Lietuvą“ (1990) ir 5-oji „Choralinė“ (1992), skirta šviesiam kompozitoriaus mamos atminimui. T. Makačinas nuolat rodo dėmesį šiam instrumentui. Be sonatų, jo kūrybą vargonams solo sudaro dar trys sąsiuviniai – „Senasis“ (1986), „Lietuviškasis“ (1988) ir „Armėniškasis“ (1989). Mintis parašyti kūrinį Šv. Jonų bažnyčios vargonams kompozitoriui kilo neatsitiktinai, nes jam teko dalyvauti įvykiuose, kuriuose buvo sprendžiamas šių vargonų likimas ir jų atkūrimo klausimas.