Muzika
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Tarp muzikinės praeities ir dabarties
Jubiliejinius metus pasitiko muzikologas Vaclovas Juodpusis
Balandžio 5-ąją žmonės rinkosi į Stasio Vainiūno namus pasveikinti muzikologo Vaclovo Juodpusio, mininčio 85 metų jubiliejų. Ne tik dukros, kiti artimieji, bet ir Vlado Jakubėno, Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijų, kurių aktyvus narys iki šiol yra jubiliatas, vedliai. Pakruojo savivaldybės meras Saulius Margis ir jo pavaduotojas Virginijus Kacilevičius atvežė apdovanojimą – ženklą už nuopelnus ir indėlį į Pakruojo rajono švietimą bei kultūrą.
Ieva Kananavičiūtė
Vedamas kūrybinių impulsų
Pokalbis su trimitininku ir kompozitoriumi Linu Rupšlaukiu
Trimitininko, kompozitoriaus, dirigento ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojo kūrinys „Lošėjas“ trimitui ir fortepijonui gegužės ir birželio mėnesių sandūroje skambės 47-ojoje kasmetėje Tarptautinės trimitininkų gildijos konferencijoje Mineapolyje (JAV), atliekamas paties autoriaus. Susitikome ne tik aptarti šio įvykio, bet ir pasikalbėti apie asmenybės laisvę, požiūrį į menininkui būtiną kibirkštį bei kitus aspektus.
Daiva Tamošaitytė
Racionalus didingumas
Paulius Anderssonas interpretavo Ferenco Liszto „Transcendentinius etiudus“ Nacionalinėje filharmonijoje
Jaunosios kartos lietuvių pianistas Paulius Anderssonas vis dažniau patenka į elitinės muzikinės visuomenės akiratį kaip plačiai koncertuojantis, įvairiapusių gabumų, savitos individualybės ieškantis atlikėjas. Sakyčiau, jis yra tikras laimės kūdikis, nes gimė žinomų muzikų ir pedagogų profesorių šeimoje – senelių pianistės Veronikos Vitaitės, choro dirigento Vytauto Žvirblio ir mamos pianistės Aleksandros Žvirblytės, todėl turėjo puikias sąlygas rinktis ir puoselėti muziko kelią. Tačiau dinastija ir įpareigoja, kelia klasikinį uždavinį eiti toliau, pranokti savo mokytojus, praturtinti paveldą savais laimėjimais.
Vytautė Markeliūnienė
Buvo draugas gyvenimui
Pianistą, pedagogą Aleksandrą Jurgelionį (1937–2021) prisimenant
„Neturim laiko su vaikais lankyti koncertus, su vaikais išeiti į mišką, pažiūrėti, kaip atrodo apsnigtas miškas, parodas aplankyti. Tokio pilnakraujo gyvenimo, man atrodo, gali būti daugiau mūsų mokiniams“, – šiais pianisto, fortepijono mokytojo Aleksandro Jurgelionio žodžiais, skirtais Nacionalinei M.K. Čiurlionio menų mokyklai, buvo pradėtas 2017 m. sausio 20 d. „Muzikinis pastišas“ (LRT „Klasika“, laidos vedėja Gerūta Griniūtė, nuoroda čia), skirtas Jurgelionio 80-mečiui. Ir visas minimos laidos turinys – tai, ko gero, paskutinės plačiai pasklidusios šio pedagogo mintys, nors kai kurioms jų dar buvo lemta kurį laiką plėtotis kituose nedideliuose, jaukiuose jo aplinkos rateliuose.
Vytautė Markeliūnienė
Skonis, išmintis, sąmojis
Koncertas „Manchester Camerata“ ir Jean-Efflam Bavouzet sveikina Vilnių!“ Vilniaus 700-ajam gimtadieniui
Jau senokai teko suprasti, kad ne visada koncertas prasideda nuo pirmojo akordo, kartais – ir gerokai anksčiau. Štai išgirsti jį anonsuojantį reklamos tekstą, prisimeni kažkokius savo patirties įspūdžius, kai jau buvai susidūręs su tuo konkrečiu atlikėju ar orkestru, paskui stebi, kaip jie visi ateina į sceną, kaip pabaigia koncertą, ką parengia encore, etc. Šios pastabos skirtos veikiau ne mūsų pažįstamų atlikėjų pasirodymams, o gastrolių atvykstantiems žymiems užsienio menininkams, kurie vis dėlto reti paukščiai.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Iškilaus maestro palikimas
Koncertai, dedikuoti labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ įkūrėjui Mstislavui Rostropovičiui
Balandžio 1 ir 2 dienomis Nacionalinėje filharmonijoje įvyko du koncertai, skirti vieno žymiausių pasaulio muzikų, kovotojo už žmogaus teises Mstislavo Rostropovičiaus (1927–2007) Vilniuje įkurto labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ 20-mečiui. Buvusio prezidento misiją nuo 2007 m. vykdo maestro dukra Jelena Rostropovič. Fondo valdybos pirmininkės pareigas pats maestro patikėjo smuikininkei Rasai Kubilienei. Svarbiausia fondo užduotimi ji vadina vaikų globą. Globoti sunkiai sergančius, talentingus, sportuojančius. Dabar likusi svarbiausia – talkinti muzikuojantiems ir siekiantiems baleto aukštumų.
Giedrė Kaukaitė
Atsidavimas, sėkmė ir koziriai
III tarptautiniam Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursui pasibaigus
Šeši jauni dainininkai, sėkmingai įveikę abu pirmuosius III tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso turus, balandžio 2 d. dainavo finalinį koncertą su orkestru Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Štai tie laimingieji: sopranas iš Kroatijos Darija Auguštan, tenoras iš Pietų Korėjos Jaesung Kimas, sopranas iš Ispanijos Mar Morán (Maria del Mar Machado), baritonas iš Armėnijos Grisha Martyrosianas ir ukrainiečiai – sopranas Mariana Mazur ir baritonas Vladyslavas Tlushchas. Šį būrelį papildė septintasis dalyvis, baritonas Orchisairkhanas Erdenee, praėjusio konkurso finalininkas iš Mongolijos, dėl pandemijos trukdžių į finalą negalėjęs atskristi; jam buvo suteikta galimybė dalyvauti šio konkurso finale.
Donatas Katkus
Tikrieji talentai
Įspūdžiai iš Šv. Kristoforo orkestro ir soluojančių muzikantų koncerto
Popsas Lietuvoje užgožė tikrus muzikos talentus. Jie neįžiūrimi, jie atrodo neturintys vertės. Žiniasklaidos priemonių verslas, komercinės televizijos lenktyniauja įžūliausioje bet kokio popreiškinio propagandoje. O kultūra vis tiek gyvena savo gyvenimą. Regis, tylumoje, marginalinėse paraštėse ji natūraliai atrenka tikrus meno talentus. Ir jeigu vis dar norime nurodyti, kur yra tautinis identitetas, kas atpažįsta mus pasaulyje kaip kažką savita, – tai yra būtent ta ne popsinė kultūros tradicija. Mūsų talentingųjų jėga.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Meilė muzikai, nugalėjusi negandas
Koncertas „Ezio Bosso atminimui. LKO, Sergej Krylov“ Nacionalinėje filharmonijoje
Kovo 25 d. Nacionalinėje filharmonijoje Sergejus Krylovas ir jo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras koncertą paskyrė italų muziko Ezio Bosso (1971–2020) atminimui. Pianistas, kontrabosininkas, dirigentas ir kompozitorius Vilniaus publikai buvo gerai pažįstamas. Tai priminė pagarbiai fojė demonstruojamos prisiminimų akimirkos bei didelis kompozitoriaus portretas.
Rasa Murauskaitė-Juškienė
Kuo džiaugtis, o kur pasitempti?
Latvijoje prasidėjo „Baltijos muzikos dienos“
Prieš kelerius metus įkurtas „Baltijos naujosios muzikos tinklas“ (Baltic Contemporary Music Network) daugiausia veikia dviem kryptimis. Visų pirma telkia pajėgas tam, kad Baltijos šalių muzika būtų efektyviau pristatoma tarptautinėje scenoje. Antra, skatina bendradarbiavimą tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos naujosios muzikos kūrėjų ir atlikėjų. Pastarasis rezultatas jau neblogai pastebimas.
