7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Atsidavimas, sėkmė ir koziriai

III tarptautiniam Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursui pasibaigus

Giedrė Kaukaitė
Nr. 14 (1463), 2023-04-07
Muzika
Darja Auguštan, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Darja Auguštan, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.

Šeši jauni dainininkai, sėkmingai įveikę abu pirmuosius III tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso turus, balandžio 2 d. dainavo finalinį koncertą su orkestru Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Štai tie laimingieji: sopranas iš Kroatijos Darija Auguštan, tenoras iš Pietų Korėjos Jaesung Kimas, sopranas iš Ispanijos Mar Morán (Maria del Mar Machado), baritonas iš Armėnijos Grisha Martyrosianas ir ukrainiečiai – sopranas Mariana Mazur ir baritonas Vladyslavas Tlushchas. Šį būrelį papildė septintasis dalyvis, baritonas Orchisairkhanas Erdenee, praėjusio konkurso finalininkas iš Mongolijos, dėl pandemijos trukdžių į finalą negalėjęs atskristi; jam buvo suteikta galimybė dalyvauti šio konkurso finale.

 

Prisiminus šventiškai pakilų pirmąjį konkursą 2017 m., dalyvaujant Virgilijui Noreikai, ir antrąjį, jau be jo, pandemijos suvaržytąjį, šis, trečiasis, maloniai nuteikė ne tik dalyvių gausa iš viso pasaulio, bet ir jų aukšto lygmens pasiruošimu. „Dainininkų fiesta, dainininkų korida, dainininkų mūšis... Kiek daug puikių balsų... kokios sudėtingos arijos... ir dainuoja vienas už kitą puikiau“, – tokie komentarai sklandė tarp melomanų, konkurso perklausas gyvai stebėjusių puikios akustikos M.K. Čiurlionio menų mokyklos salėje.

 

Iš 200 dainininkų (iš 40 pasaulio šalių), atsiuntusių savo įrašus, tarptautinė komisija atrinko 69, gyvai dalyvavo 51. Juos išklausius, į antrąjį turą pateko 26, o į finalą – šeši dainininkai. Tęsdami aritmetiką matome, kad dėl vienos finalininko vietos varžėsi net 33 dainininkai! Tad vertinimo komisijai teko išties nelengva užduotis. Skiriant balus laikytasi klasikinių nuostatų: vertinti prigimtiniai duomenys, balso tipas, tembras, vokalinė technika, diapazonas, intonavimas, tartis, dikcija, stiliaus samprata, muzikalumas, įtaiga, asmenybės žavesys. Tokie buvo paties Virgilijaus Noreikos kriterijai, kuriuos jis konkrečiai įvardijo būdamas LMTA Dainavimo katedros vedėju, kad pedagogų posėdžiuose svarstant studentų pasirodymus nebeskambėtų abstraktūs argumentai: patiko–nepatiko, įtikino–neįtikino ir pan.

 

Rengiantis bet kuriam konkursui vienas svarbiausių uždavinių yra tinkamas kūrinių pasirinkimas ir jų išdėstymas perklausose. Iš dalies tai panašu į būrimą ar lošimą, mėginant numatyti, kuo sudominti pirmame ture, kokį netikėtumą pateikti antrajame ir kokį „kozirį“ išmesti finale. Vieni renkasi stiprėjančią trajektoriją, pasirengtą „bombą“ taupydami finalui, kiti, priešingai, nuo „kozirio“ ir pradeda. Klausytojui – tai įtraukiantis detektyvas, nes visais atvejais gali tiek pavykti, tiek ir nepavykti, nes ryškiai užsirekomendavus pradžioje reikia gebėti kartelės nenuleisti, o taupantis efektingai pabaigai gali atsitikti, kad finalo tiesiog nepasieksi.

 

Šio konkurso programose pagarbiai dominavo auksinė klasika – Mozartas, Donizetti, Bellini, Rossini, Verdi, Puccini, Gounod; rečiau – Giordano, Leoncavallo, Mascagni, Charpentier; dar rečiau – Wagneris, R. Straussas, Stravinskis, Bernsteinas, Gershwinas; nedažnas ir Brittenas, ir tik epizodiškai šmėstelėjo Korngoldas bei mūsų dienų minimalistas Adamsas. Suprantama, juk tai jaunų dainininkų konkursas, tad remiamasi balsą tausojančiu klasikiniu repertuaru. Vaizdžiai kalbant, prieš imdamasis rašyti, išmoksti abėcėlę, prieš tapydamas – išmoksti piešti.

 

Pirmą perklausų dieną ilgoje dalyvių virtinėje pirmoji dėmesį patraukė stiprus sopranas iš Kroatijos Darija Auguštan, matyt, jau pirmame ture pateikusi savąjį „kozirį“, pasigėrėtinai įkvėptai padainuodama sudėtingą Serenos ariją iš Gershwino operos „Porgis ir Besė“. Sėkmingai atsilaikiusi antrajame ture, ji sužibėjo ir finale, atlikusi Čio čio San ariją iš Puccini „Madam Baterflai“ II veiksmo bei Elizabetės ariją iš Wagnerio operos „Tanhoizeris“ ir sukėlusi griausmingas publikos ovacijas. Darja laimėjo antrą vietą ir visą šūsnį specialiųjų prizų, tarp kurių – debiutas Klaipėdos muzikiniame teatre, Vilniaus klubo prizas už išskirtinę interpretaciją, debiutai Immlingo festivalyje Vokietijoje, Pietro Mascagni festivalyje Livorne.

 

Nekantravome išgirsti ir sodraus tembro tenorą iš Pietų Korėjos Jaesung Kimą, pirmame ture jau atkreipusį dėmesį Verterio arijos iš Massenet operos „Verteris“ atlikimu, o antrajame įspūdingai padainavusį Fausto kavatiną iš Gounod operos „Faustas“. Vis dažniau tiesiogiai išgirstant Rytų dainininkus, nepaliauja stebinti nepaprastas jų atsidavimas bei pagarba pasirinktai profesijai, ypatingas susikaupimas, orumas, dvasinė pusiausvyra, branda, atsiribojimas nuo šurmulio ir smulkmenų, scenoje demonstruojant retą drąsos ir nuolankumo derinį. Visi trys šio dainininko turai buvo lygiaverčiai, tarsi jis ne tik kiekvieną ariją, bet net ir kiekvieną frazę laikytų tuo „koziriu“. Finaliniame koncerte šis talentingas dainininkas puikiai padainavo Rodolfo ariją iš Puccini „Bohemos“, padovanodamas klausytojams stiprią, ilgą, laisvą aukštąją do. Jaesung Kimui skirta trečia vieta, debiutas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, debiutai Pažaislio festivalyje, Kopenhagos operos festivalyje. Jaudino šio dainininko nuoširdus džiaugsmas dėl kiekvieno apdovanojimo, tarsi jų nesitikėjus. 

                         

Greta minėtos labai ryškios, muzikalios, profesionalios dainininkės Auguštan ryški konkurso asmenybė buvo ispanų dramatinis koloratūrinis sopranas Mar Morán. Didelis jos balsas, viduriniame registre skambantis kone mecosopranu, kilo iki aukščiausių diapazono natų lengvutėliai ir skaidriai, lyg jaukus saulės šypsnys. Galėtum įtarti, kad Mar truputį piktnaudžiauja šiuo savo gebėjimu. Šiek tiek trikdė ir lengvas priegarsis, kai Mar dainavo forte, bet tuoj pat tapdavai užburtas jos gebėjimo aukštąjį registrą dainuoti legendiniu verdiškuoju pianissimo. Pirmame ir antrame ture interpretuodama Aminą, Džildą ir Liučiją, ji dainavo ne materialias natas, o gilumines, meditatyvias būsenas. Tai buvo turtingas vokalinio meno teatras. Finaliniame koncerte laukėme puikiai skambėsiant šios įdomios dainininkės Violetos arijos iš Verdi „Traviatos“, tačiau dar kartą teko prisiminti nedėkingą mūsų teatro akustiką – labai išryškėjo minėtas dainininkės balso priegarsis. Galbūt Pietų šalies sopranui pakenkė ir atšiaurūs šių dienų Vilniaus orai, tad ši menininkė, dainininkų šneka sakant, buvo „ne formoj“. Mar Morán apdovanota konkurso diplomu bei debiutu Kretoje. 

 

Pažymėtinas šiai dainininkei akompanavęs mūsų teatro pianistas Justas Čeponis. Klausydamasi jo prisiminiau pokalbį su šviesaus atminimo dirigentu ir puikiu dainininkų akompaniatoriumi Chaimu Potašinsku. Jis sakė, kad akompaniatoriumi neįmanoma tapti, juo reikia gimti. Tai paslaptingiausia profesija. Privalai vienu metu būti ir magas, ir tarnas. Čeponis kaip tik toks. Scenoje jis lygiavertis ir kartu – sąmoningai antras. Ryškiu antruoju būti labai sunku. Panašų įspūdį patirdavau per Dainavimo katedros studentų egzaminus, kai pedagogės Sigutės Stonytės studentams akompanuodavo pianistas Jurgis Karnavičius. Čeponis taip pat niekad neskambina forte, bet turėdamas puikią rankų techniką, jautrų „sukibimą“, girdėdamas harmonijos balsus, juos „kalbindamas“, artikuliuodamas, sukuria visą reikalingą dramaturgiją ir dinamikos skalę neforsuodamas, bet ir neprarasdamas stangrios įtampos. Pianistas geba dainininką jautriausiai palaikyti, skatinti, mylėti ir provokuoti. Toks pianistas – mūsų teatro dainininkų lobis.

 

Finaliniame koncerte su orkestru baritonas iš Armėnijos Grisha Martyrosianas stojo varžytis greta ypač tauraus tembro ukrainiečio baritono Vladyslavo Tlushcho, sukėlusio klausytojų ovacijas pirmame ture, kai įspūdingai padainavo efektingąją grafo Almavivos ariją iš Mozarto „Figaro vedybų“ ir dramatišką Bogdano ariją iš Dankievičiaus operos „Bogdanas Chmelnickis“. Dauguma klausytojų mintyse jau paskyrė jam pirmąją premiją. Tačiau Vladyslavo atvejis kaip tik tas, kai aukštai iškelta pradinė kartelė neišsilaikė. Jo antro turo programa buvo blankesnė, o ir labai lauktas pasirodymas finaliniame koncerte nebepasiekė pirmojo meninio ir vokalinio įkarščio. Konkurse turėjęs visą būrį stiprių, ryškių konkurentų baritonų, juos sėkmingai aplenkęs, finaliniame koncerte Vladyslavas kažkodėl nebesistengė. Tlushchas apdovanotas trečiąja premija ir debiutais Immlingo festivalyje bei Klaipėdos koncertų salėje.

 

Pirmoji premija įteikta Grishai Martyrosianui – skvarbaus tembro, ištvermingam dainininkui, gausioje šio konkurso baritonų įvairovėje nepakankamai mano pastebėtam. Finaliniame koncerte jis stabiliai padainavo Rodrigo mirties sceną iš Verdi operos „Don Karlas“ bei efektingą, finalui labai tinkamą Figaro kavatiną iš Rossini „Sevilijos kirpėjo“. Grisha pelnė ir publikos prizą bei specialųjį kelionių agentūros „Menų turas“ prizą, taip pat debiutą Kintų ir Pažaislio festivaliuose. Beje, pasirodymu Pažaislio festivalyje apdovanoti visi trys prizininkai.

 

Dar vienas finalinio koncerto balsas – stiprus lyrinis sopranas Mariana Mazur iš Ukrainos. Jos pasirodymas atitiko posakį, kad sena gera klasika visuomet neginčijamai priimtina, jei ir kiek nuobodoka. Bet tai ir skonio dalykas, o komisijos nariai – taip pat žmonės, su savo širdimi, protu bei skoniu. Mariana, profesionaliai ir priimtinai padainavusi visų trijų turų programą, apdovanota diplomu. Diplomas įteiktas ir baritonui Ochirsaikhanui Erdenee iš Mongolijos – tokio stipraus konkurso kontekstas šiam dainininkui nebuvo palankus.

 

Specialiuoju jauniausios konkurso dainininkės prizu vertinimo komisija pažymėjo Emiliją Finagėjevaitę. Ji vienintelė iš Lietuvos dalyvių pateko į antrą turą. Galime pasidžiaugti gražiu ir prasmingu jos dainavimu, pateisinančiu gerą lietuvių vokalinės tradicijos vardą. Taisyklinga jos malonaus balso emisija, muzikalumas, empatija ir elegantiška laikysena rodo gražią kelio pradžią. Kitiems mūsiškiams, matyt, galioja posakis „savame krašte pranašu nebūsi“, kuris galbūt savotiškai kaustė.  

 

Finalinio koncerto dainininkams akompanavo Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras, dirigavo Modestas Pitrėnas. Pritarsiu nuomonei, kad orkestras kai kurais momentais skambėjo per garsiai.

 

Grįžtant prie dainininkų, už reikiamų finalui balų ribos liko 45 dalyviai. Iš jų ne tik mano, bet gal ir daugelio klausytojų atmintyje liks labai ryškus, galingas, plataus diapazono, puikios koloratūrų technikos mecosopranas Carolyn Holt iš Airijos ir dramatinis tenoras Piotras Kalina iš Lenkijos. Pastarasis patraukė ne tik puikia vokalo technika ir turtingu dvasiniu pasauliu, bet ir ypatinga, kone hipnotine įtaiga. Nestandartinis šio tenoro tembras italų operoms galbūt tolimesnis, tačiau esu tikra, kad jis pagarsės kaip puikus Wagnerio operų dainininkas.

 

Ir dar du netikėti konkurso blyksniai, taip pat likę už reikiamo balų skaičiaus brūkšnio, – tai sopranas Sarah Chae iš Pietų Korėjos, padainavusi charakterinę ariją „Aš esu Mao žmona“ iš Adamso operos „Niksonas Kinijoje“, bei jos tėvynainė Haewon Lee, charakterinę ponios Flut ariją iš Nicolai operos „Vindzoro šmaikštuolės“ papildžiusi komiškais farso lygmens vaidybos elementais. Abi dainininkės neturi išskirtinesnių vokalinių duomenų, tačiau sėkmingai parodė, kaip svarbu ir vertinga rasti sau tinkamą amplua. Haewon Lee atveju, manau, buvo reikalingas šį žanrą išmanančio, talentingo režisieriaus sukurtas smulkmeniškas efektingų vaidybos detalių libretas, kurio seką dainininkė privalėjo tiksliai vykdyti, nes klausantis atrodė, kad vyksta spontaniška improvizacija.

 

Paminėsiu ir kitas dvi dėmesį patraukusias, bet į finalą nepatekusias dainininkes. Viena jų, išvaizdi, ypač gražaus, kone egzotiško tembro dainininkė Teona Todua iš Ukrainos, dainavusi soprano arijas, kėlė minčių, ar šiai įdomiai dainininkei nebūtų artimesnis aukšto mecosoprano repertuaras. Kitas klaustukas: jau antrąsyk konkurse besilankanti sopranistė iš Australijos Jesica Harper galbūt yra viena iš tų nedažnų, bet pasitaikančių originalaus tembro dainininkų, kai dainavimo būdas nepriskirtinas jokiai mokyklai, kai visos galimybės yra unikaliai prigimtinės ir, nors gerbtinos, tačiau, nepaisant dainininkės pasitikėjimo, klausytojų ir vertintojų nepriimamos.

 

Per apdovanojimų ceremoniją įteikti padėkos diplomai visam būriui konkurse nuoširdžiai talkinusių pianisčių ir jau minėtam Justui Čeponiui. Ceremonijos pabaigoje jis akompanavo pirmosios premijos laimėtojui Grishai Martyrosianui, atlikusiam Prologą iš Leoncavallo operos „Pajacai“. Ceremonijoje kalbėjęs vertinimo komisijos narys Edgaras Montvidas, žadantis ir besitikintis dažniau ir daugiau bendradarbiauti dainavimo veiklos baruose Lietuvoje, sakė, kad šis dainininkų konkursas yra geriausias paminklas legendiniam lietuvių tenorui ir didžiam pedagogui Virgilijui Noreikai. Pritardami šiems žodžiams lauksime po greit prabėgsiančių trejų metų vyksiančio kito konkurso.

Darja Auguštan, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Darja Auguštan, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jaesung Kim, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Jaesung Kim, Modestas Pitrėnas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch, Modestas Pitrėnas, Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch ir Jaesung Kim. „Kilimas Arts“ nuotr.
Vladyslav Tlushch ir Jaesung Kim. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Grisha Martyrosianas. „Kilimas Arts“ nuotr.
Konkurso dalyviai ir žiuri nariai. „Kilimas Arts“ nuotr.
Konkurso dalyviai ir žiuri nariai. „Kilimas Arts“ nuotr.