7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Milita Lozoraitytė

Kad mus pažintų iš naujo

LMTA 90-mečiui. Pokalbis su kanklininke, Liaudies instrumentų katedros vedėja Aiste Bružaite

Docentė dr. Aistė Bružaitė jau 22 metus savo gyvenimą sieja su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Pokalbis su kanklininke – apie jos ryšį su LMTA, koncertinę ir pedagoginę veiklą bei pasinėrimą į naujausią muziką kanklėms.

Aistė Bružaitė, choras „Ąžuoliukas“ Nacionalinės filharmonijos scenoje. Choro „Ąžuoliukas“ nuotr.
Aistė Bružaitė, choras „Ąžuoliukas“ Nacionalinės filharmonijos scenoje. Choro „Ąžuoliukas“ nuotr.
Egidijus Ališauskas, Aistė Bružaitė, choras „Ąžuoliukas“ Nacionalinės filharmonijos scenoje. Choro „Ąžuoliukas“ nuotr.
Egidijus Ališauskas, Aistė Bružaitė, choras „Ąžuoliukas“ Nacionalinės filharmonijos scenoje. Choro „Ąžuoliukas“ nuotr.
Aistė Bružaitė Raudondvario kultūros rūmuose. Asmeninio archyvo nuotr.
Aistė Bružaitė Raudondvario kultūros rūmuose. Asmeninio archyvo nuotr.
Aistė Bružaitė su lietuvių ir japonų kompozitoriais. Kultūros ministerijos nuotr.
Aistė Bružaitė su lietuvių ir japonų kompozitoriais. Kultūros ministerijos nuotr.
Aistė Bružaitė Telšių ješivoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Aistė Bružaitė Telšių ješivoje. Asmeninio archyvo nuotr.
LMTA Liaudies instrumentų katedros pedagogai ir studentai. Asmeninio archyvo nuotr.
LMTA Liaudies instrumentų katedros pedagogai ir studentai. Asmeninio archyvo nuotr.
Nobutaka Yoshizawa ir Aistė Bružaitė Kavasakyje, Japonijoje. Kultūros ministerijos nuotr.
Nobutaka Yoshizawa ir Aistė Bružaitė Kavasakyje, Japonijoje. Kultūros ministerijos nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Įtraukiantis savitumas

Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“ pasirodė festivalyje „Les Nuits Botanique“ Briuselyje

Balandžio 23 d. Briuselio menų centro „Bozar“ Henry Le Bœufo koncertų salėje įvyko festivalio „Les Nuits Botanique“ atidarymo koncertas.

Grupė „Merope“ „Bozar“ salėje. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ „Bozar“ salėje. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“ ir choras „Jauna muzika“. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“, choras „Jauna muzika“ ir Vaclovas Augustinas. G. Pikutienės nuotr.
Grupė „Merope“, choras „Jauna muzika“ ir Vaclovas Augustinas. G. Pikutienės nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

„Camerata Salzburg“ švytėjimas

Nacionalinėje filharmonijoje koncertavo Austrijos orkestras „Camerata Salzburg“ ir smuikininkė Janine Jansen

Balandžio 28 d. Nacionalinės filharmonijos salėje įvykęs Austrijos orkestro „Camerata Salzburg“ ir olandų smuikininkės Janine Jansen koncertas surengtas bendradarbiaujant su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, remiant Lietuvos kultūros ministerijai. Programoje skambėjo pagrindinio orkestro propaguojamo autoriaus – Wolfgango Amadeus Mozarto – jaunystės periodo kūriniai. Pasirinktieji opusai tiko ir visuomenės edukacijai. Buvo atlikta aštuonmečio vunderkindo 1764 m. sukurta Pirmoji simfonija Es-dur (K 16), taip pat ankstyvoji, į bendrą sąrašą neįtraukta, retai girdima Simfonija G-dur „Senasis Lambachas“ (K 45a).

Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen ir „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen, Gregory Ahss, „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen, Gregory Ahss, „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen, Gregory Ahss, „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen, Gregory Ahss, „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen, Gregory Ahss, „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen, Gregory Ahss, „Camerata Salzburg“. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen. D. Matvejevo nuotr.
Janine Jansen. D. Matvejevo nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė

Fortepijono šventė miesto širdyje

1-ojo Vilniaus rotušės muzikos festivalio koncertų apžvalga

Balandžio 18–22 d. sostinės Rotušė pakvietė klausytojus į 1-ąjį Vilniaus rotušės muzikos festivalį žaismingu pavadinimu „Žaižaruojančių žiežirbų žaismas“. Festivalio idėja – pasidžiaugti naujuoju Rotušės fortepijonu („Steinway“), pabrėžti instrumento universalumą. Be to, ir paminėti Vilniaus 700 metų jubiliejų. Šio renginio sumanytoja, organizatorė ir pagrindinė atlikėja pianistė Guoda Gedvilaitė demonstravo puikius vadybininkės ir renginių vedėjos gebėjimus. Jos nenustygstantis entuziazmas penkis festivalio vakarus kėlė nuostabą. Išties reikia būti Guoda Gedvilaite, kad pajėgtum laikyti visus festivalio organizacinių rūpesčių kampus, greta to parengti ir keturiuose festivalio koncertuose atlikti 42 (jei tiksliai suskaičiavau) kūrinius!

Guoda Gedvilaitė. Bacho muzikos rečitalis. R. Kunskės nuotr.
Guoda Gedvilaitė. Bacho muzikos rečitalis. R. Kunskės nuotr.
Birutė Mar, Eglė Andrejevaitė, Guoda Gedvilaitė. „Žiema Maljorkoje“. R. Kunskės nuotr.
Birutė Mar, Eglė Andrejevaitė, Guoda Gedvilaitė. „Žiema Maljorkoje“. R. Kunskės nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Barkauskas, Šv. Kristoforo orkestras. R. Kunskės nuotr.
Guoda Gedvilaitė, Modestas Barkauskas, Šv. Kristoforo orkestras. R. Kunskės nuotr.
„Claros Schumann salono“ akimirka. R. Kunskės nuotr.
„Claros Schumann salono“ akimirka. R. Kunskės nuotr.
Motiejus Bazaras, Guoda Gedvilaitė, Joana Gedmintaitė, Eimantas Bešėnas. „Claros Schumann salonas“. R. Kunskės nuotr.
Motiejus Bazaras, Guoda Gedvilaitė, Joana Gedmintaitė, Eimantas Bešėnas. „Claros Schumann salonas“. R. Kunskės nuotr.
Guoda Gedvilaitė festivalio baigiamajame koncerte. R. Kunskės nuotr.
Guoda Gedvilaitė festivalio baigiamajame koncerte. R. Kunskės nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Emilis Šarinskas, Joris Mikužis, Guoda Gedvilaitė baigiamajame koncerte. R. Kunskės nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Emilis Šarinskas, Joris Mikužis, Guoda Gedvilaitė baigiamajame koncerte. R. Kunskės nuotr.
Festivalio meno vadovė Guoda Gedvilaitė. R. Kunskės nuotr.
Festivalio meno vadovė Guoda Gedvilaitė. R. Kunskės nuotr.
Daiva Tamošaitytė

Žiūrint į žvaigždes

Koncertai rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus atminimui

Balandžio 15 ir 22 d. „Organum“ koncertų salėje vyko koncertai litvakų literatūros klasiko Grigorijaus Kanovičiaus (1929 06 18 Jonavoje – 2023 01 20 Tel Avive) atminimui, surengti rašytojo sūnaus Dmitrijaus Kanovičiaus iniciatyva. Tačiau šie koncertai išskirtiniai nelaukta prasme: jie susieja Dmitrijaus idėją su menininkais, suprantančiais jo puoselėjamos visuomeninės misijos svarbą. O ši misija nepaprasta – suteikti vilties įkalinimo įstaigose esantiems žmonėms, senjorams, pabėgėliams, taip pat karo aukoms Ukrainoje, rengiant pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams klasikinės muzikos koncertus.

Projektas „Žiūrint į žvaigždes“ Pravieniškių pataisos namuose. Dmitrijus Kanovičius, Jonathanas Crow, Lukas Geniušas, Glebas Pyšniakas. A. Baltėno nuotr. / Kalėjimų departamento archyvas
Projektas „Žiūrint į žvaigždes“ Pravieniškių pataisos namuose. Dmitrijus Kanovičius, Jonathanas Crow, Lukas Geniušas, Glebas Pyšniakas. A. Baltėno nuotr. / Kalėjimų departamento archyvas
Projekto „Žiūrint į žvaigždes“ atlikėjai ir rengėjai Pravieniškių pataisos namuose. A. Baltėno nuotr. / Kalėjimų departamento archyvas
Projekto „Žiūrint į žvaigždes“ atlikėjai ir rengėjai Pravieniškių pataisos namuose. A. Baltėno nuotr. / Kalėjimų departamento archyvas
Projektas „Žiūrint į žvaigždes“ „Organum“ salėje. Lukas Geniušas, Jonathanas Crow. D. Tamošaitytės nuotr.
Projektas „Žiūrint į žvaigždes“ „Organum“ salėje. Lukas Geniušas, Jonathanas Crow. D. Tamošaitytės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Darna su savimi

Tomo Kutavičiaus solinio albumo „Ežeras“ pristatymo vakaras „Organum“ salėje

Balandžio 19 d. kamerinėje „Organum“ aplinkoje įvyko tylus, jaukus fortepijono muzikos vakaras, kuris nieko nedeklaravo, nedemonstravo, nežibėjo efektais, o leido tiesiog panirti į muziką ir, nusimetus kasdienį tempą, lyg prie tykaus ežero parymoti. Tokią būseną sukūrė pianistas ir kompozitorius Tomas Kutavičius, tą vakarą pristatęs savo naują solinį albumą „Ežeras“ (garso režisierius Arūnas Zujus, įrašyta VDU Muzikos akademijos salėje) ir atlikęs keletą kūrinių. „Ilgas laikas, praleistas sodyboje prie ežero, inspiravo šios solinės kompaktinės plokštelės muzikines improvizacijas. Norėjosi improvizuoti tik savo širdies kalba“, – albumo pratarmėje rašo Kutavičius, vėliau prisipažindamas, kad prie ežero yra apmąstęs ne vieną savo kūrinį.

Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Tomas Kutavičius. D. Klovienės nuotr.
Vitalijus Gailius

Apie triukšmą ir improvizaciją

Pagal Theodore’o Parkerio pokalbį su laisvojo džiazo atlikėju Otomo Yoshihide

Balandžio 26 d. Vilniuje koncertą surengsiantis Otomo Yoshihide – kompozitorius, multiinstrumentininkas, aktyvus laisvojo džiazo atlikėjas, kino muzikos kūrėjas. Per pastaruosius kelis dešimtmečius Japonija sukūrė unikalų eksperimentinės muzikos lauką, kuriame vietos atranda ne tik ekstremalus triukšmas, neretai vadinamas japanoise terminu, bet ir tylus minimalizmas, susijęs su specifine onkyo improvizacijos kryptimi. Prie to svariai prisidėjo ir Yoshihide, kurį pelnytai galima laikyti kertiniu Japonijos improvizacijos ir eksperimentinės muzikos scenos architektu. Japonijos avangardo šlovės alėja neįsivaizduojama be Yoshihide’s.

Otomo Yoshihide ir Liudas Mockūnas. Organizatorių nuotr.
Otomo Yoshihide ir Liudas Mockūnas. Organizatorių nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Akordeono ambasadorius

LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Akordeono katedros vedėju profesoriumi Raimondu Sviackevičiumi

Raimondas Sviackevičius – tikras spiritus movens, kasdienybėje mainantis muziko, pedagogo, festivalių ir konkursų meno vadovo bei įkūrėjo veiklas. Savo beribėmis galimybėmis jį būtų galima prilyginti nebent pačiam akordeonui – instrumentui, kuriam Raimondas ir skiria savo profesinį gyvenimą.

Raimondas Sviackevičius. Akordeono festivalio nuotr.
Raimondas Sviackevičius. Akordeono festivalio nuotr.
Raimondas Sviackevičius. Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius. Lietuvos ansamblių tinklo koncertas. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius. D. Matvejevo nuotr.
Raimondas Sviackevičius. D. Matvejevo nuotr.
Raimondas Sviackevičius konkurso atidaryme. Konkurso archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius konkurso atidaryme. Konkurso archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius su LMTA Trio UnSeen. Kokkola, Suomija. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius su LMTA Trio UnSeen. Kokkola, Suomija. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius ir Feliksas Bajoras. Asmeninio archyvo nuotr.
Raimondas Sviackevičius ir Feliksas Bajoras. Asmeninio archyvo nuotr.
LMTA Akordeono katedra. Asmeninio archyvo nuotr.
LMTA Akordeono katedra. Asmeninio archyvo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Kaip sekėsi tapyti simfoniją

Orkestro muzikos koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Vilniaus gatvėse gausu įvairios formos reklaminių stendų, barkšančių ant pėstiesiems skirtų šaligatvių. Kai kuriose vietose jie taip gudriai įkomponuoti, kad niekaip nepraeisi neperskaitęs jų skelbiamo turinio. Apie ką ten rašoma, paprastam mirtingajam nesuprasti: žodžiai sudėlioti taip, kad vietoj prasmės atsiranda koks kalambūras arba ji tyčia apversta aukštyn kojomis. Gudragalviai, šitaip virtuoziškai vartaliojantys lietuvių kalbos žodžius, tūlą praeivį verčia pasijusti dabartinės reklamos „subtilybių“ nesuvokiančiu kvailiu. Manau, toks ir yra šių narciziškų reklamos kūrėjų tikslas.

Bomsori Kim, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Bomsori Kim, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Bomsori Kim. D. Matvejevo nuotr.
Bomsori Kim. D. Matvejevo nuotr.
Bomsori Kim, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Bomsori Kim, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Salomėja Petronytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Salomėja Petronytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Salomėja Petronytė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Salomėja Petronytė, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Salomėja Petronytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Salomėja Petronytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jasperas de Bockas, Salomėja Petronytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kompozitorius Jasperas de Bockas, Salomėja Petronytė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam smuikininkui Eugenijui Urbonui

(1946 05 01 – 2023 04 17)

Atrodo, ką tik, šeštadienį, Nacionalinėje filharmonijoje dalinomės koncerto įspūdžiais. Geranoriškai linkėdamas sėkmės visiems, būnantiems scenoje, atsisveikino. Kaip visada ramiai, elegantiškai, aplink save skleisdamas taikią nuotaiką.

Eugenijus Urbonas Lietuvos kameriniame orkestre. D. Matvejevo nuotr.
Eugenijus Urbonas Lietuvos kameriniame orkestre. D. Matvejevo nuotr.
Eugenijus Urbonas – Lietuvos kamerinio orkestro primarijus. M. Raškovskio nuotr.
Eugenijus Urbonas – Lietuvos kamerinio orkestro primarijus. M. Raškovskio nuotr.
Eugenijus Urbonas. M. Raškovskio nuotr.
Eugenijus Urbonas. M. Raškovskio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas