7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Daiva Tamošaitytė

Viktoro Paukštelio garsų tapyba

Įspūdžiai iš pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Šiuo metu Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune vyksta paroda „Viktoras Paukštelis. Chromatika. Tapyba. 2020–2023“, o gegužės 21 dieną „Organum“ koncertų salėje surengtas pianisto rečitalis atspindėjo kitą polichromiškai pulsuojančios menininko raiškos pusę. Specialiai sąsajų tarp muzikos ir dailės neieškojau, sinestezijos koncepcijos netaikiau, bet tai ir nebūtina, nes pats Viktoro Paukštelio skambinimo metodas primena prancūzišką mokyklą ar bent jau vieną jos aspektų – grojimą „klavišo dugnu“, arba, kaip sakydavo Alfredas Cortot, „spausti klavišą reikia taip, lyg traiškytum uogą“. Toks metodas padeda ne tik pasiekti ypatingą legato, bet ir garsui sklisti kitaip, lyg išraunant jį iš instrumento gelmių ir leidžiant stipriai vibruoti obertonams. Tatai savaime plečia garsinę paletę.

Viktoras Paukštelis. D. Tamošaitytės nuotr.
Viktoras Paukštelis. D. Tamošaitytės nuotr.
Beata Baublinskienė

Už mūsų ir jūsų muziką

Stanisławo Moniuszko „Halka“ Nacionalinėje filharmonijoje

Gegužės 17 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyko Stanisławo Moniuszko operos „Halka“ koncertinis atlikimas. Vilnietiškąją, 1848 m. sukurtą dviejų veiksmų operos versiją atliko svečiai iš Krokuvos – „Capella Cracoviensis“ kamerinis choras ir orkestras bei solistai; meno vadovas ir dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. Šis atlikimas buvo kultūros mainų tarp Krokuvos ir Vilniaus miestų renginys Lietuvos sostinės 700 metų jubiliejaus proga. Gražiai sutapo, kad šiais metais minime ir 175-ąsias „Halkos“ sukūrimo metines, o koncerto data artima kompozitoriaus gimimo dienai – jis gimė 1819 m. gegužės 5-ąją.

Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Przemysławas Borys, Mariola Siepak, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas ir „Capella Cracoviensis“. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Przemysławas Borys, Mariola Siepak, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas ir „Capella Cracoviensis“. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Mariola Siepak, Przemysławas Borys, Przemysławas Józefas Bałka. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Mariola Siepak, Przemysławas Borys, Przemysławas Józefas Bałka. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Sebastianas Szumskis, Michalina Bienkiewicz, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Sebastianas Szumskis, Michalina Bienkiewicz, dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. Dirigentas Janas Tomaszas Adamusas. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Koncertinio operos „Halka“ atlikimo akimirka. „Capella Cracoviensis“ ir solistai. S. Žiūros nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Nenugalima klasika

Lietuvos kamerinio orkestro sezono pabaigos koncertas

Lietuvos kamerinis orkestras – kaip „prigimtinis“ klasikinės muzikos atlikėjas – savo sezono pabaigos akcentu gegužės 12 d. pasirinko būtent klasikus: Wolfgangą Amadeus Mozartą, Ludwigą van Beethoveną ir baroko genijų Johanną Sebastianą Bachą. Vakaro programai dirigavo jaunasis maestro Martynas Stakionis, turintis nemenkos patirties dirbant ne tik su Lietuvos, bet ir su Vienos, Hamburgo, Insulos orkestrais.

Dirigentas Martyas Stakionis, pirmas smuikas Irma Bakševičienė. D. Matvejevo nuotr.
Dirigentas Martyas Stakionis, pirmas smuikas Irma Bakševičienė. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Bubnelis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Bubnelis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Anna Geniušienė, Martynas Stakionis ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Stakionis. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Pakalniškytė

Leiskime sau būti čia ir dabar

Pokalbis su džiazo pianistu ir kompozitoriumi Tordu Gustavsenu po koncerto Paliesiaus dvare

Ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinoma Paliesiaus dvaro „Pasagos“ koncertų salė pasižymi ypatinga istorija ir unikalia akustika. Į ramybe alsuojantį Paliesių koncertuoti ir daryti muzikos įrašų nuolat atvyksta pasaulinio garso atlikėjai. Gegužės 6-ąją ši unikali erdvė buvo pilna melomanų, susirinkusių vėl išgirsti čia ne kartą koncertavusio norvegų džiazo pianisto Tordo Gustavseno Trio. Koncerte pristatytas naujausias jų albumas „Opening“ (2022), kurį prodiusavo ECM.

Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Jarle Vespestad. S. Martinonio nuotr.
Jarle Vespestad. S. Martinonio nuotr.
Steinar Raknes. S. Martinonio nuotr.
Steinar Raknes. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Tord Gustavsen. S. Martinonio nuotr.
Marijus Šidlauskas

Amžinojo rojaus ilgesys

Giedrės Kaukaitės knygos „Mano Eldoradas“ sutiktuvės Palangoje ir Klaipėdoje

Užgesus rampos šviesoms pasibaigia ir artisto gyvojo švytėjimo laikas, o tai ne vienam scenos žmogui tampa ne tik profesinės karjeros, bet ir kūrybinės energijos užsklanda. Neretai – netgi egzistencinės prasmės praradimo drama. Tačiau kartais menininko asmenybė nepaklūsta biografiniam laikrodžiui, ima ir sušvinta dar neatskleista kūrybine briauna, ir tada kūrėjas vėl atgyja, sužadindamas mūsų atmintį ir smalsumą. Tuomet anas ir šis laikas, praeitis ir ateitis tarsi susilieja į vieną nenutrūkstamą tėkmę, į amžiną esamąjį laiką, kuris juk ir reiškia tikrąją kūrybos bei kultūros gyvastį, ją lemia ir saugo.

Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Vytautas Rumšas, Marijus Šidlauskas, Giedrė Kaukaitė, Petras Vyšniauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Vytautas Rumšas, Marijus Šidlauskas, Giedrė Kaukaitė, Petras Vyšniauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Agnė Mažulienė

Protas ir kūnas yra pažinimo įrankiai

Pokalbis su austrų muzikais Rupertu Huberiu ir Doris Huber

Su Lietuvoje viešinčiais austrų menininkais kompozitoriumi ir dirigentu Rupertu Huberiu bei meno istorike, dainininke ir pedagoge Doris Huber pasikalbėjome apie jų kūrybinį kelią, gyvenimą Nepale, meninės prasmės paieškas, muzikos paskirties problemą ir daugelį įdomių, šiuolaikiniams menininkams aktualių klausimų. Šiuo metu kūrėjai yra apsistoję Lietuvos kompozitorių sąjungos Druskininkų kūrybos ir poilsio namuose ir rengia meistriškumo kursus kompozitoriams bei atlikėjams.

Rupert Huber ir Doris Huber. Asmeninio archyvo nuotr.
Rupert Huber ir Doris Huber. Asmeninio archyvo nuotr.
Rupert Huber. Organizatorių nuotr.
Rupert Huber. Organizatorių nuotr.
Doris Huber. Asmeninio archyvo nuotr.
Doris Huber. Asmeninio archyvo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Muzika Vilniui

Pokalbis su kompozitoriumi, dirigentu ir Lietuvos ansamblių tinklo vadovu Vykintu Baltaku

Iki liepos 6 d. tęsis gegužės 6 d. prasidėjęs Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtas įvietintos muzikos festivalio „Muzika erdvėje“ (organizuoja kultūros inovacijų agentūra „Meno genas“ ir Lietuvos ansamblių tinklas) renginių ciklas „Muzika Vilniui“. Apie pasaulines premjeras, net septynis kompozitorius iš skirtingų šalių ir sostinės skambesio galimybes kalbiname renginių ciklą „Muzika Vilniui“ organizuojančio Lietuvos ansamblių tinklo vadovą, kompozitorių ir dirigentą Vykintą Baltaką.

Heineris Goebbelsas, Vykintas Baltakas, Matas Drukteinis Šv. Jonų bažnyčioje. T. Tereko nuotr.
Heineris Goebbelsas, Vykintas Baltakas, Matas Drukteinis Šv. Jonų bažnyčioje. T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas. T. Tereko nuotr.
Marius Jokubaitis

Garsų ir tylos susitikimas

Pirmieji projekto „Muzika Vilniui“ koncertai Šv. Jonų bažnyčioje

Šv. Jonų bažnyčioje prasidėjo vienas įdomiausių projektų, skirtų Vilniaus 700 metų jubiliejui. Prieš gerą pusmetį Vilniuje viešėję įvairių šalių kompozitoriai pasirinko erdves, kuriose nauji kūriniai nuskambės pirmą kartą. Drauge su kūrinius atliksiančiu Lietuvos ansamblių tinklu („LENsemble Vilnius“, vadovas Vykintas Baltakas) projekto „Muzika Vilniui“ organizaciniais reikalais rūpinasi „Meno genas“ (vadovas Matas Drukteinis) bei Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ (vadovė Inga Romanovskienė).

Ieva Sipaitytė, Raimondas Sviackevičius. T. Tereko nuotr.
Ieva Sipaitytė, Raimondas Sviackevičius. T. Tereko nuotr.
Kvartetas „Chordos“. T. Tereko nuotr.
Kvartetas „Chordos“. T. Tereko nuotr.
Povilas Jacunskas. T. Tereko nuotr.
Povilas Jacunskas. T. Tereko nuotr.
Raimondas Sviackevičius. T. Tereko nuotr.
Raimondas Sviackevičius. T. Tereko nuotr.
Toshio Hosokawa. T. Tereko nuotr.
Toshio Hosokawa. T. Tereko nuotr.
ToshioHosokawa, Rasa Muzrauskaitė-Juškienė. T. Tereko nuotr.
ToshioHosokawa, Rasa Muzrauskaitė-Juškienė. T. Tereko nuotr.
Laima Slepkovaitė

Atradimai ir sugrįžimai

Įspūdžiai iš festivalio „Kaunas Jazz 2023“

Aptariant festivalį „Kaunas Jazz“ nėra labai teisinga koncentruotis tik į Nacionaliniame Kauno dramos teatre bei „Žalgirio“ arenoje vykusius koncertus, nes jie sudaro mažą dalelę muzikinio veiksmo ir šurmulio, kuris šiais metais prasidėjo Palangoje, Jurbarke ir Joniškyje Judytos Pisarczyk ir pianisto Paweło Kaczmarczyko trio bei Kotrynos Juodzevičiūtės grupės pasirodymais, o Kaune – Giedriaus Kuprevičiaus prakalbinto kariljono garsais, iš kurių išaugo kompozicija „In D (re)“, dedikuota Indrei Jučaitei-Sarneckienei.

Billy Cobham. I. Skridlos nuotr.
Billy Cobham. I. Skridlos nuotr.
Camélia Ben Naceur. I. Skridlos nuotr.
Camélia Ben Naceur. I. Skridlos nuotr.
Egidijus Buožis. „Kaunas Jazz“ nuotr.
Egidijus Buožis. „Kaunas Jazz“ nuotr.
Kurtas Ellingas „Kaunas Jazz“ scenoje. I. Skridlos nuotr.
Kurtas Ellingas „Kaunas Jazz“ scenoje. I. Skridlos nuotr.
Kurtas Ellingas ir Kauno miesto simfoninis orkestras. I. Skridlos nuotr.
Kurtas Ellingas ir Kauno miesto simfoninis orkestras. I. Skridlos nuotr.
Zara McFarlane. I. Skridlos nuotr.
Zara McFarlane. I. Skridlos nuotr.
Laima Slepkovaitė

Dygūs ir pabudinantys

Įspūdžiai iš „Improdimensijos“ koncertų 

Tęsiasi „Improdimensijos“ reiškinys, pastaruoju metu pateikęs ne vieną neeilinį, provokuojantį ir auginantį muzikinį įvykį, iš kurių čia aptarsiu du: kovo 29-ąją įvykusį tarptautinio saksofonininkų kvarteto „E.I.S.Q“ koncertą ir balandžio 24 d. išgirstą Otomo Yoshihide, Arno Mikalkėno ir Liudo Mockūno susitikimą.

„Improdimensijos“ koncerto akimirka. Arnas Mikalkėnas. A. Šidlausko nuotr.
„Improdimensijos“ koncerto akimirka. Arnas Mikalkėnas. A. Šidlausko nuotr.
Liudas Mockūnas. A. Šidlausko nuotr.
Liudas Mockūnas. A. Šidlausko nuotr.
Otomo Yoshihide. A. Šidlausko nuotr.
Otomo Yoshihide. A. Šidlausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas