7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Amžinojo rojaus ilgesys

Giedrės Kaukaitės knygos „Mano Eldoradas“ sutiktuvės Palangoje ir Klaipėdoje

Marijus Šidlauskas
Nr. 20 (1469), 2023-05-19
Muzika
Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.

Užgesus rampos šviesoms pasibaigia ir artisto gyvojo švytėjimo laikas, o tai ne vienam scenos žmogui tampa ne tik profesinės karjeros, bet ir kūrybinės energijos užsklanda. Neretai – netgi egzistencinės prasmės praradimo drama. Tačiau kartais menininko asmenybė nepaklūsta biografiniam laikrodžiui, ima ir sušvinta dar neatskleista kūrybine briauna, ir tada kūrėjas vėl atgyja, sužadindamas mūsų atmintį ir smalsumą. Tuomet anas ir šis laikas, praeitis ir ateitis tarsi susilieja į vieną nenutrūkstamą tėkmę, į amžiną esamąjį laiką, kuris juk ir reiškia tikrąją kūrybos bei kultūros gyvastį, ją lemia ir saugo.    

 

Štai toks laimingas atvejis, man regis, yra ir Giedrės Kaukaitės kūrybinė kelionė. Užbaigusi koncertinę veiklą dainininkė ėmė reikštis kultūrinėje spaudoje kaip kritikė, o pastarąjį dešimtmetį kaskart atkreipdavo dėmesį ir savito stiliaus literatūriniais rašiniais. Praėjusiais metais išėjo jos autobiografinė knyga „Mano Eldoradas: ...apie aną ir šį laiką...“, kurios sutiktuvės jau įvyko bene visoje Lietuvoje: Vilniuje, Kaune, Plungėje, Panevėžyje, Rokiškyje, Molėtuose, Visagine, Pakruojyje.

 

Balandžio 12 ir 13 dienomis knyga pristatyta Palangos kurorto muziejuje ir Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje. Knygos sutiktuvėse autorę lydėjo ištikimieji bičiuliai žemaičiai – saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir aktorius Vytautas Rumšas, uždavę renginiui improvizacinį toną ir praturtinę pakylėtu įkvėpimu. Pasinaudodamas prie šių pristatymų prisijungusio pajūrio literato teise pasidalinsiu keletu minčių apie gyvo susidomėjimo sulaukusią knygą.

 

„Mano Eldoradą“ neatsitiktinai išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, įvertinusi šios knygos skiriamąjį privalumą – mat autorė, be tobulos muzikinės klausos, neabejotinai turi ir kalbinę, estetinę, o sprendžiant iš eiliuoto pasakojimo preliudo („Iš Plungės į Prūsalius galėjau eiti trim keliais...“) – ir poetinę klausą. Iš konkretybės čia lengvai peršokama į apibendrinančią būseną, kurioje slypi visas būties tūris bei paslaptis ir kurią gali pagauti tik egzistencinius virpesius girdinti ausis: 

 

Ausyse tebeskamba tarytum gausmas, tarytum ošimas,

Tačiau tai nei viena, nei kita.

Gal tyla?

 

Dvelkia rimtimi, galia ir amžinybe –

Tuo nenusakomu ir neįveikiamu,

Ką randam ir paliekam neįspėję <...>  

 

Šitaip keliaujanti palei Babrungą basa mergaitė, nuščiuvusi prieš gamtos didybę, susitinka dabartinę save – gyvenimo patirties ir atminties subrandintą žmogų. Išties, visi iš tylos ateinam, visi į tylą sugrįžtam, tik ne visi suspėjam išmintingai stabtelėti... Skaitant knygą šie vaikystės keliavimai nenustoja aidėję, jie tampa viso gyvenimo kelio, jo vingių, skardžių ir nuokalnių, apskritai žmogaus likimo, jo dovanų ir mįslių metafora. O tie stabtelėjimai – gyvenime sutikti ir likimą kreipę ar savaip spalvinę žmonės – tai autorės auksinis rojus žemėje, jos Eldoradas, pradedant seneliais (Mama ir Papa), Mamyte ir Tėte bei įspūdinga kultūros žmonių portretų galerija, baigiant mįslingai skambančia parafraze rašytojui Juozui Erlickui. Greta žymių muzikų, pedagogų, teatralų matome ir savamokslį dailininką Mykolą Šeduikį, dievdirbį Lionginą Šepką, juvelyrą Paulių Lantuchą. Visi jie pajausti iš vidaus, nenudailinti ir nenupoliruoti, paryškinti reljefiškomis detalėmis. Tai ne pozuojantys istorijai herojai, o gyvi žmonės, kokius autorė pati matė bei pažino ir jai rūpi ne atrodymas, o autentiškas buvimas. Neprestižinės įžymybių pozos ir keistenybės natūraliai pasodrina portretų visumą, įtikina situacijų tiesa.

 

Šiame autobiografiniame pasakojime dera realistinis blaivumas ir kūrybinio idealizmo siekis, pastabi akis ir profesinė aistra. Antai siekdama tiesiogiai iš žinovų lūpų išgirsti ir suvokti dainos (Lied) interpretavimo būdą, tradicijas ir kanonus, autorė, jau turėdama nemenką dainininkės bei pedagogės patirtį, savo iniciatyva vyksta į Zalcburgą ir studentės teisėmis dalyvauja garsaus profesoriaus Paulo Schilawskio pamokose. Šioje knygoje aukštasis meno skliautas (priminsime, kad Kaukaitė – unikali sakralinės muzikos atlikėja) nesibaimina ir nesigėdija žemiško paprastumo, atvirkščiai, dvasingumas ir praktinė išmintis čia nuolat papildo vienas kitą ir sugyvena, nelyginant amžinoji Don Kichoto ir Sančos Pansos pora. Štai močiutės klausimas besiruošiančiai tekėti Giedrei – neužmirštami žodžiai, einantys per širdį savo tikrumu: „Va nuorietomi, ka tāva vakā būtom tuokėi kāp ons?“ (p. 211). (Pamenu, vienai savo studentei, ištiktai panašios dilemos, atsakiau labai panašiai – tik, žinoma, be to nepakartojamo žemaitiško sodrumo...)

 

Knygoje nemaža sovietmečio realijų, pažįstamų vyresnės kartos skaitytojui, kuris pajus ir tam tikrą biografinę partnerystę, psichologinį solidarumą. Visa tai perskaitęs jauti, kad pasakojasi žmogus, branginantis gimtąją tarmę, prigimtąją kultūrą ir vertybes, kurias teko garbė ir atsakomybė skleisti plačiajame pasaulyje. Skleisti profesionaliai, oriai ir savitai.

 

Talentas, amžino moteriškumo auros lydimas, visada turi paslapties, kurios iki galo niekas neatskleis. Jeigu šią paslaptį sudaro trijų dedamųjų – paveldėto geno, įgytos kultūrinės-profesinės patirties ir patirto gyvenimo išminties – junginys, tai šioje knygoje netrūksta nei šių dedamųjų turinio, nei paties junginio spalvų. Kai dėl vylingos paslapties, tai „Mano Eldoradas“, regis, akompanuoja ir kreipia ten, kur lygiai prieš šimtą metų kvietė Kazio Binkio „Augnelijų arija“ – muzikaliausias lietuvių eilėraštis, kurį parašė pavasariškiausias lietuvių poetas: „ Mūsų žemė jauna dar. / Bus ir pas mus Eldorado. / Aldorijo adrijo ada.“ Tebūnie. Ir teišsipildo kaip amžinas esamasis laikas.

Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė ir Marijus Šidlauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Vytautas Rumšas, Marijus Šidlauskas, Giedrė Kaukaitė, Petras Vyšniauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.
Vytautas Rumšas, Marijus Šidlauskas, Giedrė Kaukaitė, Petras Vyšniauskas. Palangos kurorto muziejaus nuotr.