7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Kristupas Antanaitis

Triumfuojanti Afroditė po vasarišku dangumi

Įspūdžiai iš LVSO vasaros festivalio koncerto

Birželio 10-osios vakarą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, pakvietė į antrąjį jau keturiolikto vasaros festivalio koncertą – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantatą „Afroditės triumfas“, kurioje pasirodė solistai Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Karolis Kašiuba (tenoras), Vladimiras Prudnikovas (bosas) bei Kauno valstybinis choras (vadovas Robertas Šervenikas).

„Afroditės triumfo“ solistai, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. Organizatorių nuotr.
„Afroditės triumfo“ solistai, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir Gintaras Rinkevičius. Organizatorių nuotr.
Karolis Kašiuba, Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius, Vladimiras Prudnikovas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Karolis Kašiuba, Lauryna Bendžiūnaitė, Gintaras Rinkevičius, Vladimiras Prudnikovas, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Organizatorių nuotr.
Marius Jokubaitis

Muzika, įkūnijusi skausmą

Ukrainiečių kompozitorės Annos Koršun muzika Vilniui

Tuskulėnų memoriale tęsėsi festivalio „Muzika Vilniui“ kompozitorių pasirodymai, įgarsinant sostinės erdves. Dabar Vokietijoje gyvenanti ukrainiečių kompozitorė Anna Koršun birželio 3 d. savo kūriniui pasirinko Tuskulėnų memorialą, kitą kūrinį birželio 4 d. pristatė Rotušėje.

Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. T. Tereko nuotr.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. T. Tereko nuotr.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. Kolumbariumas. T. Tereko nuotr.
Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. Kolumbariumas. T. Tereko nuotr.
„Cello Club“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
„Cello Club“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
Anna Koršun ir „Cello Club“. T. Tereko nuotr.
Anna Koršun ir „Cello Club“. T. Tereko nuotr.
„LENsemble Vilnius“. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
„LENsemble Vilnius“. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
„LENsemble Vilnius“. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
„LENsemble Vilnius“. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Ingrida Rupaitė. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Ingrida Rupaitė. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Arnas Kmieliauskas. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Arnas Kmieliauskas. Annos Koršun projekto akimirka. T. Tereko nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Vilniaus festivalyje – įsimintina pažintis

„Paganini Ensemble Vienna“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Turbūt neperlenksiu sakydama, kad Niccolò Paganini vardą žino milijonai žmonių, nebūtinai muzikantų. Šį smuikininką gaubiančios legendos, paslaptingi pasakojimai apie neva su piktąja dvasia susietą gyvenimą kurstė ir tebekursto kūrėjų ir paprastų mirtingųjų fantaziją. Sukurta daugybė emocingų tekstų, išliko įvairių menininkų liudijimų, pasakojimų ir net susukta meninių filmų apie Paganini pasirodymus koncertuose, kuriuose jo griežimas dažnai būdavo siejamas su antgamtinėmis jėgomis, tiesiai sakant, šėtono veikimu.

„Paganini Ensemble Vienna“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“: smuikininkas ir dirigentas Mario Hossenas, altininkė Marta Potulska, gitaristas Alexanderis Swete, violončelininkė Liliana Kehayova. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“: smuikininkas ir dirigentas Mario Hossenas, altininkė Marta Potulska, gitaristas Alexanderis Swete, violončelininkė Liliana Kehayova. D. Matvejevo nuotr.
Alexanderis Swete ir Mario Hossenas. D. Matvejevo nuotr.
Alexanderis Swete ir Mario Hossenas. D. Matvejevo nuotr.
Alexanderis Swete ir Marta Potulska. D. Matvejevo nuotr.
Alexanderis Swete ir Marta Potulska. D. Matvejevo nuotr.
Mario Hossenas ir Marta Potulska. D. Matvejevo nuotr.
Mario Hossenas ir Marta Potulska. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“ smuikininkas ir dirigentas Mario Hossenas. D. Matvejevo nuotr.
„Paganini Ensemble Vienna“ smuikininkas ir dirigentas Mario Hossenas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Romantiškos dėlionės

XXVII Vilniaus festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Jau 27-ą kartą rengiamas prestižiškiausias klasikinės akademinės muzikos forumas – Vilniaus festivalis – birželio 2 d. pradėtas Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam šįkart dirigavo publikai ir atlikėjams pažįstamas ir pamėgtas jaunas maestro iš Prancūzijos Victorienas Vanoostenas. Atidarymo koncerto programa solidi ir gerai apgalvota. Ją pradėjo premjera – Mindaugo Urbaičio „Bruckner Revisited“ (kūrinio sukūrimą Vilniaus festivaliui parėmė LATGA, 2023), o užbaigė naują kūrinį inspiravusi didingoji romantiko Antono Brucknerio Ketvirtoji simfonija.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Camille Thomas ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė, Almina Statkuvienė, Mindaugas Urbaitis, ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Rasa Vosyliūtė, Almina Statkuvienė, Mindaugas Urbaitis, ir Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Victorienas Vanoostenas. D. Matvejevo nuotr.
Laima Slepkovaitė

Lyčių ir kiti balansai

Įspūdžiai iš festivalio „Vilnius Mama Jazz“

Šiais aukštų moralinių standartų laikais pridera recenziją pradėti nuo interesų deklaracijos ir atverti skaitytojui aplinkybes, lemiančias tam tikrą šiame tekste galbūt užčiuopiamą šališkumą. Mažame džiazo pasaulyje visuomet esame subjektyvūs ir einame į festivalius su lūkesčiais, išankstinėmis nuostatomis bei pozityviu atlaidumu seniai pamėgtiems muzikantams. Bet dalykinių mano santykių su stambiais renginiais ryšys niekada nebūdavo glaudesnis ar labiau įpareigojantis nei vieno kito anonso kūryba. Situacija dėl šių metų „Vilnius Mama Jazz“ kita: vienas iš festivalio koncertų – Euroradijo džiazo orkestro pasirodymas – buvo bendras festivalio, LRT ir EBU (Europos transliuotojų sąjungos) projektas, prie kurio įgyvendinimo teko prisidėti kaip visuomeninio transliuotojo atstovei ir vesti transliaciją.

Myra Melford, Nicole Mitchell, Joëlle Léandre. D. Klovienės nuotr.
Myra Melford, Nicole Mitchell, Joëlle Léandre. D. Klovienės nuotr.
Joëlle Léandre. D. Klovienės nuotr.
Joëlle Léandre. D. Klovienės nuotr.
Maria Faust. D. Klovienės nuotr.
Maria Faust. D. Klovienės nuotr.
Myra Melford. D. Klovienės nuotr.
Myra Melford. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Tarasovas. D. Klovienės nuotr.
Euroradijo džiazo orkestras ir solistai, dirigentas Jievaras Jasinskis. D. Klovienės nuotr.
Euroradijo džiazo orkestras ir solistai, dirigentas Jievaras Jasinskis. D. Klovienės nuotr.
Euroradijo džiazo orkestras, dirigentas Jievaras Jasinskis. D. Klovienės nuotr.
Euroradijo džiazo orkestras, dirigentas Jievaras Jasinskis. D. Klovienės nuotr.
Euroradijo džiazo orkestras, Jievaras Jasinskis ir Julijus Grickevičius. D. Klovienės nuotr.
Euroradijo džiazo orkestras, Jievaras Jasinskis ir Julijus Grickevičius. D. Klovienės nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Obojininkas su ypatingu energijos užtaisu

LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju profesoriumi dr. Robertu Beinariu

Obojus – sudėtingiausias instrumentas, įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą, – taip pokalbį pradėjo žinomas obojininkas prof. dr. Robertas Beinaris. Jis – vietoje nenustygstantis atlikėjas, grojęs solo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais; bene dešimties festivalių, konkursų, čempionatų įkūrėjas, kamerinio ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas; pedagogas, skaičiuojantis jau 25-erius kūrybinės veiklos metus, parengęs kelias dešimtis obojininkų. Kaip tiek daug muzikos, veiklumo ir užsispyrimo telpa viename žmoguje, ir mėginsime išsiaiškinti.

Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir jaunoji obojininkų karta. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris ir ansamblis „Musica humana“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris, Modestas Jankūnas, Virginijus Barkauskas, Kristupas Kačionas ir Jungtinis orkestras
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris su atlikėjais po koncerto „Disnėjaus“ filmų muzika“. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris spektaklyje „Sidabrinis Ežerinis“. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Robertas Beinaris, Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Loreta Narvilaitė ir operos „Neringa“ statytojai bei atlikėjai. Asmeninio archyvo nuotr.
Marius Jokubaitis

Suskambėjęs optinis menas

Ciklo „Muzika Vilniui“ koncertuose pristatytas italų kompozitorius Ivanas Fedele

Gegužę buvo tęsiamas festivalio „Muzika erdvėje“ projektas „Muzika Vilniui“. Intrigavo trečiojo kviestinio kompozitoriaus Ivano Fedele sumanymas sukurti muziką, įkvėptą minimalizmo ir optinės dailės atstovo Kazio Varnelio kūrybos. Gegužės 25–27 d. Varnelio namuose-muziejuje ir Vilniaus rotušėje įvyko italų kompozitoriaus pasaulinė premjera „Varnelis Variations“ fortepijonui ir elektronikai, skambėjo „X-Tension 3“ (2019), „Immagini da Escher (2005), „Nachtmusik“ fortepijonui (2008) ir „Maja“ (1999) – muzika perpasakota Giuliano Corti poema apie mitologinę nimfą sopranui ir instrumentiniam ansambliui.

Indrė Baikštytė ir Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė ir Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Indrė Baikštytė. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas ir Ivanas Fedele. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Alvise’as Vidolinas ir Ivanas Fedele. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Kazio Varnelio namai muziejus. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Kazio Varnelio namai muziejus. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Vykintas Baltakas ir „LENsemble Vilnius“. „Muzika erdvėje“ / T. Tereko nuotr.
Skirmantė Valiulytė

In memoriam Zitai Kelmickaitei

(1951 10 19 – 2023 05 27)

Sniegingą praėjusio gruodžio dieną namie tyliai darbuojantis prie kompiuterio suskambo telefonas, kitapus sugriaudėjo Zitos Kelmickaitės balsas: „Vaikeli, tu viską žinai, tik tu gali pagelbėti – su vyrais važiuojam filmavimų į Naująją Vilnią, reikia papietauti, ar yra kokia įstaiga, kad greitai ir padoriai?“ „Žaibo“ picerija – daug negalvodama rekomenduoju. „Tinka!“ – atšauna, o po kurio laiko jau skambina padėkoti iš picerijos. Greit įsispiriu į batus ir maunu bent trumpam pasimatyti, juk ne kasdien pati Zita su LRT komanda Naujojoje Vilnioje! Žaibais apsikabinam, apsikeičiam naujienomis, išpyškina, ką nufilmavusi ir dar filmuos, ko tikėtis laidoje „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ pirmąjį 2023-iųjų rytą. Įteikiu jai dovanėlę, nes juk šv. Kalėdos, ir išsiskiriam.

Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso / LKS nuotr.
Zita Kelmickaitė. D. Umbraso / LKS nuotr.
Viltė Bagdžiūtė

Daugiasluoksnė elektroninė jaunųjų autorių kūryba

II moksleivių elektroninės muzikos kūrinių festivalis „e.manonata“

Viešoji įstaiga „Mano nata“, 14-tus metus organizuojanti nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, šiemet antrą kartą surengusi moksleivių elektroninės muzikos kūrybines dirbtuves „e.manonata“, moksleivius ketvirtą kartą pakvietė dalyvauti muzikos kūrinių recenzijų konkurse.

Festivalio „e.manonata“ dalyviai ir komisija. T. Tereko nuotr.
Festivalio „e.manonata“ dalyviai ir komisija. T. Tereko nuotr.
Festivalio „e.manonata“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
Festivalio „e.manonata“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
„e.manonata“. T. Tereko nuotr.
„e.manonata“. T. Tereko nuotr.
Ingrida Jankauskaitė

Hado zona Niujorke

Pokalbis su kompozitore Žibuokle Martinaityte

Gegužės 6 d. prestižiniame Niujorko šiuolaikinės muzikos festivalyje „Long Play“ nuskambėjo kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Hado zona“, kurį atliko lietuvių ansamblis „Synaesthesis“. Apie kūrinio skambesį, festivalio įspūdžius ir svarbias muzikines draugystes kalbamės su Niujorke gyvenančia kompozitore, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendijos laureate Žibuokle Martinaityte.

Žibuoklė Martinaitytė su „Synaesthesis“, Michaelu Gordonu ir Julia Wolfe. Asmeninio archyvo nuotr.
Žibuoklė Martinaitytė su „Synaesthesis“, Michaelu Gordonu ir Julia Wolfe. Asmeninio archyvo nuotr.
„Hado zona“ viršelis
„Hado zona“ viršelis
Koncerto akimirka. Ansamblis „Synaesthesis“. Asmeninio archyvo nuotr.
Koncerto akimirka. Ansamblis „Synaesthesis“. Asmeninio archyvo nuotr.
Michaelas Gordonas, Julia Wolfe, kultūros atašė Gražina Michnevičiūtė, Žibuoklė Martinaitytė, Jungtinių Tautų ambasadorius Rytis Paulauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
Michaelas Gordonas, Julia Wolfe, kultūros atašė Gražina Michnevičiūtė, Žibuoklė Martinaitytė, Jungtinių Tautų ambasadorius Rytis Paulauskas. Asmeninio archyvo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas