Įspūdžiai iš LVSO vasaros festivalio koncerto
Birželio 10-osios vakarą Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (LVSO), vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus, pakvietė į antrąjį jau keturiolikto vasaros festivalio koncertą – vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantatą „Afroditės triumfas“, kurioje pasirodė solistai Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas), Karolis Kašiuba (tenoras), Vladimiras Prudnikovas (bosas) bei Kauno valstybinis choras (vadovas Robertas Šervenikas).
Ukrainiečių kompozitorės Annos Koršun muzika Vilniui
Tuskulėnų memoriale tęsėsi festivalio „Muzika Vilniui“ kompozitorių pasirodymai, įgarsinant sostinės erdves. Dabar Vokietijoje gyvenanti ukrainiečių kompozitorė Anna Koršun birželio 3 d. savo kūriniui pasirinko Tuskulėnų memorialą, kitą kūrinį birželio 4 d. pristatė Rotušėje.








„Paganini Ensemble Vienna“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Turbūt neperlenksiu sakydama, kad Niccolò Paganini vardą žino milijonai žmonių, nebūtinai muzikantų. Šį smuikininką gaubiančios legendos, paslaptingi pasakojimai apie neva su piktąja dvasia susietą gyvenimą kurstė ir tebekursto kūrėjų ir paprastų mirtingųjų fantaziją. Sukurta daugybė emocingų tekstų, išliko įvairių menininkų liudijimų, pasakojimų ir net susukta meninių filmų apie Paganini pasirodymus koncertuose, kuriuose jo griežimas dažnai būdavo siejamas su antgamtinėmis jėgomis, tiesiai sakant, šėtono veikimu.








XXVII Vilniaus festivalio pradžios koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Jau 27-ą kartą rengiamas prestižiškiausias klasikinės akademinės muzikos forumas – Vilniaus festivalis – birželio 2 d. pradėtas Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam šįkart dirigavo publikai ir atlikėjams pažįstamas ir pamėgtas jaunas maestro iš Prancūzijos Victorienas Vanoostenas. Atidarymo koncerto programa solidi ir gerai apgalvota. Ją pradėjo premjera – Mindaugo Urbaičio „Bruckner Revisited“ (kūrinio sukūrimą Vilniaus festivaliui parėmė LATGA, 2023), o užbaigė naują kūrinį inspiravusi didingoji romantiko Antono Brucknerio Ketvirtoji simfonija.




Įspūdžiai iš festivalio „Vilnius Mama Jazz“
Šiais aukštų moralinių standartų laikais pridera recenziją pradėti nuo interesų deklaracijos ir atverti skaitytojui aplinkybes, lemiančias tam tikrą šiame tekste galbūt užčiuopiamą šališkumą. Mažame džiazo pasaulyje visuomet esame subjektyvūs ir einame į festivalius su lūkesčiais, išankstinėmis nuostatomis bei pozityviu atlaidumu seniai pamėgtiems muzikantams. Bet dalykinių mano santykių su stambiais renginiais ryšys niekada nebūdavo glaudesnis ar labiau įpareigojantis nei vieno kito anonso kūryba. Situacija dėl šių metų „Vilnius Mama Jazz“ kita: vienas iš festivalio koncertų – Euroradijo džiazo orkestro pasirodymas – buvo bendras festivalio, LRT ir EBU (Europos transliuotojų sąjungos) projektas, prie kurio įgyvendinimo teko prisidėti kaip visuomeninio transliuotojo atstovei ir vesti transliaciją.








LMTA 90-mečiui. Pokalbis su Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju profesoriumi dr. Robertu Beinariu
Obojus – sudėtingiausias instrumentas, įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą, – taip pokalbį pradėjo žinomas obojininkas prof. dr. Robertas Beinaris. Jis – vietoje nenustygstantis atlikėjas, grojęs solo su visais Lietuvos kameriniais ir simfoniniais orkestrais; bene dešimties festivalių, konkursų, čempionatų įkūrėjas, kamerinio ansamblio „Musica humana“ meno vadovas ir dirigentas; pedagogas, skaičiuojantis jau 25-erius kūrybinės veiklos metus, parengęs kelias dešimtis obojininkų. Kaip tiek daug muzikos, veiklumo ir užsispyrimo telpa viename žmoguje, ir mėginsime išsiaiškinti.







Ciklo „Muzika Vilniui“ koncertuose pristatytas italų kompozitorius Ivanas Fedele
Gegužę buvo tęsiamas festivalio „Muzika erdvėje“ projektas „Muzika Vilniui“. Intrigavo trečiojo kviestinio kompozitoriaus Ivano Fedele sumanymas sukurti muziką, įkvėptą minimalizmo ir optinės dailės atstovo Kazio Varnelio kūrybos. Gegužės 25–27 d. Varnelio namuose-muziejuje ir Vilniaus rotušėje įvyko italų kompozitoriaus pasaulinė premjera „Varnelis Variations“ fortepijonui ir elektronikai, skambėjo „X-Tension 3“ (2019), „Immagini da Escher (2005), „Nachtmusik“ fortepijonui (2008) ir „Maja“ (1999) – muzika perpasakota Giuliano Corti poema apie mitologinę nimfą sopranui ir instrumentiniam ansambliui.








(1951 10 19 – 2023 05 27)
Sniegingą praėjusio gruodžio dieną namie tyliai darbuojantis prie kompiuterio suskambo telefonas, kitapus sugriaudėjo Zitos Kelmickaitės balsas: „Vaikeli, tu viską žinai, tik tu gali pagelbėti – su vyrais važiuojam filmavimų į Naująją Vilnią, reikia papietauti, ar yra kokia įstaiga, kad greitai ir padoriai?“ „Žaibo“ picerija – daug negalvodama rekomenduoju. „Tinka!“ – atšauna, o po kurio laiko jau skambina padėkoti iš picerijos. Greit įsispiriu į batus ir maunu bent trumpam pasimatyti, juk ne kasdien pati Zita su LRT komanda Naujojoje Vilnioje! Žaibais apsikabinam, apsikeičiam naujienomis, išpyškina, ką nufilmavusi ir dar filmuos, ko tikėtis laidoje „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“ pirmąjį 2023-iųjų rytą. Įteikiu jai dovanėlę, nes juk šv. Kalėdos, ir išsiskiriam.
II moksleivių elektroninės muzikos kūrinių festivalis „e.manonata“
Viešoji įstaiga „Mano nata“, 14-tus metus organizuojanti nacionalinį moksleivių muzikos kūrinių konkursą „Mano nata“, šiemet antrą kartą surengusi moksleivių elektroninės muzikos kūrybines dirbtuves „e.manonata“, moksleivius ketvirtą kartą pakvietė dalyvauti muzikos kūrinių recenzijų konkurse.
Pokalbis su kompozitore Žibuokle Martinaityte
Gegužės 6 d. prestižiniame Niujorko šiuolaikinės muzikos festivalyje „Long Play“ nuskambėjo kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinys „Hado zona“, kurį atliko lietuvių ansamblis „Synaesthesis“. Apie kūrinio skambesį, festivalio įspūdžius ir svarbias muzikines draugystes kalbamės su Niujorke gyvenančia kompozitore, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendijos laureate Žibuokle Martinaityte.
