Muzika
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Sutelktas darbas ir šventė
Konkursui-festivaliui „Muzika be sienų“ nuaidėjus
Rugpjūčio 14–23 dienomis jau 23 kartą Druskininkuose vyko tarptautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienų“. Druskininkų M.K. Čiurlionio meno mokykloje netilo muzikos garsai. Kasdien pavakariais miestiečiams, sanatorijų, kurorto svečiams koncertavo įvairaus amžiaus atlikėjai iš Baltijos šalių, Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Kazachstano, Ukrainos, Sakartvelo, Izraelio ir kitų valstybių.
Lukrecija Stonkutė
Pučiamųjų vasaros spalvos
Prisiminus Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertą su kompozitoriumi ir trimitininku Linu Rupšlaukiu
1924 metai. Manoma, kad tuokart Šilutėje radosi pirmosios dabartinio Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro užuomazgos. Sklinda kalbos, kad kolektyvo nariai plaukė Nemunu, laivu, prieš srovę į Kauną. Tačiau oficialiai orkestro istorija skaičiuojama nuo 1935-ųjų, kai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, Kaune, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Pirmuoju kolektyvo vadovu ir dirigentu tapo Julius Radžiūnas, o 1937 m. orkestrui diriguoti pakviestas lietuviškų maršų kūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Bronius Jonušas.
Vytautė Markeliūnienė
Stengiuosi išsemti iki dugno
Pokalbis su dirigente Giedre Šlekyte Thomo Manno festivalyje
Austrijoje reziduojančią dirigentę Giedrę Šlekytę kartkartėmis galime išgirsti koncertuojant Lietuvoje, tačiau visavertė profesinė jos veikla pulsuoja užsienyje. Baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, vėliau akademines studijas ji tęsė Graco menų universitete, Leipcigo aukštojoje muzikos mokykloje, Ciuricho menų universitete. Dirigentės patirtį Šlekytė kaupia ir simfoninės muzikos, ir operos srityje, ir abi šios sritys kaskart pasipildo rinktinėmis partitūromis, garsiais orkestrais bei scenos partneriais. Pasižvalgius į artimiausius jos koncertinius planus matyti koncertas su Duisburgo simfoniniu orkestru, su Frankfurto radijo, „Wiener Symphoniker“, Suomijos radijo orkestrais, gastrolės Japonijoje etc.
Ieva Pakalniškytė
Aplink pasaulį su tango muzika
„Trio Agora“ koncertas, skirtas albumo „Hotel Tango“ pristatymui
Paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 27 d., Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje „Trio Agora“ pristatė trečiąjį savo albumą „Hotel Tango“ (išleido „Accentus Music“, Vokietija). Tai pirmas Lietuvoje pristatymo koncertas, pernai jis nuskambėjo Berlyno filharmonijoje. Albumas kurtas net ketverius metus, įrašytas Paliesiaus dvare, o jo rezultatas, sakyčiau, – tikras muzikinis epogėjus.
Laimutė Ligeikaitė
Būti neatsiejama pasaulio kultūros dalimi
Pokalbis su tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio sumanytojais ir meno vadovais Dalia Dėdinskaite ir Glebu Pyšniaku
Rugsėjo 7–28 d. neabejingieji muzikiniam paveldui kviečiami į unikalų renginį – tarptautinį Josepho Achrono muzikos festivalį, kuris vyks jau antrus metus ir pasklis po Šiaulių kraštą (Šiaulius, Pakruojį, Joniškį, Joniškėlį). Josephas Achronas (1886–1943) – vienas žymiausių litvakų kompozitorių ir smuikininkų, tačiau Lietuvoje jo kūrybinis palikimas dėl nepalankiai susiklosčiusių XX a. istorinių aplinkybių dar nėra pakankamai įvertintas. Kaip yra rašiusi žydų muzikos tyrinėtoja muzikologė Kamilė Rupeikaitė, „XIX a. antroje pusėje Lazdijuose gimęs virtuozas, nuo mažumos žavėjęs Varšuvos, Peterburgo, vėliau Berlyno, kitų Europos miestų klausytojus, o galiausiai tapęs žinomu Los Andželo menininku, smuikininkas ir kompozitorius Josephas Achronas Lietuvoje yra praktiškai nežinomas. Tai vienas iš daugelio atvejų, ypač palietusių litvakų kilmės menininkus ir mokslininkus.“
Justina Paltanavičiūtė
Tik muzika ir nieko daugiau
Įspūdžiai iš Talicho styginių kvarteto ir Jeano-Marco Luisados koncerto Paliesiaus dvare
Tikrasis „Aš“ ir „Tu“ santykis patiriamas per aiškų abiejų dalyvių suvokimą kaip „Mes“, būnant čia ir dabar. Taip filosofas Alfredas Schützas (tiesa, reaguodamas į savo kolegos Martino Buberio betarpiško dialogo sampratą) paaiškino komunikaciją tarp vieno muzikinio įvykio dalyvių, pavadindamas tokį reiškinį bendros dermės komunikacija. Svarstydamas apie itin vientisą keleto žmonių buvimą viename muzikiniame laike ir erdvėje, Schützas ne be reikalo mini styginių kvartetą – šis ansamblis ypač taikliai įprasmina bendros dermės idėją.
Ieva Pakalniškytė
Garsinės skulptūros Vilniaus erdvėje
Michaelo Gordono kūrinio „Resonance“, skirto Vilniui, pasaulinė premjera
Liepos 5 d. įvyko paskutinis šiuolaikinės muzikos festivalio „Muzika Vilniui“ koncertas, kuriame skambėjo vieno žinomiausių pasaulyje kompozitorių amerikiečio Michaelo Gordono kūriniai ir buvo pristatyta pasaulinė premjera, skirta Vilniaus 700-osioms metinėms. Kitą dieną, Lietuvai minint karaliaus Mindaugo karūnavimą, Vilniaus rotušėje buvo galimybė susitikti su pačiu kompozitoriumi, jį kalbino kompozitorė Justina Šikšnelytė.
Vytautė Markeliūnienė
Ar tu tiki, kad šiame mieste glūdi gyvybės paslaptis?
Vilniaus festivalį užbaigė Onutės Narbutaitės oratorija „Centones meae urbi“
Vienas garsus Apšvietos amžiaus mokslininkas yra sakęs, jog stilius – pats žmogus. Kaip tik ši frazė įkyriai, bet maloniai mintyse tyvuliavo paskutinio Vilniaus festivalio koncerto metu, klausantis Onutės Narbutaitės oratorijos „Centones meae urbi“. Pradedant veikalo pavadinimu, kurį, manding, labai greitai išmokome tarti gražia lotynų kalba nuo pat kūrinio premjeros 1997 m. rugpjūtį, baigiant giliai įsimintina kai kurių artefaktų raiška: dunksintys akmenys, bažnyčių varpų melodijų polifoniją sukuriantys tikrieji varpai (ačiū Dievui, kad niekas nesusiviliojo to kur nors pamėgdžioti, nusavinti), – visa tai ir galėjo rastis tik Narbutaitės kūryboje, autentiškai muzikinėje, bet ir linkusioje gerokai peržengti muzikinio teksto ribas. Nes pati autorė savaimingai kuria savo stilių iš daugybės meninių, istorinių, estetinių, etinių ir asmeninių sluoksnių. O kadangi pasakyta „pradedant“ ir „baigiant“, tai ne mažiau svarbu išplėtoti dar ir tąjį „tęsiant“, kuris atsiduria tarp karštinių pozicijų. Apie tai ir norėtųsi pasidalinti, bet tebūnie dar ir trumpas intermezzo.
Birutė Mar
Dirigentės Mirgos Gražinytės pasirodymai Miunchene
Vasariški įspūdžiai iš Bavarijos sostinės
Atėjus vasarai teko džiaugsmas Miunchene klausytis Lietuvos vardą garsinančios Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamos muzikos, o ir pasimatyti su ja pačia. Susitikusios prisiminėme tikrą kūrybos šventę, kai prieš šešetą metų buvau jos pakviesta drauge dirbti Zalcburgo miesto teatre: įstabiame Helbruno parke pastatėme muzikinį pasivaikščiojimą-spektaklį „Iš vandens ir akmens“ (pagal Broniaus Kutavičiaus kūrinius „Iš Jotvingių akmens“, „Ten ir atgal“ bei operą „Kaulo senis ant geležinio kalno“). Zalcburgo senamiestyje, Kolegijos bažnyčioje (Kollegienkirche), sukūrėme muzikinį sceninį vyksmą pagal Kutavičiaus oratoriją „Jeruzalės vartai“.
Janina Stankevičienė
Klaipėdos istorijos ir dabarties vingiuose
Pokalbis su muzikologe profesore Daiva Kšaniene
Šiais metais minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Sukakties proga aptariami to meto Lietuvos politikos, diplomatijos įvykiai, vyksta tam skirti renginiai. Su muzikologe, daktare, profesore Daiva Kšaniene kalbamės apie Klaipėdos krašto muzikos istoriją. Tyrinėjimų, knygų „Muzika Klaipėdos krašte: muzikinis gyvenimas iki 1939“ (1996), „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos bei kultūros veikėjai. XVI a.–XX a. pirmoji pusė“ (2000), „Muzika Mažojoje Lietuvoje: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika (XVI a.–XX a. 4 dešimtmetis)“ (2003) ir kt. autorė, Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos (2004) laureatė ir Gedimino ordino Riterio kryžius (2008) kavalierė dosniai pasidalino savo mintimis.
