Būti neatsiejama pasaulio kultūros dalimi

Rugsėjo 7–28 d. neabejingieji muzikiniam paveldui kviečiami į unikalų renginį – tarptautinį Josepho Achrono muzikos festivalį, kuris vyks jau antrus metus ir pasklis po Šiaulių kraštą (Šiaulius, Pakruojį, Joniškį, Joniškėlį). Josephas Achronas (1886–1943) – vienas žymiausių litvakų kompozitorių ir smuikininkų, tačiau Lietuvoje jo kūrybinis palikimas dėl nepalankiai susiklosčiusių XX a. istorinių aplinkybių dar nėra pakankamai įvertintas. Kaip yra rašiusi žydų muzikos tyrinėtoja muzikologė Kamilė Rupeikaitė, „XIX a. antroje pusėje Lazdijuose gimęs virtuozas, nuo mažumos žavėjęs Varšuvos, Peterburgo, vėliau Berlyno, kitų Europos miestų klausytojus, o galiausiai tapęs žinomu Los Andželo menininku, smuikininkas ir kompozitorius Josephas Achronas Lietuvoje yra praktiškai nežinomas. Tai vienas iš daugelio atvejų, ypač palietusių litvakų kilmės menininkus ir mokslininkus.“

Skleisti žinią apie Achrono muzikinį paveldą ir puoselėti „atrastojo“ kompozitoriaus kūrybą ėmėsi ne tik muzikos tyrinėtojai, bet ir žinomi Lietuvos atlikėjai – smuikininkė Dalia Dėdinskaitė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas, įkūrę tarptautinį Josepho Achrono muzikos festivalį. Prieš turiningus renginius ir kalbiname festivalio meno vadovus.

Pirmiausia domina, kas jus paskatino ne tik imtis atlikti Achrono kūrinius, bet ir organizuoti visą solidų jo vardu pavadintą festivalį? Kas yra pagrindiniai jūsų bendraminčiai ir bendradarbiai?

Dalia: Mane visuomet domino žydų tautos kultūra ir istorija, ypač jaudina XX a. įvykiai, tačiau žvelgti giliau į litvakų muzikos palikimą paskatino koncertinės kelionės į Niujorką ir Tel Avivą, kurių metu atlikome išskirtinai lietuviškos muzikos programą „Langas į Lietuvą“. Būdami ten sutikome daugybę litvakų ir lietuvių kultūros palikimą puoselėjančių asmenybių, užsimezgė įdomūs, mūsų žinias ir suvokimą praturtinantys pokalbiai, kurie nejučia mintyse pradėjo kristalizuotis į tam tikras idėjas.

Po truputį sužinojome, kad labai daug pasaulyje reikšmingų asmenybių, tokių kaip Coplandas, Godowsky, Goodmanas, yra susiję su Lietuva, o Achrono talentas ir kūryba tapo mums didžiuoju atradimu, kai išgirdome tokius opusus kaip „Vaikiška siuita“, sonatas smuikui ir fortepijonui, gausybę miniatiūrų, simfoninius opusus, smuiko koncertus. Pradėję organizuoti Josepho Achrono muzikos festivalį supratome, kad šis kompozitorius dar neatrastas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nors yra daugumos jo kūrinių įrašų, tačiau labiausiai žinoma jo pjesė „Hebrajiška melodija“, kurią išgarsino Jascha Heifetzas, įtraukęs į savo koncertinį repertuarą. Visų festivalio atlikėjų, tiek lietuvių, tiek užsieniečių, prašome atlikti kurį nors Achrono opusą, ir tai jiems tampa maloniu atradimu.

Achronas buvo smuiko virtuozas, vunderkindas, unikalia ir labai įvairia muzikine kalba kuriantis kompozitorius. Pats Schönbergas apie jį pasakė: „Achronas yra vienas labiausiai neįvertintų XX amžiaus kompozitorių“...

O pats Josepho Achrono festivalis labai natūraliai gimė Šiauliuose, kur sutikome neeilinę, šviesą ir kultūrą skleidžiančią asmenybę Janiną Ališauskienę. Jai dėkingi, kad atradome daugybę litvakų kilmės dailininkų ir rašytojų. Vis labiau dalindamiesi idėjomis pajautėme bendrą norą sukurti ką nors prasmingo ir gražaus. Šio festivalio turinį, meninį bei techninį išpildymą kuriame trise. Jaučiame didžiulį Janinos palaikymą ir nepaprastai vertiname jos atliekamą didžiulį darbą.

Kokios programos ir atlikėjai papuoš šių metų festivalį? Kokie Achrono kūriniai skambės ir kodėl pasirinkote būtent juos?

Dalia: Džiaugiamės, kad šių metų festivalis itin turiningas ir turtingas. Labai svarbaus mūsų partnerio – Lietuvos nacionalinės filharmonijos – dėka atidarymo koncertui galime pasikviesti Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą. Taip pat nuostabu, kad į uždarymo koncertą atvyksta žymusis Romanas Grinbergas ir jo klezmerių svingo grupė iš Vienos. Jie pirmą kartą viešės Lietuvoje. Bet turėčiau pasakyti, kad kiekvienas Achrono festivalio koncertas dovanos publikai ypatingą programą ir aukščiausio meistriškumo atlikėjus, tokius kaip Estijos žvaigždė Triin Ruubel-Lilleberg (Estijos nacionalinio orkestro koncertmeisterė), žymus norvegų pianistas Ole Christianas Haagenrudas, charizmatiškieji perkusininkai Pavelas Giunteris ir Guntaras Freibergas (Latvija), visame pasaulyje koncertuojantis pianistas Lukas Geniušas, aktorius Andrius Bialobžeskis ir daugelis kitų.

Jau antrus metus iš eilės festivalis dovanoja koncertą visai šeimai – „Vaikišką siuitą“. Šiemet šiai siuitai buvo specialiai kuriamas Achrono biografiniais faktais paremtas pasakojimas dienoraščio forma apie berniuką Josephą (teksto autorė Dominyka Budinavičiūtė). O festivalį simboliškai atidarys Achrono „Hebrajiška melodija“ smuikui ir simfoniniam orkestrui. Kiekviename koncerte skambės bent po vieną Achrono kūrinį. Labai tikimės nuo kitų metų pradėti artimiau bendradarbiauti su Izraelio nacionaline biblioteka – tai mums atvertų duris į daugybę Achrono simfoninės muzikos rankraščių.

Muzikologė Kamilė Rupeikaitė savo paskaitą apie Achroną buvo pavadinusi gana vaizdingai: „Nuo Lazdijų iki Holivudo: Josepho Achrono fenomenas“. Kaip jūs suvokiate Achrono muzikinės kūrybos ir jo, kaip atlikėjo, veiklos svarbą?

Glebas: Josephas Achronas – unikali asmenybė, jo išraiškinga ir labai savita muzikinė kalba užima išskirtinę vietą muzikos pasaulyje (nors daugelio jis dar tik atrandamas). Analizuodami jo kūrybos kelią galime tik numanyti, kiek tuo metu jo asmenybė buvo svarbi tarp smuikininkų, vėliau ir tarp kompozitorių. Achronas mus įkvepia ir įpareigoja tikėti muzikiniu Lietuvos paveldu, skleisti žinią apie iš Lietuvos kilusių kompozitorių šaknis, pristatyti litvakų muziką Lietuvos ir pasaulio klausytojams kaip neatsiejamą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio muzikinio paveldo dalį.

„Toj vienišoj žydiško smuiko melodijoj telpa visa gyvenimo begalybė – džiaugsmas, liūdesys, tikėjimas ir sielvartas, tyla ir šventės šurmulys. Žemė ir dangus“, – sako festivalyje dalyvausiantis aktorius Andrius Bialobžeskis. Kaip jūs apibūdintumėte žydų muzikos skambesio unikalumą? Kokių autorių kūryba jums suteikė tą pajautą, atvėrė savitas spalvas, emociją, charakterį?

Dalia: Taikliau nei šiais Bialobžeskio žodžiais aš neapsakyčiau, galbūt tik pridurčiau, kad žydų muzikoje tamsus, sodrus, tačiau be galo šiltas smuiko garso tembras tarsi raktas atveria duris į nepasiekiamas žmogaus emocines gelmes. Prie žydų muzikos pirmiausia priartėjome atlikdami didžiojo lietuvių kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo muziką, jau vėliau susipažinome su Achrono opusais, kuriuose atsiskleidžia jo savitas, hebrajiškas smuiko muzikos stilius.

Iš Vilniaus kilusio smuikininko Jaschos Heifetzo svarba muzikinės kultūros kokybei ir sklaidai Lietuvoje seniai pripažinta, gyvuoja jo vardu pavadintas tarptautinis smuikininkų konkursas, nors man atrodo, kad galimybės dar labiau išnaudoti jo pasaulinį žinomumą toli gražu nėra išnaudotos. Ar kuriate planus dėl Achrono ir apskritai žydų muzikos paveldo stipresnės sklaidos Lietuvoje, o gal ir už jos ribų? Ir ar sulauks festivalio koncertų Vilniaus publika?

Glebas: Mano manymu, Heifetzo vardas pripažintas tarp menininkų, tačiau valstybės mastu – dar ne visai. Mes norime būti inovatyvūs, sukurti kažką naujo, tačiau dažnai pamirštame turtingą muzikinį, kultūrinį paveldą. Heifetzo vardas galėtų būti vienas iš Vilniaus simbolių, pristatant miestą kaip ypač talentingų, aukščiausio meno, daugiakultūrių kūrėjų miestą. Visa tai reikėtų ištransliuoti į pasaulį, juk tai mūsų vertybės ir pasididžiavimas. Visi puikiai suprantame, kiek kultūra svarbi: šiuo metu Ukraina kariauja, žmonės atiduoda gyvybę už savo tapatybės, kultūros išsaugojimą.

Josepho Achrono festivalis – tai dar viena tema, kuria turime kalbėti, tarsi nupūsti dulkes nuo užmirštų istorinių faktų, dar kartą priminti apie savo kultūrinį paveldą. Nuolatos stengiamės tai daryti skirtingomis programomis ir džiaugiamės, kad šios idėjos būna labai laukiamos ir palankiai vertinamos. 

Laikomės idėjos, kad Achrono festivalio koncertai turėtų būti vienetiniai, todėl labai kviečiame Vilniaus publiką atvykti į Šiaulius ir jo regioną, pajausti šio miesto ir festivalio dvasią, būti renginio dalimi.

Dėkoju už pokalbį.