7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Janina Stankevičienė

Klaipėdos istorijos ir dabarties vingiuose

Pokalbis su muzikologe profesore Daiva Kšaniene

Šiais metais minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Sukakties proga aptariami to meto Lietuvos politikos, diplomatijos įvykiai, vyksta tam skirti renginiai. Su muzikologe, daktare, profesore Daiva Kšaniene kalbamės apie Klaipėdos krašto muzikos istoriją. Tyrinėjimų, knygų „Muzika Klaipėdos krašte: muzikinis gyvenimas iki 1939“ (1996), „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos bei kultūros veikėjai. XVI a.–XX a. pirmoji pusė“ (2000), „Muzika Mažojoje Lietuvoje: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika (XVI a.–XX a. 4 dešimtmetis)“ (2003) ir kt. autorė, Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos (2004) laureatė ir Gedimino ordino Riterio kryžius (2008) kavalierė dosniai pasidalino savo mintimis.

Daiva Kšanienė. O. Kasabovos nuotr.
Daiva Kšanienė. O. Kasabovos nuotr.
Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmeiviai. Iš kairės: kompozitoriai Jonas Paulikas, Jonas Domarkas, muzikologės Daiva Kšanienė, Audronė Žiūraitytė, Milda Kazakevičienė, kompozitorius Putinas Fledžinskas. 1978 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmeiviai. Iš kairės: kompozitoriai Jonas Paulikas, Jonas Domarkas, muzikologės Daiva Kšanienė, Audronė Žiūraitytė, Milda Kazakevičienė, kompozitorius Putinas Fledžinskas. 1978 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė konferencijoje Klaipėdos fakultetų salėje, 1991 m. Asm. archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė konferencijoje Klaipėdos fakultetų salėje, 1991 m. Asm. archyvo nuotr.
Vydūno mokslinės-literatūrinės premijos įteikimas Čikagoje (JAV). Premiją įteikia V. Pėteraitis. 2001 m. Asm. archyvo nuotr.
Vydūno mokslinės-literatūrinės premijos įteikimas Čikagoje (JAV). Premiją įteikia V. Pėteraitis. 2001 m. Asm. archyvo nuotr.
Klaipėdos teatras XX a. pr. Iš knygos: „Das versunkene Memel/Nugrimzdusi Klaipėda“. II tomas, 2015 m.
Klaipėdos teatras XX a. pr. Iš knygos: „Das versunkene Memel/Nugrimzdusi Klaipėda“. II tomas, 2015 m.
Rita Nomicaitė

Simfoninės giesmės pergalei

Vilniaus festivalyje – broliai Jussenai ir dirigentas Andrzejus Boreyko

Birželio 22-osios koncertas buvo turtingas tiek kontekstų, tiek meninių lobių. Kūrinių autorius ir atlikėjus kaip reta saistė įvairialypės – estetinės bei žmogiškosios – istorijos. Tad pirmiausia žvilgtelėkime į programą. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro styginiai atliko Valentino Silvestrovo „Himną – 2001“, visos sudėties orkestras – Mieczysławo Karłowicziaus Simfoniją e-moll („Atgimimo“) bei su Lucu ir Arthuru Jussenais (Nyderlandai) – Felixo Mendelssohno Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui E-dur. Dirigavo Andrzejus Boreyko (Lenkija).

Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Andrzejus Boreyko, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, koncertmeisterė Rasa Vosyliūtė, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai. D. Matvejevo nuotr.
Jekaterina Kostina

Vienas tembras – gausybė spalvų

Vilniaus festivalio koncertas „Polish Cello Quartet“ susitinka su Lietuvos „Cello Club“

Šiais metais Vilniaus festivalis klausytojus kviečia į dešimt skirtingų muzikinės odisėjos etapų, kurių kiekvienas tampa ir dovana Vilniaus 700-ajam gimtadieniui. Birželio 19 d. Nacionalinėje filharmonijoje nuskambėjo aštuntoji „odisėjos“ dalis, subūrusi violončelių muzikos mylėtojus. Scenoje jėgas suvienijo du homogeninės sudėties ansambliai – „Polish Cello Quartet“ ir „Cello Club“.

„Polish Cello Quartet“. D. Matvejevo nuotr.
„Polish Cello Quartet“. D. Matvejevo nuotr.
„Polish Cello Quartet“. D. Matvejevo nuotr.
„Polish Cello Quartet“. D. Matvejevo nuotr.
„Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
„Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
„Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
„Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
„Polish Cello Quartet“ ir „Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
„Polish Cello Quartet“ ir „Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
„Polish Cello Quartet“ ir „Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
„Polish Cello Quartet“ ir „Cello Club“. D. Matvejevo nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Dar viena įsimintina pažintis

Vilniaus festivalyje – Lietuvos kamerinis orkestras, Sergejus Krylovas ir pianistė Yeol Eum Son

Šiaip jau stengiuosi vengti pasikartojančių antraščių, tačiau šiuokart to daryti negaliu ir nenoriu. Mat įsimintina pažintimi prieš dvi savaites pavadinau Vilniaus festivalyje pasirodžiusio „Paganini Ensemble Vienna“ koncertą. Šį kartą, birželio 17 d., įvyko dar viena, ir vėl tikrai įsimintina, pažintis: pirmą kartą mūsų scenoje su Lietuvos kameriniu orkestru ir jo vadovu bei vakaro solistu Sergejumi Krylovu koncertavo pianistė iš Pietų Korėjos Yeol Eum Son.

Sergejus Krylovas, Yeol Eum Son ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Sergejus Krylovas, Yeol Eum Son ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Yeol Eum Son, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Yeol Eum Son, Sergejus Krylovas ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Sergejus Krylovas, Yeol Eum Son ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Sergejus Krylovas, Yeol Eum Son ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. I. Juodytės nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir Sergejus Krylovas. I. Juodytės nuotr.
Sergejus Krylovas, Yeol Eum Son ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Sergejus Krylovas, Yeol Eum Son ir Lietuvos kamerinis orkestras. I. Juodytės nuotr.
Kotryna Lukšytė

Šviesą nešantys

Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio koncerto „Baltijos malda“

Gedulo ir vilties diena žymi ypač skaudžią datą – 1941 m. birželio 14-ąją Sovietų Sąjunga pradėjo masinius trėmus į Sibirą. Šimtams tūkstančių žmonių – tai sudaužyti gyvenimai, mirtys, badas bei milžiniška trauminė patirtis net ir vėlesnėms kartoms. Gedulo ir vilties diena kasmet priverčia susimąstyti, kaip stipriai tai paveikė asmeninę šeimos istoriją bei mūsų tautos ir regiono visuomenę. Šiandien, visai čia pat, rusų sukeltas karas Ukrainoje atgaivina šią kolektyvinę atmintį. Tačiau būtent tos iš kartos į kartą perduodamos tautų, šeimų ir individų patirtys suteikia jautrumo ir stiprybės nesuvokiamo žiaurumo akivaizdoje.

Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Dėdinskaitė, Vaclovas Augustinas, Glebas Pyšniakas, choras „Jauna muzika“. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Glebas Pyšniakas, Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Glebas Pyšniakas, Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Baltijos malda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Baltijos malda“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė

Polifoninių perlų vėrinys

Alexey’aus Botvinovo rečitalis „Goldbergo variacijos“ Vilniaus festivalyje

Birželio 12 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertavo vienas garsiausių Ukrainos pianistų Alexey’us Botvinovas. Atlikėjas jau gerai žinomas Lietuvoje, čia yra surengęs ne vieną reikšmingą koncertą. Botvinovo meninės veiklos laukas įspūdingai intensyvus, platesnis, nei įprasta pianistui: jis yra įvairių festivalių, projektų sumanytojas ir įgyvendintojas, buvęs Odesos nacionalinio operos teatro meno vadovas.

Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Alexey Botvinov. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Kultūros naktis. Jono Korio pasija

Keletas spontaniškų žodžių vienam vakaro atlikėjui

Birželio 16-osios vakarą „Organum“ salėje po Dainiaus Sverdiolo įspūdingo vargonavimo Kultūros nakties programą pratęsė Jonas Korys, improvizavęs fortepijonu. Šį muziką pažįstame kaip ilgametį LRT garso režisierių, įrašų restauratorių, o dabar – vyriausiąjį šios įstaigos archyvarą, besirūpinantį turtingo LRT garso įrašų archyvo išlikimu. Natūralu, kad ši subtili ir įpareigojanti veikla patikėta žmogui, turinčiam ne tik puikų muzikinį išsilavinimą, jautrią klausą, bet ir ilgametės patirties ištobulintą skonį. Jonas mokėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje, studijavo fortepijoną Muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Olgos Šteinberg klasėje, šias studijas derindamas su kompozicijos mokslais Vytauto Barkausko klasėje. 

Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas ir Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas ir Jonas Korys. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Dainius Sverdiolas. I. Vyšniauskaitės nuotr.
Goda Marija Gužauskaitė

Štai čia ir yra šviesa

XVII jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurso „Vox Juventutis“ baigiamasis koncertas

Ne paslaptis, kad šiuolaikinės chorinės muzikos gerbėjams birželio pradžia asocijuojasi ne tik su laukta vasaros pradžia, bet ir su kasmet rengiamu baigiamuoju jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurso „Vox Juventutis“ koncertu. Šiemet jis jau septynioliktas ir atrodo, kad tai tik solidi šio perspektyvaus konkurso gyvavimo pradžia: žvelgiant į birželio 10 d. susirinkusią publiką sausakimšoje Šv. Kotrynos bažnyčioje buvo akivaizdu, kad konkursas ne tik nepraranda populiarumo, bet ir pritraukia vis naujų klausytojų.

„Vox Juventutis“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“ T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“ T. Tereko nuotr.
Vaclovas Augustinas. T. Tereko nuotr.
Vaclovas Augustinas. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
„Vox Juventutis“ koncerto akimirka. T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“ ir kūrinių autoriai. T. Tereko nuotr.
Choras „Jauna muzika“ ir kūrinių autoriai. T. Tereko nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė

Aukso gijų susieti

Mūzos Rubackytės rečitalis Vilniaus festivalyje

Pianistės Mūzos Rubackytės rečitalis Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Ferenco Liszto ciklas „Klajonių metai“, – didelio publikos dėmesio sulaukęs renginys. Daugybę apdovanojimų, tarp kurių ir Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, pelniusi atlikėja parengė monografinę Liszto muzikos programą, atliepiančią šių metų Vilniaus festivalio „muzikinės odisėjos“ temą.

Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Sauja stiklo karoliukų

Vilniaus festivalio koncertas „Skambūs linkėjimai iš Estijos“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje

Birželio 9-osios vakare Vilniaus festivalio scenoje svečiavosi estų muzikai. Savo atvykimu mus pagerbė opuso „To the Mother“ autorius Peeteris Vähi. Estų bei austrų kompozitorių kūrinius atliko dirigentas ir smuikininkas Andresas Kaljuste, vokalistė Elina Nechayeva, o pagrindinis vaidmuo teko kameriniam orkestrui „Glasperlenspiel Sinfonietta“. Šiam festivaliniam orkestrui vadovauja mums pažįstamas dirigentas Andresas Mustonenas. Filharmonijos tinklalaidėje kalbėdamas apie Mustoneną violončelininkas Mindaugas Bačkus apibūdino jį esant eklektiškiausią, tą liudijo ir minimo koncerto programa.

Elina Nechayeva ir orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“. D. Matvejevo nuotr.
Elina Nechayeva ir orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“. D. Matvejevo nuotr.
Elina Nechayeva, orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“, dirigentas Andres Kaljuste. D. Matvejevo nuotr.
Elina Nechayeva, orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“, dirigentas Andres Kaljuste. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“, dirigentas Andres Kaljuste. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“, dirigentas Andres Kaljuste. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“, dirigentas Andres Kaljuste. D. Matvejevo nuotr.
Orkestras „Glasperlenspiel Sinfonietta“, dirigentas Andres Kaljuste. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 186  >>> Archyvas