7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Janina Stankevičienė

Janina Stankevičienė

Klaipėdos istorijos ir dabarties vingiuose

Pokalbis su muzikologe profesore Daiva Kšaniene

Šiais metais minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Sukakties proga aptariami to meto Lietuvos politikos, diplomatijos įvykiai, vyksta tam skirti renginiai. Su muzikologe, daktare, profesore Daiva Kšaniene kalbamės apie Klaipėdos krašto muzikos istoriją. Tyrinėjimų, knygų „Muzika Klaipėdos krašte: muzikinis gyvenimas iki 1939“ (1996), „Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto muzikos bei kultūros veikėjai. XVI a.–XX a. pirmoji pusė“ (2000), „Muzika Mažojoje Lietuvoje: lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveika (XVI a.–XX a. 4 dešimtmetis)“ (2003) ir kt. autorė, Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos (2004) laureatė ir Gedimino ordino Riterio kryžius (2008) kavalierė dosniai pasidalino savo mintimis.

Daiva Kšanienė. O. Kasabovos nuotr.
Daiva Kšanienė. O. Kasabovos nuotr.
Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmeiviai. Iš kairės: kompozitoriai Jonas Paulikas, Jonas Domarkas, muzikologės Daiva Kšanienė, Audronė Žiūraitytė, Milda Kazakevičienė, kompozitorius Putinas Fledžinskas. 1978 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmeiviai. Iš kairės: kompozitoriai Jonas Paulikas, Jonas Domarkas, muzikologės Daiva Kšanienė, Audronė Žiūraitytė, Milda Kazakevičienė, kompozitorius Putinas Fledžinskas. 1978 m. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė konferencijoje Klaipėdos fakultetų salėje, 1991 m. Asm. archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė konferencijoje Klaipėdos fakultetų salėje, 1991 m. Asm. archyvo nuotr.
Vydūno mokslinės-literatūrinės premijos įteikimas Čikagoje (JAV). Premiją įteikia V. Pėteraitis. 2001 m. Asm. archyvo nuotr.
Vydūno mokslinės-literatūrinės premijos įteikimas Čikagoje (JAV). Premiją įteikia V. Pėteraitis. 2001 m. Asm. archyvo nuotr.
Klaipėdos teatras XX a. pr. Iš knygos: „Das versunkene Memel/Nugrimzdusi Klaipėda“. II tomas, 2015 m.
Klaipėdos teatras XX a. pr. Iš knygos: „Das versunkene Memel/Nugrimzdusi Klaipėda“. II tomas, 2015 m.
Janina Stankevičienė

Aštuoniolika kūrybos ir meilės metų Vilniuje

Birželio 5 – spalio 28 dienomis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia paroda „Stanisławas Moniuszka – aštuoniolika kūrybos ir meilės metų Vilniuje“. Ji skirta kompozitoriaus 200-osioms gimimo metinėms paminėti. Stanisławo Moniuszkos (1819–1872) kūryba yra svarbi Europos, o ypač Lenkijos, Baltarusijos ir Lietuvos muzikinės kultūros paveldo dalis. Ši UNESCO minima sukaktis Lietuvoje švenčiama gausybe renginių – nuo vokalinės-kamerinės muzikos koncertų, ekskursijų, paskaitų, konferencijų, filmų peržiūrų iki itin svarbių kompozitoriaus vilnietiško laikotarpio kūrinių, keturių „Aušros Vartų litanijų“ atlikimo Vilniaus festivalyje.

Elžbieta ir Stanisławas Moniuszkos. Červenės rajono krašto muziejus. Baltarusija
Elžbieta ir Stanisławas Moniuszkos. Červenės rajono krašto muziejus. Baltarusija
Stanisławas Moniuszka groja prie vargonų šv. Jonų bažnyčioje. Iš Lilijanos Narkovič asmeninio archyvo
Stanisławas Moniuszka groja prie vargonų šv. Jonų bažnyčioje. Iš Lilijanos Narkovič asmeninio archyvo
Repeticija. 1856 m. Lietuvos dailės muziejus
Repeticija. 1856 m. Lietuvos dailės muziejus
Stanisławas Moniuszka. Litografija pagal Władysławą Walkiewiczių. Lietuvos dailės muziejus
Stanisławas Moniuszka. Litografija pagal Władysławą Walkiewiczių. Lietuvos dailės muziejus
Stanisławo Moniuszkos „Piesn do Wilij“. Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus
Stanisławo Moniuszkos „Piesn do Wilij“. Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus
Stanisławo Moniuszkos operos „Halka“ afiša. 1861 m. Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus
Stanisławo Moniuszkos operos „Halka“ afiša. 1861 m. Lietuvos teatro muzikos ir kino muziejus
Janina Stankevičienė

Myli ar nemyli? Štai klausimas

Naujas Imre’s Kálmáno operetės „Silva“ pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Ruošdamasis sudėtingai scenos rekonstrukcijai Kauno valstybinis muzikinis teatras vasario 8 d. savo ištikimus žiūrovus pakvietė į premjerą –  vengrų kompozitoriaus Imre’s Kálmáno operetę „Silva“. Kaunas – operetės sostinė, turbūt niekas dėl to nesiginčys, nebent senoji Kauno inteligentija, iki šių dienų nepamirštanti laikinosios sostinės nuopelnų kultūrai ir Kauną laikanti Lietuvos operos lopšiu. Tai yra istorinė tiesa: dabartinio teatro rūmuose 1920 m. parodytas pirmasis profesionalaus operos teatro spektaklis – Giuseppe’s Verdi „Traviata“, o iki operos teatrui 1948 m. išsikeliant į Vilnių, tai buvo pagrindinė Lietuvos operos ir baleto spektaklių scena.

Martynas Beinaris (Bonis), Ingrida Kažemėkaitė (Stasi). M. Aleksos nuotr.
Martynas Beinaris (Bonis), Ingrida Kažemėkaitė (Stasi). M. Aleksos nuotr.
Martynas Beinaris (Bonis). M. Aleksos nuotr.
Martynas Beinaris (Bonis). M. Aleksos nuotr.
Gediminas Maciulevičius (Leopoldas) ir Raimonda Tallat-Kelpšaitė (Anhilda). M. Aleksos nuotr.
Gediminas Maciulevičius (Leopoldas) ir Raimonda Tallat-Kelpšaitė (Anhilda). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė (Silva) ir Ramūnas Urbietis (Edvinas). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė (Silva) ir Ramūnas Urbietis (Edvinas). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė (Silva). M. Aleksos nuotr.
Raminta Vaicekauskaitė (Silva). M. Aleksos nuotr.