Pučiamųjų vasaros spalvos

1924 metai. Manoma, kad tuokart Šilutėje radosi pirmosios dabartinio Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro užuomazgos. Sklinda kalbos, kad kolektyvo nariai plaukė Nemunu, laivu, prieš srovę į Kauną. Tačiau oficialiai orkestro istorija skaičiuojama nuo 1935-ųjų, kai Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, liepos 6-ąją, Kaune, Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, buvo įkurtas profesionalus pučiamųjų instrumentų orkestras. Pirmuoju kolektyvo vadovu ir dirigentu tapo Julius Radžiūnas, o 1937 m. orkestrui diriguoti pakviestas lietuviškų maršų kūrėjas, kompozitorius ir dirigentas Bronius Jonušas. Jam vadovaujant kolektyvui suteiktas vienintelio tarpukario Lietuvoje reprezentacinio policijos pučiamųjų orkestro vardas. Grįžus sovietų okupacijai orkestro veikla nutrūko ir buvo atnaujinta tik 1989-aisiais, kai kolektyvą vėl subūrė ilgametis šio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Algirdas Kazimieras Radzevičius. Dera paminėti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. orkestras vėl tapo policijos sistemos dalimi – Lietuvos policijos reprezentaciniu pučiamųjų orkestru.

Birželio 21 – liepos 19 dienomis Lietuvos policijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras (meno vadovas Artūras Maniušis, dirigentas Eimantas Anskaitis) dovanojo išskirtinę festivalio „Pučiamųjų vasaros spalvos“ meninę programą sostinės širdyje, greta Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios. Kaip ir kasmet, buvo numatyti penki festivalio renginiai, tačiau vieną teko atšaukti dėl NATO viršūnių susitikimo. Prieš pirmąjį koncertą orkestrantai grodami impozantiškai žygiavo Savičiaus gatve iki bažnyčios. Jaukiame jos vidiniame kiemelyje pasirodė vokalistės Viktorijos Kalpokaitės vadovaujama dainavimo studijos grupė „Hey! Power“ bei solistai.

Kitą festivalio dieną Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro ir Varėnos kultūros centro mišraus choro „Harmonija“ (meno vadovė Ilona Zalanskienė) sinergija koncerte „Muzika – mūsų gyvenimas“ pateikė patriotinių dainų. Festivalyje dalyvavo ir Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas (vad. kapitonas Ričardas Čiupkovas) – kartu su dainininku Jurgiu Brūzga renginyje „Bičiulių sveikinimas“ atliko autorines dainas, populiariosios ir džiazo muzikos kompozicijas.

Bene labiausiai norisi prisiminti finalinį festivalio koncertą (liepos 19 d.), pavadintą „700 užutekių iki Vilniaus“, kuriame nuskambėjo trimitininko ir kompozitoriaus Lino Rupšlaukio kūriniai pučiamųjų orkestrui, diriguojami paties autoriaus. O šis įspūdingo koncerto aidas tebus talentingo muziko pasveikinimas artėjančio gimtadienio proga.

Linas Rupšlaukis studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Giovanni Pierluigi da Palestrinos muzikos konservatorijoje Italijoje, Geteborgo universiteto muzikos ir dramos akademijoje Švedijoje. Vėliau studijas tęsė Vilniaus universitete, gilindamasis į filosofijos klodus. Muzikas yra tarptautinių konkursų prizininkas, žiūri narys, aktyvus seminarų dalyvis, tarptautinių konkursų laureatas. Pernai Danijos princo pučiamųjų orkestras užsakė Linui parašyti Koncertą trombonui, kurio premjera vyko Orhuso ir Odensės koncertų salėse. Naujų kūrinių pučiamųjų orkestrams kūrybiniame konkurse „MCC Palanga“ Rupšlaukio „Acta Curoniae“ („Kuršių aktai“) tapo nugalėtoju. Be to, JAV tarptautinė trimitininkų gildija iš 156 kūrinių trimitui geriausia išrinko Lino kompoziciją „The Gambler“ („Lošėjas“). Ji buvo pristatyta šių metų birželio viduryje, Tarptautinės trimitininkų gildijos konferencijoje Mineapolyje ir Minesotoje.

Liepos 19-osios koncerto vedėja muzikologė Lukrecija Stonkutė džiaugsmingai ragino žiūrovus nerti į Rupšlaukio autorinių kompozicijų gelmes sulig pirmuoju jo opusu „To The Next Century“ („Į kitą amžių“). Kaip teigė autorius, „kūrinio užuomazgos radosi gavus pasiūlymą rašyti kūrinį Lietuvos valstybės šimtmečio proga, tačiau dėl nepalankių aplinkybių idėją teko atidėti. Po kurio laiko sulaukiau dar vieno užsakymo rašyti uvertiūrą Europos varinių pučiamųjų instrumentų čempionatui Palangoje. Tad turimą medžiagą pavyko pritaikyti naujai instrumentų sudėčiai.“ Po to skambėjo „Funky Smile“, užsakytas Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventei „Gaudeamus“. Maloniai stebino autoriaus gebėjimas rasti raktinius žanro kodus, taip pat melodikos šmaikštumas ir įmantrus ritminis „prieskonis“.

Panevėžio muzikinio teatro komanda yra patikėjusi Rupšlaukiui komponuoti partitūras naujoms koncertinėms programoms. Tai populiarių žanrų – fanko „I like that“ („Man tai patinka“) ir sambos „Is it Sunny?“ („Ar saulėta?“) – kūriniai. „Tai vienintelė mano parašyta samba, ir jeigu ne šis užsakymas, matyt, taip ir nebūčiau prisilietęs prie afrobraziliško temperamento muzikos“, – atvirai prisipažino kompozitorius. Žavu, kad autorius nevengia tokio pobūdžio kompozicijų. Pastaroji įdomi ne tik sambos, fanko žanrų adeptams, bet ir visiems melomanams.

Rupšlaukiui nesvetimas ir šiuolaikinis skambesys. Opusas „Replica“, atliktas festivalio „Pučiamųjų vasaros spalvos“ baigiamajame koncerte, buvo sėkmingai pristatytas ir tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Druskomanija“ (2017). Tarptautinės pučiamųjų instrumentų muzikos konferencijos „Nauji vėjai“ organizatoriai išreiškė poreikį kompoziciją pritaikyti varinių pučiamųjų orkestrui. Per atranką šis kūrinys pateko tarp trijų geriausių „Challenge Section“ kategorijoje.

Lietuvos istorija ir legendos kompozitorių taip pat veikia kaip kūrybinė inspiracija. Kaip pamatinį šaltinį opusui „Kuršo aktai“ Rupšlaukis pasirinko mokslų daktaro Tomo Baranausko to paties pavadinimo knygą, kurioje istoriškai nagrinėjamas Kuršo dalybų laikotarpis. Muzikos autoriaus teigimu, jis „mėginęs sukurti abstraktų viduramžių Palangos krašto muzikinį įvaizdį – kaip galėjo skambėti šokis, karo lauko mūšių garsai, trimitų ir būgnų gausmas“.

Koncerte išgirdome ir dar vieną su Palanga susijusį kūrinį „The Bridges“ („Tiltai“), kuris gimė kompozitoriui apklausus kelias dešimtis žmonių ir išsiaiškinus, kad atsakymuose vyrauja žodis „tiltai“, kaip labiausiai besiasocijuojantis su Palangos miestu. Tyrinėdamas regiono istoriją, kultūrą, skaitydamas tekstus bei knygas, kaip antai Palangos miesto tyrinėtojos, lenkų profesorės Małgorzatos Omilanowskos monografiją „Pabaltijo Zakopanė. Palanga Tyszkiewiczių laikais“, kompozitorius stengėsi pajusti to meto miesto pulsą, kurio pagrindu komponavo pirmąją dalį. Antroji dalis „Dearest Birute“ („Brangiausioji Birute“) – pati kūrinio kvintesencija, lyg sentimentalus muzikinis laiškas legendomis apipintai kunigaikštienės Birutės ir kunigaikščio Kęstučio meilei bei santuokai, tad muzikoje ryškiai girdima Palangos krašto vestuvių daina „Parbieg šiepelis“. Trečioje dalyje sujungtos pirmoji ir antroji dalys, įterpiant lietuvių liaudies dainų fragmentus.

Paskutinis festivalio „Pučiamųjų vasaros spalvos“ koncertas baigėsi gausiomis ovacijomis puikiai grojusiems Lietuvos policijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro muzikantams bei dirigentui ir kompozitoriui Linui Rupšlaukiui. Eidama ta pačia Savičiaus gatve namų link mąsčiau, kad mūsų muzikinė kultūra, matyt, yra palaiminta. Entuziastingi, kūrybingi, smalsūs talentai kasdien sukasi kaip bitės, stengdamiesi dovanoti mums ypatingų muzikinių potyrių.