Muzika
Vytautė Markeliūnienė
Kilni ir graži, be jokių grimasų
Kamerinės muzikos vakarai „Organum“ salėje
Patinka per vieną radijo programą pasiklausyti „Intermezzo“ valandos, kuri kartais ir stebina: štai 9 valandą ryto kaitinti aplinką ima Ludwigo van Beethoveno Penktosios ar Trečiosios simfonijų energija, nors tokiu laiku, ko gero, labiau tiktų kurių nors kitų Beethoveno simfonijų dalys ar kažkas iš šimtų klasicizmo arba vėlesnių laikų kamerinės muzikos pavyzdžių, siūlančių nebūtinai heroizmo, dramatizmo galių šėlsmą, bet įdomių, net labai dinamiškų pokalbių, instrumentinių diskusijų naratyvus. Didžiųjų viešų erdvių ir kamerinių aplinkų muzika – abi vertingos, tačiau skleidžiasi labai skirtingų poveikių trajektorijose.
Eglė Šeduikytė-Korienė
Akmenys, gėlės, vardai ir žvaigždynai
Onutės Narbutaitės „Lapides, flores, nomina et sidera“ Išganytojo (Joanitų) bažnyčioje
Vėlinių oktava, nepaisant vis didesnę dienos dalį pasiglemžiančios lapkričio tamsos ir vėsos, yra viena šviesiausių ir šilčiausių liturginių metų švenčių. Šiuo apmirštančios gamtos virsmo metu prisimenant mirusiuosius bei apmąstant savo žemiškąją kelionę giedamos rūsčios giesmės – Dies irae („Rūsčią dieną“), Libera me („Gelbėk mane, Viešpatie“) ir kt. – ne baugina, bet nuteikia savotiškai pakiliai, tiesdamos tiltą į mums nepažinią anapusybę. Iškeliavusieji tarsi priartėja iš Anapus savo šviesiąja būtimi, taip, kaip mes prie jų priartėjame savo maldomis ir mintimis.
Lukas Butkus
Prasmės ir aktualumo paieškos
Žvilgsniai į 33-iąjį tarptautinį aktualios muzikos festivalį „Gaida“
Atrodo, muzika yra aktuali tiek, kiek afišose sureikšminami visi antraeiliai ir mažai ką bendro su ja turintys aspektai. Panašios mintys užklumpa rudeniop, kai pradedi pastebėti iš reklaminių plastiko lakštų žvelgiančius dažniausiai mums, eiliniams praeiviams, nieko nesakančių pavardžių savininkus. Imi pastebėti šiuos reklamų formatus ten, kur paprastai tave veda rodyklė į artimiausią „McDonald’s“ pirkti naujausio šūdniekio. Tenai, jei susigundytum po ilgos darbo dienos savo alkį numalšinti makmaisto porcija, tave pasitiks dešimtmetį ir daugiau skaičiuojančios radijo aktualijos, fone staugiančios betarpišką niekį.
Jūratė Katinaitė
Naujoji „Strazdo“ giesmė
Broniaus Kutavičiaus „Strazdas – žalias paukštis“ Panevėžio muzikiniame teatre
Spalio 27 d. Panevėžio muzikinis teatras surengė išskirtinę premjerą – pristatė iš šio krašto kilusio kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus legendomis apipintą operą-poemą „Strazdas – žalias paukštis“ (1980, past. 1984 m. Kauno dramos teatre, rež. Jonas Vaitkus) pagal Sigito Gedos poemą „Strazdas“ (1967). Retas mano kartos meno lauko žmogus matė ilgai godotą Gedos-Kutavičiaus-Vaitkaus-Mataitienės spektaklį, nes anuomet dar buvome vaikai, bet šiek tiek vyresnių tokių jau buvo kur kas daugiau. Ir mes brendome, studijavome paveikti jų pasakojimų apie visas operos konvencijas nuneigusį įstabųjį spektaklį.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam muzikologui Arvydui Kazimierui Karaškai
(1943 03 11 – 2023 11 07)
Didžiavosi gimęs kovo 11-ąją. „Greta Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros stovėjusioje špitolėje buvo mūsų namai. Čia augau, čia girdėjau ne tik ataidinčius garsus nuo Katedros vargonų, bet ir pas žinomą muziką, pedagogą – tėtę Kazimierą – besilankančių mokinių pratybas, vėliau ir diskusijas apie muziką...“ – taip muzikologas, enciklopedininkas Arvydas Kazimieras Karaška prisiminė vaikystę.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Apie tiesą. Nusiramink ir klausykis
Kompozitoriaus Lauryno Vakario Lopo 75-ojo gimtadienio koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje
Paklausta apie jį neabejodama atsakiau – tai buvo geras koncertas. Ir susimąsčiau – kas koncertą padaro gerą? Koncerte sustojęs laikas? Stebuklo jausmas? Betarpiškas atlikėjų bendravimas su publika? Graudulys, suspaudęs gerklę, kai su visais pakylate aplodismentams? Galiausiai apėmusi tyla, kai viską – sustojusį laiką, stebuklą, šilumą ir graudulį – norisi išsaugoti širdyje kuo ilgiau? Visa tai ir „Nusiramink, klausykis“ – Lauryno Vakario Lopo žodžius, pasakytus pokalbyje su Ingrida Alondere, – kaip credo dabar nešiuosi į koncertus.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Didis esi muzikoje
Penktasis Kauno kompozitorių sakralinės muzikos premjerų vakaras
Pamenu, kaip stebėjausi per pirmą koncertą 2016 m.: visi Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) Kauno skyriaus kompozitoriai, sakralinė muzika, kūrinių premjeros... Šiandien tai jau tradicija, savo vietą radusi Kauno Šv. Ksavero (jėzuitų) bažnyčioje, po šv. Mišių sutraukianti pilnutėlę bažnyčią klausytojų.
Daiva Klovienė
Gelmės šviesa
Koncerto, skirto kompozitoriaus Algirdo Klovos atminimui, apžvalga
Rudenėjančiame Vilniuje spalio 22 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje nuskambėjo kompozitoriaus Algirdo Klovos atminimui skirtas koncertas „Gelmės šviesa per skambesį ir žodį“. Tai buvo paskutinis tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio „Tai aš“ renginys. Šiemet festivalis, puoselėjantis autorinės dainos žanrą, šventė savo dvidešimtąjį gimtadienį. Gražus sutapimas – spalio 26 d. Algirdas būtų minėjęs 65 metų sukaktį. Prie festivalio kompozitorius taip pat yra prisidėjęs – organizavo koncertus „Muzika iš šaknų“ bei renginius vaikams.
Vytautė Markeliūnienė, Emilė Riškevičiūtė
Kamerinės muzikos užburti
Pokalbis su altininke Silvija Čiuladyte
Lapkričio 5 d. „Organum“ koncertų salėje vyks retos sudėties – smuiko ir alto – ansamblio „Duo Simile“ koncertas. Atlikėjos – Milda Kraujutaitytė (smuikas) ir Silvija Čiuladytė (altas). Programoje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto Du duetai (KV 423, 424), Bohuslavo Martinů Trys madrigalai (H. 313) bei užsakytas naujas Justinos Repečkaitės kūrinys smuikui ir altui. Abi koncerto dalyvės greta savo kasdienio darbo orkestruose siekia gilinti kamerinės muzikos matmenį, o gal ir tęsti sukauptos patirties potencialą. Kamerinė muzika – vienas Europos muzikinės tapatybės ženklų, o šiai muzikai tapti mūsų koncertinių salių visaverte, sistemine savastimi kaip rimtosios muzikos ambasadore – ne visada lengva.
Ingrida Jankauskaitė
Nėrimas gilyn
Pokalbis su smuikininke Lora Kmieliauskaite
Smuikininkė Lora Kmieliauskaitė visai neseniai į gyvenimą paleido pirmąjį solo albumą – vinilinę plokštelę „Nerti“. Menininkės teigimu, albumas intymus ir kamerinis, skirtas atokvėpiui ir naujų garsų atradimui. Prie albumo prisidėjo net trys kompozitoriai – Dominykas Digimas (Lietuva), Christopheris Foxas (Didžioji Britanija) ir Kavehas Mirhosseini (Iranas). Apie albumo skambesį, atradimus, kūrybą ir bendradarbiavimo naudą kalbamės su Lora Kmieliauskaite.
