7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Ieva Kananavičiūtė

Muzika yra laimė

Pokalbis su pianiste profesore Veronika Vitaite

Su šiemet 80-metį švenčiančia profesore Veronika Vitaite galima kalbėtis valandų valandas. Muzika, anot profesorės, yra laimė, lydinti ją nuo pat gyvenimo pradžios. Kritikų ji vadinta virtuoze, mokinių – nuostabia pedagoge, kolegų – linksma, kuklia, bet kartu stipria asmenybe. Pianistės sceninių, pedagoginių ir kultūrinių veiklų bei pasiekimų gausa išties stebina.

Pianistų dinastija: Paulius Anderson, Aleksandra Žvirblytė, Veronika Vitaitė
Pianistų dinastija: Paulius Anderson, Aleksandra Žvirblytė, Veronika Vitaitė
Veronika Vitaitė su absolventais: Dariumi Mažintu, Guoda Gedvilaite, Martyna Jatkauskaite ir Edvinu Minkštimu. A. Rakausko nuotr.
Veronika Vitaitė su absolventais: Dariumi Mažintu, Guoda Gedvilaite, Martyna Jatkauskaite ir Edvinu Minkštimu. A. Rakausko nuotr.
Profesorei Veronikai Vitaitei Senatas įteikia LMTA garbės medalį
Profesorei Veronikai Vitaitei Senatas įteikia LMTA garbės medalį
Veronika Vitaitė. B. Baublinskienes nuotr.
Veronika Vitaitė. B. Baublinskienes nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Muzikinio lobyno puoselėtojas

Susitikimo su 80-metį švenčiančiu muzikologu profesoriumi Jonu Vytautu Bruveriu akimirkos

Kovo 19-ąją Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso salėje vyko popietė, skirta muzikologo Jono Vytauto Bruverio 80-mečiui. Renginį vedė doc. dr. Judita Žukienė. Jaukiame kolegų ir studentų būryje profesorius dalijosi prisiminimais apie nuveiktus darbus, atsakė į J. Žukienės klausimus. Pateikiame kiek sutrumpintas jubiliejinio susitikimo akimirkas.

Jonas Bruveris
Jonas Bruveris
Jonas Bruveris ir Judita Žukienė.LMTA nuotr.
Jonas Bruveris ir Judita Žukienė.LMTA nuotr.
Jonas Bruveris ir Judita Žukienė.LMTA nuotr.
Jonas Bruveris ir Judita Žukienė.LMTA nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Stangrus popierius ir kitos tradicijos

Kelios koncertų lankytojo mintys

Hannelore Gerlach – mūsų pažįstama muzikologė iš Berlyno, draugavusi su nepamirštamąja Ona Narbutiene. Gerai fotografuodama, ji senokai kaupia Italijos ir Vilniaus vaizdus, o juos gretindama nustebina ne vieną. Tad nereikia aiškinti ją turint itin skvarbų žvilgsnį ir ne menkesnį smalsumą.

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Ieva Bačiulytė

Didžiausias pavojus kūrybai – amato išdavystė

Pokalbis su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi

Balandžio 5 d. Vilniaus kongresų rūmuose skambės kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus koncerto altui ir simfoniniam orkestrui „Trys mano būsenos“ premjera. Ja simboliškai pažymimos dvi datos – kūrinys parašytas kompozitoriaus bičiulio, Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro altų koncertmeisterio ir ansamblio „Vilniaus arsenalas“ altininko Rolando Romoslausko sukakčiai, o ir pats kompozitorius šį pavasarį mini savo 75-mečio jubiliejų. Apie filosofinę kūrinio idėją, kūrybinio proceso vingius bei žvilgsnį į gyvenimą iš perspektyvos kalbamės su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi.

Giedrius Kuprevičius. LVSO nuotr.
Giedrius Kuprevičius. LVSO nuotr.
Kamilė Rupeikaitė

Nebandęs griauti pasaulio

In memoriam Anatolijui Šenderovui (1945–2019)

...Paskutinį kartą su Anatolijumi Šenderovu taip ilgai – tris valandas – telefonu kalbėjome vasario 26-osios vakarą. Apie gyvenimą, kūrybą ir pasaulį. Mintys apie tai, kas rūpi, kuo gyvena, ryškiausių jo kūrybinio kelio etapų prisiminimai, teikė jam jėgų. „Aš niekuomet nebandžiau griauti pasaulio. Man svarbus grožis, meilė, tai, kas tikra ir amžina. Nelaikau savęs kūrėju, nes kūrėjas yra tik Dievas. Aš tiesiog negriaunu pasaulio. (...) Nors netikiu Dievu, giliai tikiu dievišku pradu – žmogaus, kultūros, meno ir pasaulio. Dėl tos šviesiosios pusės mano muzika žmonėms artima, nes jie atpažįsta gyvenimą“, – mintys liejosi, tarsi nujaučiant, jog taip ilgai kalbamės paskutinį kartą. Lygiai po mėnesio, kovo 26-ąją, sužinojome, kad Anatolijaus Šenderovo nebėra... Vienas talentingiausių ir ryškiausių Lietuvos kompozitorių paliko daugybę dar neįgyvendintų kūrybinių sumanymų, o jo netektis yra itin skaudus praradimas ne vien mūsų šalies, bet ir pasaulio muzikinei kultūrai. A. Šenderovo muzika mėgstama atlikėjų, pelno klausytojų simpatijas įvairių žemynų koncertų salėse, yra įvertinta ne vieno prestižinio tarptautinio konkurso premija, aukščiausiais Lietuvos apdovanojimais kultūros srityje. Tačiau atsisveikinant su kompozitoriumi norisi prisiminti ne apdovanojimus, kad ir kokie jie reikšmingi, o jo kūrybos filosofiją ir ryškiausius darbus, įėjusius į Lietuvos muzikos istoriją.

Anatolijus Šenderovas. 2009 m. A. Žižiūno nuotr.
Anatolijus Šenderovas. 2009 m. A. Žižiūno nuotr.
Anatolijus Šenderovas ir David Geringas. 2005 m. M. Raškovskio nuotr.
Anatolijus Šenderovas ir David Geringas. 2005 m. M. Raškovskio nuotr.
Algimantas Peseckas, Juozas Domarkas, Anatolijus Šenderovas, Pavelas Giunteris ir Irena Milkevičiūtė. 2011 m. H. Milaševičiaus nuotr.
Algimantas Peseckas, Juozas Domarkas, Anatolijus Šenderovas, Pavelas Giunteris ir Irena Milkevičiūtė. 2011 m. H. Milaševičiaus nuotr.
Anatolijus Šenderovas su dukra Žaneta. 2012 m. D. Matvejevo nuotr.
Anatolijus Šenderovas su dukra Žaneta. 2012 m. D. Matvejevo nuotr.
Anatolijus Šenderovas. 2012 m. D. Matvejevo nuotr.
Anatolijus Šenderovas. 2012 m. D. Matvejevo nuotr.
Elvina Baužaitė

Atrakinta muzika

Pokalbis su kompozitore Rūta Vitkauskaite

Kompozitorė Rūta Vitkauskaitė – Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Karališkosios Londono muzikos akademijos absolventė, pastarojoje įgijusi daktaro laipsnį. Visa tai – patirtys, auginančios kūrėją, tačiau esama prigimties duotybių, kurios nulemia asmeninį kelią, savasties kalbą. R. Vitkauskaitės muzikoje ryškus pirmapradiškumas, bendruomeniniai, kolektyviniai patyrimai kaip sąskambiai, lyg atliepiantys būties ritmus, jos virpesį. Kompozitorė noriai ir aktyviai dalijasi įgytomis žiniomis, sukaupta patirtimi, asmeninėmis įžvalgomis dirbdama pedagoge, taip pat reiškiasi kaip įvairių muzikos projektų, dirbtuvių, festivalių organizatorė bei dalyvė, dirbusi prie festivalio „Druskomanija“ (2006–2013), bendradarbiavusi su Martinu Q Larssonu kuriant Naujos muzikos inkubatorių Šiaurės ir Baltijos šalyse (2012–2017), dabar jau veikiantį visoje Europoje. Pokalbyje pabandysiu atidžiau pažvelgti į R. Vitkauskaitės kūrybą, jos muzikos sampratą ir pajautą.

Rūta Vitkauskaitė. Stygų vibracijos instaliacija. Švedija
Rūta Vitkauskaitė. Stygų vibracijos instaliacija. Švedija
Rūtos Vitkauskaitės opera „Confessions“
Rūtos Vitkauskaitės opera „Confessions“
Rūta Vitkauskaitė. A. Bigum nuotr.
Rūta Vitkauskaitė. A. Bigum nuotr.
Lukrecija Stonkutė

Liszto muzikos paveikti

Pasibaigus II pianistų konkursui „Lisztofonija“

„Gyvenimas yra konkursas. Turime išmokti laimėti ir pralaimėti“, – tokiais žodžiais II pianistų konkurso „Lisztofonija“ pristatymą pradėjo žymi pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, konkurso iniciatorė Mūza Rubackytė jo išvakarėse įvykusioje spaudos konferencijoje. „Lisztofonija“ rengiama jau antrą sykį. Tai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos drauge su Ferenco Liszto asociacija Lietuvoje „LiSZtuania“ organizuojamas konkursas. Pirmasis vyko 2017 metais. Jo nugalėtojas, Lietuvoje studijuojantis pianistas Vincenzo De Martino šių metų konkurso pristatymą simboliškai pradėjo Liszto transcendentiniu etiudu „Pūga“. Netrukus į spaudos konferenciją susirinkę konkurso dalyviai traukė burtus, lėmusius jų pasirodymo kitądien eiliškumą.

Elžbieta Liepa Dvarionaitė. V. Grecko nuotr.
Elžbieta Liepa Dvarionaitė. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas. V. Grecko nuotr.
Lukas Gedvilas. V. Grecko nuotr.
Milda Daunoraitė. V. Grecko nuotr.
Milda Daunoraitė. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ žiuri ir laureatai. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ žiuri ir laureatai. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ laureatai. V. Grecko nuotr.
„Lisztofonijos“ laureatai. V. Grecko nuotr.
Pirmasis „Lisztofonijos“ laureatas Vincenzo De Martino. V. Grecko nuotr.
Pirmasis „Lisztofonijos“ laureatas Vincenzo De Martino. V. Grecko nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Motetų vėrinys muzikos patriarchui

Koncerto, skirto Juozui Naujaliui, Raudondvaryje įspūdžiai

Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje kovo 10 d. tvyrojo gavėnios atgailos šaltis, o kartkartėmis pro langą švystelėjęs saulės spindulys žadėjo šv. Velykų viltį. Bet žvarba net sustiprino skaidrų kaip stiklas choro skambesį ir vargonišką trombonų kvarteto gausmą. Koncertas „Motetų vėrinys“ – jau trečias VšĮ „Iš arti“ organizuotas religinės muzikos projektas. Ankstesniuose – „Voces ex animo“ skambėjo chorinių kūrinių, o „Muzika Dievo namams“ – opusų solistams ir vargonams premjeros. Projektą inicijavo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyrius, koncertų ciklą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Tokie projektai pritraukia nemažai kūrėjų, o jų nauji kūriniai vėliau tampa koncertinių repertuarų dalimi. Norisi tikėti – ir bažnytinio repertuaro dalimi.

Choras „Polifonija“ ir dirigentas Tomas Ambrozaitis. D. Stankevičiaus nuotr.
Choras „Polifonija“ ir dirigentas Tomas Ambrozaitis. D. Stankevičiaus nuotr.
Projekto „Motetų vėrinys“ dalyviai prie paminklo J. Naujaliui. A. Strazdaitės-Ziberkienės nuotr.
Projekto „Motetų vėrinys“ dalyviai prie paminklo J. Naujaliui. A. Strazdaitės-Ziberkienės nuotr.
Koncertas Raudondvario bažnycioje. D. Stankevičiaus nuotr.
Koncertas Raudondvario bažnycioje. D. Stankevičiaus nuotr.
Beata Baublinskienė

Iš tos epochos: žmonės, likimai, laiškai

Dvitomis „Nailono uždanga“ ir diskusija Vilniaus knygų mugėje

Lietuvos muzikos ir teatro akademija Vilniaus knygų mugėje pristatė vieną naujausių savo leidinių – kolektyvinę muzikologių Rūtos Stanevičiūtės, Danutės Petrauskaitės ir Vitos Gruodytės monografiją „Nailono uždanga“ (2018). Tai dvitomis, kurį sudaro monografija „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knyga „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“. Vasario 21 d. mugėje įvykusi diskusija „Nailono uždanga. Lietuvių muzika tarptautinėje Šaltojo karo istorijoje“ atskleidė esminius naujos knygos bruožus. Diskusijoje dalyvavo monografijos autorės ir jų tyrinėjamos epochos dalyviai: muzikologas ir politikas Vytautas Landsbergis, dirigentas ir muzikologas Donatas Katkus, kompozitorius ir eseistas Šarūnas Nakas. Pokalbį vedė istorikas Aurimas Švedas. Pateikiame kiek suglaudintą diskusijos versiją.  

Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė, Vita Gruodytė. B. Baublinskienės nuotr.
Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė, Vita Gruodytė. B. Baublinskienės nuotr.
Diskusija „Nailono uždanga“ Knygu mugėje
Diskusija „Nailono uždanga“ Knygu mugėje
Diskusijos dalyviai. B. Baublinskienės nuotr.
Diskusijos dalyviai. B. Baublinskienės nuotr.
Šarūnas Nakas diskusijoje. B. Baublinskienės nuotr.
Šarūnas Nakas diskusijoje. B. Baublinskienės nuotr.
Knygos „Nailono uždanga viršelis
Knygos „Nailono uždanga viršelis
Algirdas Klova

Šedevras su Alu Di Meola

Pokalbis su džiazo pianistu Egidijumi Buožiu

Neseniai mus nudžiugino naujas Lietuvos džiazo grando pianisto Egidijaus Buožio albumas „Labyrinth“, įrašytas su Alu Di Meola (akustinė ir elektrinė gitara), Brianu Brombergu (akustinis ir elektrinis bosas), Xavier Desandre’u Navarre’u (mušamieji, perkusija, balsas), Vytautu Sondeckiu (violončelė) ir Domingo Patricio (fleita). Pats Egidijus čia buvo pianistas, klavišininkas, kompozitorius, aranžuotojas ir grupės vadovas. Albumo pasirodymo proga kalbiname Egidijų Buožį.

Egidijus Buožis ir Al Di Meola. Nuotrauka iš asmeninio E. Buožio archyvo
Egidijus Buožis ir Al Di Meola. Nuotrauka iš asmeninio E. Buožio archyvo
Egidijus Buožis ir Al Di Meola. Nuotrauka iš asmeninio E. Buožio archyvo
Egidijus Buožis ir Al Di Meola. Nuotrauka iš asmeninio E. Buožio archyvo
  < PUSLAPIS IŠ 81  >>> Archyvas