7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Subjektyviai objektyvus

22-ojo tarptautinio šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Kaune įspūdžiai

Regis, visi šių metų renginiai ar įvykiai vienaip ar kitaip buvo susiję su Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiu. O rudeniniai šiuolaikinės muzikos festivaliai? Turiu prisipažinti, jog gan pavydžiai sekiau informaciją, o vėliau atsiliepimus apie „Gaidos“ festivalį. Ir kantriai laukiau šiuolaikinės muzikos „atlaidų“ Kaune. Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ man yra ir atlaidai, ir apsėdimas vienu metu – šeima nueina į antrą planą, puiki muzika supurto smegenis, įpučia gaivaus vėjo ir atneša naujų minčių. Minčių apie lietuvišką muziką. O dar – lietuviškos premjeros, naujos ir senos pažintys, užsimezgantys ryšiai.

 

Nors jau daugelį metų esu nuolatinė festivalio „Iš arti“ klausytoja, į jo koncertus ateinu tyčia nė nežvilgtelėjus į programą. Tai darau net ne tam, kad „neatsineščiau“ išankstinių nuostatų, o todėl, kad ateinu visiškai užtikrinta programos kokybe ir savanaudiškai noriu būti nustebinta.

 

Festivalį, vykusį lapkričio 9–16 d., simboliškai pradėjo (buvo jo fonu ir tęsėsi visą festivalio laiką) skulptoriaus Luko Šiupšinsko paroda „Urban flora“, jau anksčiau pristatyta meno mugėje ARTVILNIUS’18. Paroda buvo eksponuojame Kauno filharmonijos, kurioje vyko beveik visi festivalio koncertai, vestibiulyje, ją įgarsino Antano Kučinsko teatrologija „Urban drone“. Parodos kuratorė Irena Mikuličiūtė.

Trio „Agora“ su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu. Autorės nuotr.
Trio „Agora“ su kompozitoriumi Jonu Jurkūnu. Autorės nuotr.
Žilvinas Brazauskas, Robertas Lozinskis. A. Armono nuotr.
Žilvinas Brazauskas, Robertas Lozinskis. A. Armono nuotr.
Vokalinis ansamblis „Acusto“ ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. Autorės nuotr.
Vokalinis ansamblis „Acusto“ ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. Autorės nuotr.
Fleitų kvartetas „Block4“. Autorės nuotr.
Fleitų kvartetas „Block4“. Autorės nuotr.
„Džiazo mišios“. Autorės nuotr.
„Džiazo mišios“. Autorės nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Martyvas Staškus. Autorės nuotr.
Kauno miesto simfoninis orkestras, dirigentas Martyvas Staškus. Autorės nuotr.
Marija Paškevičiūtė

Dar keletas minčių apie „Gaidą“

Apžvalga iš perspektyvos

Prieš mėnesį pasibaigė šiųmetinis šiuolaikinės arba, kaip jį įvardina organizatoriai, aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. Festivalis turi ilgą istoriją: pirmoji „Gaida“ įvyko 1991 m., per tą laiką keliskart pasikeitė jo organizatoriai, keitėsi ir koncepcija. Pasibaigus šiemetinės „Gaidos“ koncertams, norisi apžvelgti festivalį iš platesnės perspektyvos: kiek „Gaida“ reikšminga muzikos scenai Lietuvoje? Kokios tendencijos jame vyrauja? Kokį vaidmenį jame atlieka Lietuvos kompozitorių muzika? Kiek festivalio programos aktualios jo lankytojams ir kas gi ta šiandieninė festivalio publika?

 

Pirmaisiais metais finansinės galimybės neleido pasikviesti žymių užsienio atlikėjų ir kompozitorių, todėl į festivalio programą įtraukti kūriniai, kurių daugumą atlikdavo vietinės atlikėjų pajėgos. 1991 m. lietuviška muzika sudarė du trečdalius festivalio programos, likusią dalį – latvių, estų, lenkų bei švedų kūriniai. Skaitant pirmąsias recenzijas matyti, kad festivalis buvo nišinis, aktualus beveik tik kompozitoriams, muzikologams ir studentams. Atidarymo ir uždarymo koncertai vyko pustuščiame Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir, anot Lino Paulauskio, „viskas daugmaž gerai, tik atlikėjai groja bei kūriniai skamba ne tomis dienomis, kaip parašyta buklete“. Nenuostabu, kad iš pradžių „Gaidoje“ lankydavosi daugiausia profesionalai – festivalis tuomet laikėsi labai nuosaikios ir saugios pozicijos. Programą sudarė akademinės krypties kūriniai, nebuvo būtinos išankstinė reklama ir informacija apie renginius.

Markus Stockhausen su MartuX-M. D. Matvejevo nuotr.
Markus Stockhausen su MartuX-M. D. Matvejevo nuotr.
Mouse on Mars. D. Labučio nuotr.
Mouse on Mars. D. Labučio nuotr.
„Synaesthesis“ Mo muziejuje. D. Matvejevo nuotr.
„Synaesthesis“ Mo muziejuje. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Geras dainavimas yra geriausia viešųjų ryšių kampanija

Pokalbis su operos dainininke Soile Isokoski

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje viešėjo garsi operos dainininkė, vienas žymiausių Europos lyrinių sopranų Soile Isokoski. Lapkričio 22–23 d. viešnia iš Suomijos vedė meistriškumo kursus pradedančioms dainininkėms.

Soile Isokoski veda meistriškuo kursus LMTA. Organizatorių nuotr.
Soile Isokoski veda meistriškuo kursus LMTA. Organizatorių nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Koncertinis maratonas

Keleto įspūdingų koncertų Vilniuje ir Paliesiuje apžvalga

Pastaruoju metu Lietuvoje vyksta daug įdomių ir reikšmingų muzikinių įvykių, visų aplankyti tiesiog neįmanoma. Tenka pasirinkti, kam teikti pirmenybę.

M.K. Čiurlionio muzikos festivalio atidarymo koncertas. E. Fedorcovaitės nuotr.
M.K. Čiurlionio muzikos festivalio atidarymo koncertas. E. Fedorcovaitės nuotr.
Paulius Anderssonas. E. Fedorcovaitės nuotr.
Paulius Anderssonas. E. Fedorcovaitės nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė, M.K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras, Martynas Staškus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Rugilė Juknevičiūtė, M.K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras, Martynas Staškus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Sergejus Nakariakovas ir Maria Meerovitch. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Sergejus Nakariakovas ir Maria Meerovitch. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Pascal Devoyon. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Pascal Devoyon. K. Ivanauskaitės-Čiurilienės nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Vilija Kuprevičienė ir Mindaugas Rojus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Aleksandra Žvirblytė, Vilija Kuprevičienė ir Mindaugas Rojus. E. Fedorcovaitės nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A. Jakšto nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A. Jakšto nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A.E. Radvilaitės nuotr.
Aleksandras Kniazevas, Kasparas Uinskas. A.E. Radvilaitės nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Kaip senas rylininkas

Savaitgalio renginiai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir jos prieigose

Penktadienio vakarą, lapkričio 23-iąją, Nacionalinės filharmonijos kaimynystėje įsikūrė Jonas Basanavičius (skulptoriai Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius, architektas Gediminas Antanas Sakalis). Pakito, ir tikrai į gera, pastatų, gatvės, gatvių santakos ir tarp jų susidarančios erdvės – dabar jau besivadinsiančios Basanavičiaus aikšte – santykis, darna.

Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Philipp Chizhevsky, Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas, Philipp Chizhevsky, Yana Ivanilova ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Romanas Mintsas. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

„Nesijaudink, būk laimingas“

Kauno pučiamųjų orkestro „Ąžuolynas“ ir violončelininko Deniso Šapovalovo koncerto Kauno filharmonijoje įspūdžiai

Tikriausiai nieko nenustebinsiu prisipažindama į pučiamųjų orkestrus žiūrinti ne tiek nerimtai, kiek šventiškai. Manau, pučiamųjų orkestras daugeliui primena šventę – jie gražūs, pasitempę, žygiuojantys, šventišką dieną grojantys. Tokį „mano sieloj šiandien šventė“ jausmą patyriau lapkričio 17-osios vakarą. Ir tai buvo kitokia šventė, nei prieš tai minėjau.

Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Denisas Šapovalovas, Giedrius Vaznys ir Kauno pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
Ieva Kananavičiūtė

Lietuviški muzikiniai inkliuzai Norvegijoje

Koncerte Oslo universiteto auloje apsilankius

Lankantis svečioje šalyje dažniausiai norisi kuo išsamiau susipažinti su jos kultūriniais ypatumais. Tad renkantis, į kokį koncertą nueiti, akį traukia autentiška šalies muzika ir jos atlikėjai. Šio impulso vedamas žvilgsnis užkliuvo už festivalio „Spill norsk“ („Grok norvegiškai“) koncerto „Nuo norvegų liaudies melodijų iki neoromantizmo“, vykusio lapkričio 18 d. Oslo universiteto auloje.

„Ensemble international“ ir Oslo universiteto choras. A. Gasiūnaitės nuotr.
„Ensemble international“ ir Oslo universiteto choras. A. Gasiūnaitės nuotr.
Andrius Bartkus, Grigory Martyushenko. A. Gasiūnaitės nuotr.
Andrius Bartkus, Grigory Martyushenko. A. Gasiūnaitės nuotr.
Koncerto finalas. A. Gasiūnaitės nuotr.
Koncerto finalas. A. Gasiūnaitės nuotr.
Koncerto finalas. A. Gasiūnaitės nuotr.
Koncerto finalas. A. Gasiūnaitės nuotr.
Povilas Syrrist- Gelgota, Toril Syrrist-Gelgota, Delphine ir Romanas Reznikai. A. Gasiūnaitės nuotr.
Povilas Syrrist- Gelgota, Toril Syrrist-Gelgota, Delphine ir Romanas Reznikai. A. Gasiūnaitės nuotr.
Vera Talerko, Marianne Bye Granheim, Andrius Bartkus, Aleksander Løe Myrling. A. Gasiūnaitės nuotr.
Vera Talerko, Marianne Bye Granheim, Andrius Bartkus, Aleksander Løe Myrling. A. Gasiūnaitės nuotr.
Vera Talerko. A. Gasiūnaitės nuotr.
Vera Talerko. A. Gasiūnaitės nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Esu įsitikinęs savo kūrinių taisyklingumu

Interviu su austrų kompozitoriumi Thomasu Wally

Vienoje gyvenantis ir kuriantis kompozitorius, smuikininkas bei pedagogas Thomasas Wally (g. 1981) nuo ankstyvos vaikystės savo gyvenimą paskyrė muzikai. Šiandien jis gali džiaugtis įvairialype bei sėkminga muziko karjera. Jo kūryba palankiai vertinama ir atliekama daugelyje pasaulio scenų. Kaip kviestinis smuikininkas T. Wally dirba Vienos filharmonijos ir Vienos operos orkestre, griežia „Lux“ styginių kvartete. Taip pat T. Wally dėsto Vienos muzikos ir scenos menų universitete. Daugelis apibūdina jį kaip virtuozinės ir techniškai sunkios muzikos kompozitorių. Savo kūryboje T. Wally dažnai siekia išlaikyti balansą tarp griežtai konstruojamos partitūros bei organiško, malonaus ausiai skambesio. T. Wally pavyko sutikti Vienoje ir pakalbinti apie muziką jo gyvenime, kūrėjo bei atlikėjo amplua.

Thomas Wally. M. Frodl nuotr.
Thomas Wally. M. Frodl nuotr.
Eglė Gudžinskaitė

„Gaidos“ statistika: 2018-ieji

Žvilgsnis į festivalį

Peržvelgusi pastaraisiais metais savo rašytas „Gaidos“ festivalio apžvalgas supratau, kad jau ne pirmą kartą kyla noras paskaičiuoti. Pernai stebėjausi unikalia koncentracija į vieno autoriaus (Davido Lango) muziką, užpernai pastebėjau, kad vien amerikietiško minimalizmo klasikai buvo tiesiogiai dedikuota daugiau nei ketvirtis festivalio.

Colin Currie ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Colin Currie ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Rikterė, Zbignevas Ibelhauptas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.D. Matvejevo nuotr.
Rūta Rikterė, Zbignevas Ibelhauptas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Karolis Variakojis. D. Labučio nuotr.
Lukas Geniušas ir Karolis Variakojis. D. Labučio nuotr.
Markus Stockhausen. D. Matvejevo nuotr.
Markus Stockhausen. D. Matvejevo nuotr.
Markus Stockhausen ir Martux-M. D. Matvejevo nuotr.
Markus Stockhausen ir Martux-M. D. Matvejevo nuotr.
Domantas Pūras

„Vilnius Mama Jazz“ atradimų vakaras

  „Vilnius Mama Jazz“ recenzijų konkursas

Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ rengėjai ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedra organizavo projektą „Vilnius Mama Jazz recenzijų konkursas“, skirtą LMTA studijuojantiems jauniesiems muzikologams bei kitų specialybių studentams. Dalyviai rašė recenzijas apie kurį nors vieną festivalio koncertą. Publikuojame konkurso nugalėtojo Domanto Pūro darbą.

 

Muzikos festivalį galima būtų lyginti su TV serialu: vienas siužetas pateikiamas per daugybę epizodų su skirtingais aktoriais, scenarijais ir galbūt režisieriais, – taip teigė Domantas Razauskas per festivalio diskusijų popietę, pavadintą „Paraštėmis“. Manau, šis teiginys neatsiejamas ir nuo „Vilnius Mama Jazz“.

„Domas Žeromskas Quintet“. D. Labučio nuotr.
„Domas Žeromskas Quintet“. D. Labučio nuotr.
Domas Žeromskas. D. Labučio nuotr.
Domas Žeromskas. D. Labučio nuotr.
„Now vs Now“. D. Labučio nuotr.
„Now vs Now“. D. Labučio nuotr.
Jason Lindner. D. Labučio nuotr.
Jason Lindner. D. Labučio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 75  >>> Archyvas