7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Algirdas Klova

Ray Charleso ir Stevieʼo Wonderio aidas

Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio pradžios koncerto su Madeline Bell ir „Concertgebouw“ džiazo orkestru

Kai kurie Vilniaus festivaliai baigdavosi džiazo koncertu, kai kuriuose šios muzikos išvis nebūdavo. Na, o šiemet džiazu festivalis net prasidėjo. Birželio 3-iąją festivalio atidarymo koncerte pasirodė „Concertgebouw“ džiazo orkestras iš Nyderlandų, dainininkė Madeline Bell iš JAV ir mūsų saksofonininkas Kęstutis Vaiginis. 

„Concertgebouw“ džiazo orkestras. D. Matvejevo nuotr.
„Concertgebouw“ džiazo orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Vaiginis ir Jasperas Blomas. D. Matvejevo nuotr.
Kęstutis Vaiginis ir Jasperas Blomas. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell ir Kęstutis Vaiginis. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell ir Kęstutis Vaiginis. D. Matvejevo nuotr.
Martijn van Iterson. D. Matvejevo nuotr.
Martijn van Iterson. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell. D. Matvejevo nuotr.
Madeline Bell. D. Matvejevo nuotr.
„Concertgebouw“ džiazo orkestras. D. Matvejevo nuotr.
„Concertgebouw“ džiazo orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Mažoji „La Scala“ Paliesiuje

Programos „La vie de Bohème“ įspūdžiai

Jau ne naujiena, kad norintieji pabėgti nuo miestų šurmulio ir pasiklausyti aukščiausios prabos muzikos traukia į Paliesiaus dvarą. Čia, beje, ir gamtos mėgėjams yra kuo pasidžiaugti, ypač vasarą. Lietuviška Toskana pramintose apylinkėse pamatysi ir išliuoksėjusį į kelią kiškį, ir sliūkinančią lapę, ir padangėje ratus sukančius gandrus, o įvairiausių paukščių čiulbesys, nuvilnijantis pievomis, prilygsta gražiausiai muzikai. Melomanai į dvarą traukia smarkiai suintensyvėjusiame renginių tvarkaraštyje išsirinkę sau artimus žanrus – kas aukščiausio lygio džiazą (daugelis sapnuoja vėl atvykstantį Tordą Gustavseną), kas įžymių pianistų rečitalius (netrukus vėl skambins Andrius Žlabys, Viktoras Paukštelis), kas ansamblių ar orkestrų pasirodymus (nepaprastą įspūdį paliko „Kremerata Baltica“ su Gidonu Kremeriu ir Lucasu Debarque’u), kas vokalinės muzikos koncertus ir dar įvairiausio pobūdžio renginius jaukioje, geriausios akustikos salėje „Pasaga“. Prieš kelerius metus viešėjusi suomių operos žvaigždė Riikka Hakola bene viena pirmųjų čia pradėjo vokalinės muzikos koncertus. Bet kad dvare pamatytume ir išgirstume vos ne operos pastatymą – pirmas kartas. Pirmą birželio savaitgalį Paliesiuje įsikūrė, galima sakyti, mažoji „La Scala“. Nė kiek neperdedu – tokio meistriškumo operos solistus retai išgirsi didžiosiose Lietuvos scenose.

Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola. A. Vytaitės nuotr.
Annika Leino, Jaakko Kortekangas, Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Annika Leino, Jaakko Kortekangas, Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas. A. Vytaitės nuotr.
Jaakko Kortekangas. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Riikka Hakola ir Eduardo Aladrén. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
Koncerto akimirka. A. Vytaitės nuotr.
Rasa Murauskaitė

Muzikinės novelės

Pasirodė naujas Arvydo Malcio autorinis kamerinės muzikos albumas „Suskilęs laikas“

„Viskas prasideda nuo idėjos. Tada ieškau būdų jai realizuoti“, – viename interviu yra minėjęs kompozitorius, violončelininkas Arvydas Malcys, neseniai pristatęs naują kamerinės muzikos rinktinę „Suskilęs laikas“. Į ją kompozitorius sudėjo kūrybinę asmenybę taikliai įgarsinančius kamerinės muzikos kūrinius – savitos raiškos kūrybinių vertybių kvintesenciją.

Aleksandras Rammas, Anna Odincova ir Arvydas Malcys. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Aleksandras Rammas, Anna Odincova ir Arvydas Malcys. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Arvydas Malcys su Asta Krikščiūnaite ir Vilniaus kvartetu. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Arvydas Malcys su Asta Krikščiūnaite ir Vilniaus kvartetu. Nuotrauks iš asmeninio archyvo
Renata Dubinskaitė

Apie senosios muzikos „populiarinimą“

Mintys, kviečiančios diskutuoti

Šitas tekstas beldėsi į mano galvą ir fermentavosi jau seniai. Kartais pagaudavau save ne tik tyliai, bet ir garsiai kalbančią su savimi apie nepakenčiamas senosios muzikos tendencijas Lietuvoje – negerai, vadinasi, laikas rašyti, garsiai šaukti raštu.

Leonello Spada, „Ludovisi koncertas“. 1615 m.
Leonello Spada, „Ludovisi koncertas“. 1615 m.
Michael Praetorius, „Syntagma Musicum“. 1620 m.
Michael Praetorius, „Syntagma Musicum“. 1620 m.
Giedrius Alkauskas

Nepažįstamas danų romantizmas (II)

Pokalbis su muzikologu ir žurnalistu Jensu Corneliumi apie muzikos kūrybos atodangas bei aktualijas

Danų muzikologas, žurnalistas Jensas Cornelius parodo, kad prikelti visą kultūrą užtenka vieno žmogaus pastangų. Jensas yra itin veiklus danų muzikos propaguotojas. Turi populiarią „Twitter“ paskyrą (@CorneliusJens), aktyvų internetinį puslapį (www.jenscornelius.dk) bei „YouTube“ kanalą (Jens Cornelius), į kurį kelia daug archyvinių įrašų. Nežinomo danų romantizmo temą tęsiame kalbindami Jensą Cornelijų.

Jens Cornelius
Jens Cornelius
Algirdas Klova

Įprastinės laikmenos epochos galas

Pristatytas naujas Juozo Milašiaus vinilo albumas „Electric & Acoustic“

Viena paradoksaliausių Lietuvos džiazo asmenybių, gitaristas, kompozitorius ir įvairių performansų autorius, gebantis savo instrumentą prakalbinti neįtikėtinais balsais, konceptualistas ir eksperimentuotojas, nepaliaujantis gitaros galimybių tyrinėtojas Juozas Milašius gegužės pradžioje pristatė savitą vinilinę plokštelę „Juozas Milašius. Electric & Acoustic“. Ypatingas šios plokštelės muzikinio turinio sprendimas. Vienoje pusėje skamba elektrinė, o kitoje – akustinė gitara. Jeigu dar tiksliau, vienoje pusėje tėra vienas akordas, kitoje kitas, užgaunami su ilgomis pauzėmis.

Juozas Milašius vinilo pristatyme. A. Gudo nuotr.
Juozas Milašius vinilo pristatyme. A. Gudo nuotr.
Juozo Milašiaus vinilo pristatymas. A. Gudo nuotr.
Juozo Milašiaus vinilo pristatymas. A. Gudo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Audringa romantika Paliesiuje

Pianistų Dmitrijaus Levkovičiaus ir Agnės Radzevičiūtės koncerto įspūdžiai

Tikrą romantinės muzikos pliūpsnį gegužės 24 d. patyrė į Paliesiaus dvarą suvažiavę melomanai, nepabūgę ilgo kelio ir vėlyvo koncerto laiko – 19 valandos. Traukos subjektai – pasaulinio ryškumo žvaigždė, pianistas ir kompozitorius Dmitrijus Levkovičius (Dmitri Levkovich, JAV, Kanada) bei talentinga lietuvaitė Agnė Radzevičiūtė, su kuria jis ypatingos akustikos salėje puikiu fortepijonu atliko du ryškius virtuozinius kūrinius keturiomis rankomis. Kaip ir kiekvieną kartą, į dvarą atvykę anksčiau, galėjome mėgautis nuostabiais apylinkių vaizdais, pasivaikščioti gėrėdamiesi paukščių čiulbesiu, pasilepinti išskirtinio skonio dvaro virėjų paruoštu maistu bei karštaisiais gėrimais.   

Dmitrijus Levkovičius. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius ir Agnė Radzevičiūtė. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius ir Agnė Radzevičiūtė. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius ir Agnė Radzevičiūtė. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius ir Agnė Radzevičiūtė. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius ir Agnė Radzevičiūtė. A. Jakšto nuotr.
Dmitrijus Levkovičius ir Agnė Radzevičiūtė. A. Jakšto nuotr.
Giedrius Alkauskas

Nepažįstamas danų romantizmas (I)

Apie istorines atodangas bei aktualijas

Superherojai... Mozė išpildo pranašystę – išveda savo tautą iš Egipto, vedžioja po dykumą tol, kol kartos pasikečia, kol vergo dvasią pakeičia Jahvės išrinktojo, mylinčio žmogaus dvasia (Antono Rubinšteino opera „Mozė“). Zygfridas iš šipulių perkala kardą Notungą, sudaužytą jo tėvo Zygmundo rankose, nukauna drakoną Fafnerį ir atgauna Nibelungų auksą (Richardo Wagnerio „Zygfridas“). Karalaitis Ivanas atsilaiko prieš meilės apžavus, pravirkdo Kaščėjevną, kurios ašaroje slypi jos tėvo Kaščėjaus mirtis, – Kaščėjus miršta, griūna Blogio ir Tamsos karalystė (Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kaščėjus nemirtingasis“).

Niels W. Gade
Niels W. Gade
Rasa Murauskaitė

Mylėti, nekęsti ir nevaldomai kvatotis

Įspūdžiai po operos „Don Žuanas“ premjeros Klaipėdos Žvejų rūmuose

Wolfgango Amadeus Mozarto „Don Žuanas“ subtiliai balansuoja tarp komedijos ir tragedijos. Šis kūrinys – tarsi žvilgsnis į žmogiškąsias silpnybes, klaidos prigimties perspektyvas, tik perlietas gero humoro doze. Naujajame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatyme svarstyklių lėkštelės vis dėlto labiau svyra į sveiko komizmo pusę. Tai, o ir daugelis kitų šios vieno svarbiausių XVIII a. sceninių veikalų interpretacijos aspektų byloja apie „žiūrovišką“ jo kryptį. Tad ir kalbėti apie šį pastatymą epitetais „įsimintinas“, „išskirtinis“ tarsi nepritiktų, bet jo solidumą ir kokybę svarbu pastebėti. Priešingo rezultato sunku tikėtis, mat prie šio „Don Žuano“ dirbo komanda, kurios pavydėtų bet kuris Lietuvos teatras. Muzikinę operos dalį rengė žinomas Mozarto muzikos ekspertas, Zalcburgo Mozarteumo profesorius Josefas Wallnigas, veikalą režisavo Jonas Vaitkus, scenografija rūpinosi Gintaras Makarevičius, kostiumais – Sandra Straukaitė, choreografija Aurelijaus Liškausko, šviesos Eugenijaus Sabaliausko.

Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aušra Krasauskaitė, Steponas Zonys ir Monika Pleškytė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Agnė Stančikaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Liskauskas ir Gabrielė Kuzmickaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Aurelijus Liskauskas ir Gabrielė Kuzmickaitė operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Bakanas ir Steponas Zonys operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Igoris Bakanas ir Steponas Zonys operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Vaitkus, Josefas Wallnigas ir atlikėjai po operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Jonas Vaitkus, Josefas Wallnigas ir atlikėjai po operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Josef Wallnig. D. Matvejevo nuotr.
Josef Wallnig. D. Matvejevo nuotr.
Monika Pleškytė ir Kšištofas Bondarenko operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Monika Pleškytė ir Kšištofas Bondarenko operoje „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš operos „Don Žuanas“. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ką man kalba Mahlerio Trečioji

Mintys po Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pabaigos koncerto

Gustavas Mahleris ir „Eurovizija“ gegužės 16-osios vakarą plėšė pasiryžusius viską aprėpti. Norint buvo galima suspėti visur ir vėlų vakarą užbaigti priešais televizorių, džiaugiantis arba burnojant dėl Lietuvos atstovo pasirodymo. Čia eilinį kartą kažkas kažko nepadarė. O nuo pasiteisinimų, kad „viskas remiasi į pinigus“, man jau bloga. Pirmiausia viskas remiasi į puikias idėjas, kurių Lietuvai netrūksta jokioje srityje, tik jos ne visada būna išklausomos, išgirstamos ir juolab įgyvendinamos. Eurovizinė situacija jau yra tapusi tam tikru mūsų visuomenės (ir valdžios) simboliu – mes tokie „per vidurį“, neryškūs, be fantazijos. Žinoma, pinigų trūksta, bet gal po tuo slepiasi kitoks skurdas – dvasios, idėjų, požiūrio, svajonių?..

Justina Gringytė,  Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, Valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, Valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinio choro moterų grupė, berniukų choras „Ąžuoliukas“  G. Jauniškio nuotr.
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinio choro moterų grupė, berniukų choras „Ąžuoliukas“ G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, choro „Ąžuoliukas“ vadovas Vytautas Miškinis, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Justina Gringytė, choro „Ąžuoliukas“ vadovas Vytautas Miškinis, Gintaras Rinkevičius ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
Gintaras Rinkevičius. G. Jauniškio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 85  >>> Archyvas