7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

„Muzikos vadovo darbas niekada nesibaigia“

Fragmentai iš pokalbio su dirigentu Yannicku Nézet-Séguinu

2018 metų pabaigoje Niujorko „Metropolitan Opera“ teatro naujuoju muzikos vadovu tapo kanadiečių kilmės dirigentas Yannickas Nézet-Séguinas, kuris pakeitė 45 metus teatro orkestrui vadovavusį dirigentą Jamesą Levine’ą. 2009 m. šiame teatre debiutavęs Georges’o Bizet operoje „Karmen“, per dešimtmetį Y. Nézet-Séguinas dirigavo daugiau kaip 100 spektaklių. Maestro dar yra Kanados Monrealio „Metropolitan“ ir Filadelfijos orkestrų pagrindinis dirigentas ir muzikos vadovas, Roterdamo filharmonijos orkestro garbės dirigentas, Europos kamerinių orkestrų garbės narys. Maestro kalbino Jeanas-Baptiste’as Urbainas, interviu publikuotas 2020 m. sausio 3 d. prancūzų žurnale „France musique“ (https://www.francemusique.fr/musique-classique/yannick-nezet-seguin-80082). Skaitytojų dėmesiui pateikiame pokalbio su kovo mėnesį sukaktį pažyminčiu dirigentu fragmentus. 

Yannick Nézet-Séguin. „Metropolitan Opera“ nuotr.
Yannick Nézet-Séguin. „Metropolitan Opera“ nuotr.
Rita Nomicaitė

Subtiliai suskambėję galingieji

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, diriguojamo Giedrės Šlekytės, ir violončelininko Kiano Soltani koncertas „Didieji vokiečių romantikai“ Nacionalinėje filharmonijoje

Mūsų muzikos kultūrai taip trūkstamą vakarietišką skonį įtakingiausiai skiepija didžiosiose Europos šalyse išsilavinę ir besidarbuojantys lietuviai – orkestro dirigentai ir dirigentės. Viena jų – Giedrė Šlekytė. Jos publikai pristatyti nebereikia, dirigentė namuose gražiai koncertuoja ne vienus metus. Iš puošniausių pastarųjų Šlekytės pasirodymų prisiminkime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirto Vilniaus festivalio koncertą Nacionalinėje filharmonijoje, kai greta suomio Essa-Pekka Saloneno Koncerto fortepijonui ir orkestrui nuaidėjo Ramintos Šerkšnytės kantata-oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ keturiems solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui (Rabindranato Tagorės tekstais). Netrukus šio opuso įrašas su tais pačiais atlikėjais buvo atrinktas Šerkšnytės autorinei kompaktinei plokštelei, išleistai etaloninės garbiausios firmos „Deutsche Grammophon“!

Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Šlekytė ir Kian Soltani. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Kian Soltani ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Dedikacija įprasmintas koncertas

Mintys po Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir smuikininkės Rusnės Mataitytės koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kai pasirenki šeštadienio vakarą praleisti Nacionalinės filharmonijos salėje ir pasiklausyti simfoninės muzikos, ko gero, svarbiausiu motyvu tampa koncerto programa. Ne mažiau svarbiu – atlikėjai (solistai, dirigentai). O kadangi filharmonija pirmiausia yra ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro namai, kaskart eini į šio orkestro koncertą norėdamas išgirsti jo interpretacinės kaitros, techninės ir meninės temperatūros bei kūrybinio proceso būties paliudijimą. Ir tasai klausymosi procesas, nors ir atsikartojantis dažną šeštadienį, geba įtraukti į nerutinišką kūrybinio vyksmo patirtį, kokią ir gali pasiūlyti „gyvas“ koncertas. Ir to pakanka, kartais netgi su kaupu.

Rusnė Mataitytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas, Rusnė Mataitytė ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rusnė Mataitytė. M. Aleksos nuotr.
Rusnė Mataitytė. M. Aleksos nuotr.
Monika Sokaitė

Visa apimantis credo

Įspūdžiai iš choro „Jauna muzika“ 30-mečio koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kas nutiko per pastaruosius 30 metų? Baltijos kelias, atkurta nepriklausomybė, priimta Respublikos Konstitucija, įstota į NATO bei ES ir t.t. Lietuva šiandien – Europos ir pasaulio dalis. Tikriausiai vienas svarbiausių mūsų laimėjimų – Lietuvos piliečių karta, gimusi ir subrendusi nepriklausomybėje. Tai laisvės karta, jos vardai skamba garsiausiose pasaulio senose ir arenose, jų kūryba ir pasiekti rezultatai įkvepia, palieka įspaudą pasaulio kultūros, meno, sporto ir kt. metraščiuose.

Choras „Jauna muzika“ ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“ ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Ieva Gaidamavičiūtė, Ieva Skorubskaitė ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Ieva Gaidamavičiūtė, Ieva Skorubskaitė ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Choras „Jauna muzika“, Lietuvos kamerinis orkestras ir Vaclovas Augustinas. D. Matvejevo nuotr.
Vaclovas Augustinas ir Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Vaclovas Augustinas ir Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Zakaras. D. Matvejevo nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Ta pati skambesio magija

Pokalbis su ansamblio „Profeti della Quinta“ vadovu Elamu Rotemu

Šeštojo tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio svečiai – ansamblis „Profeti della Quinta“ (Šveicarija): Doronas Schleiferis, Romanas Melishas (kontratenorai), Lioras Leibovici, Jacobas Lawrence’as (tenorai), Elamas Rotemas (bosas, ansamblio vadovas), Orí Harmelinas (kitaronas). Kovo 12 d. Valdovų rūmuose ansamblis pristato programą „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“, kurioje atskleidžiama vieno populiariausių XVI a. dvaro muzikos žanrų – madrigalo – raida nuo Renesanso iki ankstyvojo baroko, drąsios, eksperimentinės to meto idėjos. Gyvybingumu sceną puošiantys dainininkai istoriškai pagrįstu atlikimu kviečia prisiminti ir iš naujo išgyventi muzikinį Renesanso ir baroko srovių tekėjimą, kuris tryško ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare. Kalbiname visame pasaulyje koncertuojančio ansamblio „Profeti della Quinta“ įkūrėją ir vadovą – dainininką, klavesinininką ir kompozitorių Elamą Rotemą, kuris  pasakoja apie vienuolika metų trunkančią bendrą ansamblio kelionę, kūrybiškumą ir šiuolaikinio muzikanto kasdienybę.

„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
„Profeti della Quinta“. Mel et Lac nuotr.
Algirdas Klova

Muzikos salėje pasidairius

Įspūdžiai iš Knygų mugės

Šiemet Vilniaus knygų mugėje (vasario 20–23 d.) Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA jau šeštą kartą surengta Muzikos salė sujungė gausybę įvairiausių žanrų Lietuvos muzikantų. Ir ko tik čia nebuvo: blaškėsi popmuzikos atlikėjai, siautėjo jaunimėlis, oriai vaikštinėjo džiazo muzikantai, diskutavo klasikai, pagarbiai šmėžavo alternatyvininkai. Skambėjo devynios galybės muzikos. Ir nors spaudoje bei AGATA puslapiuose minėtos tik dešimt Muzikos salėje pristatytų premjerų, iš tikrųjų jų buvo kur kas daugiau. Kai kurios jų net nepateko į sąrašus. Štai ir šių eilučių autorius „Muzikos zonos“ stende pristatė naujausią savo solo albumą „Versmės tėkmė“, kuriame savo muziką groju visiškai vienas, o elektroniniais efektais man padeda garsus muzikas Philas Vonas.

Remigijus Ruokis ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Remigijus Ruokis ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Aleksandras Makejevas. D. Klovienės nuotr.
Aleksandras Makejevas. D. Klovienės nuotr.
Gintautas Gascevičius ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Gintautas Gascevičius ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Giedrė Kilčiauskienė ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Giedrė Kilčiauskienė ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Antanas Fokas ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Antanas Fokas ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Saulius Petreikis. D. Klovienės nuotr.
Saulius Petreikis. D. Klovienės nuotr.
Petunija ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Petunija ir Algirdas Klova. D. Klovienės nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Muzikinė žinia iš Italijos

Pokalbis su smuikininku Domenico Nordio

Dėmesio! Dėl Lombardijos regione, Italijoje, paskelbto karantino smuikininkas Domenico Nordio kovo 13 d. negalės atvykti į Lietuvą. Vietoje jo J. Brahmso koncertą smuikui D-dur, op. 77, koncerte grieš ryškiausia šių dienų Lietuvos smuikininkė Dalia Kuznecovaitė.

 

Kovo 13 d. Vilniaus kongresų rūmuose grieš žymus italų smuikininkas Domenico Nordio. Su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru jis atliks Johanneso Brahmso Koncertą smuikui D-dur, op. 77. Vakaro pradžioje skambės Arvydo Malcio kompozicija „Virš mūsų tik dangus“ simfoniniam orkestrui, o pabaigoje – Ludwigo van Beethoveno Septintoji simfonija A-dur. Klausytojai turės retą galimybę išvysti Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (meno vadovas Gintaras Rinkevičius) diriguojant Modestą Pitrėną.

Domenico Nordio. Asmeninio arhyvo nuotr.
Domenico Nordio. Asmeninio arhyvo nuotr.
Domenico Nordio. P. Dalprato nuotr. iš LVSO archyvo
Domenico Nordio. P. Dalprato nuotr. iš LVSO archyvo
Živilė Ramoškaitė

Didingas dainų skambesys

Mintys po dirigento Gintaro Rinkevičiaus jubiliejinio koncerto

Kas jau kas, o Gintaras Rinkevičius be iššūkių gyventi negali. Tuo įsitikinome ne pirmą ir net nebe dešimtą kartą. Užuot be rūpesčių šventęs savo gražią sukaktį, jis sumanė užsikrauti dar vieną sunkią naštą. Per pačią savo gimimo dieną, vasario 20-ąją, sukvietė į Kongresų rūmus savo talento gerbėjus ir atliko jiems įspūdingą XX a. pradžios veikalą – Arnoldo Schönbergo kantatą „Gurre-Lieder“ („Gurės dainos“) solistams, chorui ir orkestrui. Iš karto sakau: atlikimas buvo geras, atmosfera šventiška, o sausakimša salė jubiliato sumanymą įvertino ovacijomis.

Corby Welch, Edgaras Davidovičius, Gintaras Rinkevičius ir Valstybins simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Corby Welch, Edgaras Davidovičius, Gintaras Rinkevičius ir Valstybins simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Corby Welch ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Corby Welch ir Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Ieva Prudnikovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius ir Ieva Prudnikovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Prudnikovaitė, Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Prudnikovaitė, Valstybinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Gintaras Rinkevičius. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Gurre-Lieder“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Gurre-Lieder“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Gurre-Lieder“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Gurre-Lieder“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Gurre-Lieder“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto „Gurre-Lieder“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Muzikos ir muzikų galia

Įspūdžiai iš Čekijos muzikos ir atlikėjų, pianisto Daumanto Kirilausko ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto

Orkestro muzikos koncerte „Čekų muzikos galia“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vasario 22 d. turėjome galimybę susipažinti su jaunais čekų muzikais – dirigentu Mareku Prášilu, sopranu Veronika Rovná Holbová bei bosu-baritonu Lukášu Bařáku – ir jų meistriškai atliekamais retai girdimais kūriniais: amerikiečių minimalisto Johno Adamso „Short ride in a fast machine“ simfoniniam orkestrui, Antonino Dvořáko Simfonine poema „Vidudienio ragana“, op. 108, ir „Te Deum“ sopranui, bosui, chorui ir orkestrui, op. 103.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Marek Prášil. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir dirigentas Marek Prášil. D. Matvejevo nuotr.
Marek Prášil ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Marek Prášil ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Marek Prášil. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas ir Marek Prášil. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas. D. Matvejevo nuotr.
Daumantas Kirilauskas. D. Matvejevo nuotr.
Marek Prášil. D. Matvejevo nuotr.
Marek Prášil. D. Matvejevo nuotr.
Lukáš Bařák, Veronika Rovná Holbová, Marek Prášil ir Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Lukáš Bařák, Veronika Rovná Holbová, Marek Prášil ir Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Laimis Vilkončius

Teisinga skrydžio trajektorija

Impresija iš orkestro „Trimitas“ premjeros „Trimito skrydis“

Į Valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ premjerą vasario 8 d. mane pakvietė renginio režisierė Birutė Marcinkevičiūtė (Mar). Su Birute susipažinome prieš 22 metus, kai abu kūrėme miuziklą vaikams „Paukštė“. Tą savo opusą pavadinome opera labiau atlikėjų – tuomečio Muzikos švietimo centro mokyklos „Gama“ vaikų – pasitenkinimui, negu manydami, jog mūsų kūrinys atitinka operai keliamus reikalavimus. O kai šiemet sausio mėnesį chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ bendruomenė atliko mūsų „Paukštę“, ten su Birute ir vėl susitikome. Jos pasiūlymą pamatyti, kaip jai pavyko padirbėti su „Trimito“ orkestru, mielai priėmiau. Taip ramų sekmadienio vidudienį atsidūriau „Trimito“ bazėje.

Ugnius Vaiginis ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Trimito skrydis“. D. Matvejevo nuotr.
Ugnius Vaiginis ir Andrius Bialobžeskis spektaklyje „Trimito skrydis“. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Greta Dubauskė, „Trimito“ oro linijų valtornininkė-stiuardesė.  D. Matvejevo nuotr.
Greta Dubauskė, „Trimito“ oro linijų valtornininkė-stiuardesė. D. Matvejevo nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 97  >>> Archyvas