7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Jekaterina Kostina

Dangiškosios skraistės apgaubti

Klaipėdos kamerinis ir „Camerata Solaris“ orkestrai Vilniaus festivalyje

Šių metų 26-ojo Vilniaus festivalio pavadinimas „Muzika kuria pasaulį“ akcentuoja neįprastą muzikos galią, kuri itin reikalinga šiandien. Pasak festivalio organizatorės Rūtos Prusevičienės, svarbiausias uždavinys – „priešpriešinti muziką pasaulio griovimui bei drauge kurti milžinišką simfoniją, sklidiną dvasinės harmonijos“. Birželio 12-osios vakarą, skambant jau ketvirtam Vilniaus festivalio koncertui, klausytojai ir atlikėjai žengė didelį žingsnį šio siekio įgyvendinimo link.

Mindaugas Bačkus ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus, Vilhelmas Čepinskis ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus, Vilhelmas Čepinskis ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus, Vilhelmas Čepinskis ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus, Vilhelmas Čepinskis ir jungtinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Ne tik Godowsky...

Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas Vilniaus festivalyje

Į Nacionalinę filharmoniją birželio 10-ąją daugybė klausytojų rinkosi su puokštėmis rankose. Koncerto sumanytoja – publikos mėgstama artistiškoji pianistė Mūza Rubackytė. Jos partneris šįsyk – ne orkestras, o smuikininkas Dmitrijus Makhtinas, Sankt Peterburge užaugęs kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo sūnėnas, ten ir pradėjęs solisto karjerą.

Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Dmitrijus Makhtinas. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

Naujos ir atsinaujinusios pažintys

Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras Vilniaus festivalyje

Antrasis Vilniaus festivalio koncertas buvo sudarytas iš pačių populiariausių, nuzulintų ir todėl beveik nebepaveikių orkestrinių kūrinių. Ūpą pataisė savitai prabilę atlikėjai. Tą vakarą koncertavo graikų dirigentas Vassilis Christopoulos, suomis pianistas Antti Siirala ir Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas). Orkestras pasirodė neatpažįstamai atsinaujinęs: preciziškas skambesys, išlygintas intonavimas (koncertmeisteris Džeraldas Bidva). Svečiai atvyksta ir išvyksta, o savi, pasitempę muzikai namuose džiugina labiau.

Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Antti Siirala. D. Matvejevo nuotr.
Antti Siirala. D. Matvejevo nuotr.
Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vassilis Christopoulos, Antti Siirala ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vassilis Christopoulos, Antti Siirala ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Laima Slepkovaitė

„Vilnius Mama Jazz“ – laisviems žmonėms

Festivalio apžvalga

Joks kitas festivalis nėra toks imlus pokyčiams, kaip „Vilnius Mama Jazz“. Per savo dviejų dešimtmečių istoriją jis žengė ir į Rusų dramos teatrą, ir į ŠMC, ir į Kongresų rūmus, ir į Nacionalinį dramos teatrą (čia sugrįžo šiemet, tačiau į naują salę). Rengė svetaines, diskusijas ir pašnekesius terasoje, klube ir improvizuotoje TV studijoje koncertų erdvės fojė. Koncertus grupavo ir po du per vakarą, ir po tris, po du „pilno metro“ koncertus vieną po kito, o kartais siūlydavo kokią superžvaigždę vidury dienos.

Modestas Barkauskas, Neda Malūnavičiūtė, Vladimiras Čekasinas ir Šv. Kristoforo orkestras. D. Klovienės nuotr.
Modestas Barkauskas, Neda Malūnavičiūtė, Vladimiras Čekasinas ir Šv. Kristoforo orkestras. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Gregory Privat. D. Klovienės nuotr.
Gregory Privat. D. Klovienės nuotr.
„Ben Wendel group“. D. Klovienės nuotr.
„Ben Wendel group“. D. Klovienės nuotr.
Anthony Braxton ir James Fei. D. Klovienės nuotr.
Anthony Braxton ir James Fei. D. Klovienės nuotr.
„Anthony Braxton Saxophone quartet“. D. Klovienės nuotr.
„Anthony Braxton Saxophone quartet“. D. Klovienės nuotr.
Joe Sanders ir Ben Wendel. D. Klovienės nuotr.
Joe Sanders ir Ben Wendel. D. Klovienės nuotr.
Liudas Mockūnas ir Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Liudas Mockūnas ir Vladimiras Čekasinas. D. Klovienės nuotr.
Austė Nakienė

Palydint Lietuvių folkloro teatro kūrėją

In memoriam Povilui Mataičiui (1933 06 26–2022 05 31)

2022 m. gegužės 31 d. Lietuvos visuomenę pasiekė žinia apie Lietuvių folkloro teatro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo, Nacionalinės premijos laureato Povilo Mataičio mirtį. Tad palydime dar vieną lietuvių kūrėjų kartos, kuriai rūpėjo suderinti tradiciją ir modernybę, atstovą. Vieną iš tų, kurie nuoširdžiai domėjosi folkloru ir norėjo, kad nykiame sovietmečio Vilniuje būtų šiek tiek gyvo, jaukaus, nesuvaržyto lietuviško kaimo.

Arūnas Prelgauskas, Dalia Mataitienė, Povilas Mataitis knygos „Mataičių teatras“ pristatyme. 2017 m. A. Nakienės nuotr.
Arūnas Prelgauskas, Dalia Mataitienė, Povilas Mataitis knygos „Mataičių teatras“ pristatyme. 2017 m. A. Nakienės nuotr.
Povilas Mataitis. Asmeninio archyvo nuotr.
Povilas Mataitis. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Muzikinės viršūnės ir gelmės

Vilniaus festivalio pradžios koncertas

Birželio 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo Vilniaus festivalis, šįsyk skelbiantis: „Muzika kuria pasaulį“. Puikus pavadinimas, apimantis skirtingus pasaulius ir epochas, įvairaus amžiaus menininkus ir jų atliekamą muziką. Smagu matyti, kad koncertų organizatoriai greta nenuspėjamumu intriguojančių užsienio svečių (pasaulinę šlovę pelnęs baritonas Thomas Hampsonas ne tik dainuos, bet ir diriguos!) visada kviečia tėvynėje laukiamus ryškius mūsų atlikėjus.

Yekwon Sunwoo, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yekwon Sunwoo, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Yekwon Sunwoo ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Yekwon Sunwoo ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Marianne Beate Kielland, Vera Talerko, Modestas Pitrėnas, Juozas Janužas, Håvard Stensvold, Oslo filharmonijos choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Marianne Beate Kielland, Vera Talerko, Modestas Pitrėnas, Juozas Janužas, Håvard Stensvold, Oslo filharmonijos choras ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto finalinė akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus festivalio atidarymo koncerto finalinė akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Lyg nužengusi nuo freskos

Daivos Kšanienės monografija apie dainininkę Oną Glinskaitę

Gegužės 18 d. Vilniaus apskr. Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje grupelė žmonių susirinkusiesiems pristatė Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros istorijos tyrėjos, muzikologės prof. dr. Daivos Kšanienės monografiją „Lyg nužengusi nuo Rubliovo freskos. Operos solistė Ona Glinskaitė“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2021, 282 p.). Popietę vedė antrąjį knygos leidimą rėmęs germanistas dr. Antanas Zamackas-Svolkeris.

Ona Glinskaitė (Pamina) W.A. Mozarto operoje „Užburtoji fleita“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė (Pamina) W.A. Mozarto operoje „Užburtoji fleita“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Knygos viršelis
Knygos viršelis
Ona Glinskaitė (Tatjana) P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė (Tatjana) P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“. O. Glinskaitės asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Daiva Kšanienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Ona Glinskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Besirengiant šuoliui

Pianistės Annos Geniušienės rečitalis „Organum“ salėje

Fortepijonų salono „Organum“ koncertų salėje gegužės 24 d. įvairios ir solidžios programos rečitalį atliko pianistė Anna Geniušienė, netrukus išvyksianti į XVI Tarptautinį Vano Cliburno pianistų konkursą JAV. Patekti į šį prestižinį renginį bandė 388 pianistai (amžiaus riba – nuo 18 iki 30 metų). Solidi tarptautinė komisija etapais atrinko tik 30 ryškiausių, profesionaliausių dalyvių. Nuostabu, kad tarp jų pateko ir A. Geniušienė, su savo sutuoktiniu Luku Geniušu dabar gyvenanti Lietuvoje.

Anna Geniušienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Anna Geniušienė. Asmeninio archyvo nuotr.
Anna Geniušienė „Organum“ salėje. A. Varno nuotr.
Anna Geniušienė „Organum“ salėje. A. Varno nuotr.
Jonė Punytė-Svigarienė

Gražioji Magelonė ir istoriškumo klausimas

Romano Kudriašovo ir Alexanderio Paley koncertas „Organum“ salėje

Gegužės 23 d. „Organum“ koncertų salėje skambėjo Johanesso Brahmso „Gražioji Magelonė“ („Die schöne Magelone“), op. 33. Tai vienintelis kompozitoriaus vokalinis ciklas, tęsiantis Franzo Schuberto „Gražiosios malūnininkės“ („Die Schöne Müllerin“) ir „Žiemos kelio“ („Die Winterreise“) tradicijas. Sukurti monumentalų 15 dainų ciklą kompozitorių įkvėpė Johanno Ludwigo Tiecko, vieno iš romantinio romano žanro pradininkų, kūrinys „Gražiosios Magelonės ir Provanso grafo Peterio meilės istorija“, išleistas 1797 metais.

Alexander Paley. Organizatorių nuotr.
Alexander Paley. Organizatorių nuotr.
Romanas Kudriašovas. M. Golubickaitės nuotr.
Romanas Kudriašovas. M. Golubickaitės nuotr.
„Stoecker“ fortepijonas. D. Matvejevo nuotr.
„Stoecker“ fortepijonas. D. Matvejevo nuotr.
Alexander Paley ir Romanas Kudriašovas. Organizatorių nuotr.
Alexander Paley ir Romanas Kudriašovas. Organizatorių nuotr.
Alexander Paley, Romanas Kudriašovas, Žygimantė Elena Jakštaitė
Alexander Paley, Romanas Kudriašovas, Žygimantė Elena Jakštaitė
Alexander Paley, Romanas Kudriašovas, Žygimantė Elena Jakštaitė
Alexander Paley, Romanas Kudriašovas, Žygimantė Elena Jakštaitė
Kamilė Rupeikaitė

Per balsą atveriu sielą

Pokalbis su dainininke Eva Ben-Zvi

Su Lietuvoje gimusia ir augusia Izraelio dainininke Eva Ben-Zvi susitikome rudenį, kai ji po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos atvyko į Vilnių dalyvauti Tarptautinio Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkurso vertinimo komisijoje. Labai laukiau šio susitikimo – su Eva iki tol buvome bendravusios tik žinutėmis ir elektroniniais laiškais.

Eva Ben-Zvi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus A. Šenderovo salėje. K.R. nuotr.
Eva Ben-Zvi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus A. Šenderovo salėje. K.R. nuotr.
Eva Ben-Zvi su tėvais
Eva Ben-Zvi su tėvais
Anatolijus Šenderovas, Eva Ben-Zvi, ansamblis „Ars cameralis“ po „Der tiefe Brunnen“ atlikimo. Praha, 1993 m.
Anatolijus Šenderovas, Eva Ben-Zvi, ansamblis „Ars cameralis“ po „Der tiefe Brunnen“ atlikimo. Praha, 1993 m.
Anatolijaus Šenderovo kūrinio „Simeni kahotam al libeha“ atlikimas. Anatolijus Safiulinas, Eva Ben-Zvi, Vladimrias Tarasovas, Robertas Šervenikas, LNSO. 1998 m. A. Rakausko nuotr.
Anatolijaus Šenderovo kūrinio „Simeni kahotam al libeha“ atlikimas. Anatolijus Safiulinas, Eva Ben-Zvi, Vladimrias Tarasovas, Robertas Šervenikas, LNSO. 1998 m. A. Rakausko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 131  >>> Archyvas