7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Meilė harmonijai

Pokalbis su 80-metį švenčiančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene

Metams baigiantis kalbiname jubiliejinius, o kartu ir sunkius metus išgyvenančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovę Rūtą Prusevičienę. Šįkart kalbamės apie pandemijos pristabdytą veiklą, naujas išeitis ir esminį jausmą – „meilę harmonijai“.

Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas ir Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė, Modestas Pitrėnas ir Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Su David Geringu ir Arvydu Malciu. D. Matvejevo nuotr.
Su David Geringu ir Arvydu Malciu. D. Matvejevo nuotr.
Su Sergejumi Krylovu ir Justu Prusevičiumi. D. Matvejevo nuotr.
Su Sergejumi Krylovu ir Justu Prusevičiumi. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Rūta Prusevičienė. D. Matvejevo nuotr.
Eglė Šeduikytė

Mokytoja besišypsančiomis akimis

In memoriam Genovaitei Vanagaitei (1934–2020)

Keista... bet liūdna žinia apie kompozitorės ir mokytojos Genovaitės Vanagaitės iškeliavimą iš šio pasaulio pasiekė sulig šiltu saulės spinduliu pro langą. Tokia ji ir buvo – šildanti savo žvilgsniu, spindinti ir mylinti.

 

Mokėmės pas ją pradinėse klasėse M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Ir kiek tik prisimenu jos solfedžio pamokų – klasė šviesi, šilta, saulėta, kaip ir mūsų visų nuotaikos, lyg tuo metu niekada nebūtų apsiniaukę. Įprasta, jog solfedis nėra vaikų mėgstamas užsiėmimas, o mes laukdavome jos pamokų ir to momento, kai iš triukšmingo koridoriaus galėsime suvirsti į, rodos, visad jaukią jos klasę.

Genovaitė Vanagaitė. M. Aleksos nuotr.
Genovaitė Vanagaitė. M. Aleksos nuotr.
Alina Ramanauskienė

Nepralenkiamas

In memoriam dirigentui Petrui Bingeliui (1943–2020)

 

Iš patirties žinome, kad kur kas lengviau atkurti praeities faktus nei juos lydėjusią nuotaiką... Pastaroji atsispindi ne oficialiuose įvykiuose, o dažniausiai mažuose asmeniškuose išgyvenimuose. Pusšimtį metų pažinojau Petrą Bingelį – iš pradžių kaip dirigentą, kiek vėliau – pašnekovą, o keturias dešimtis metų buvome kaimynai. Taip kartais ir kreipdavomės vienas į kitą: kaimyne Petrai, kaimyne Alina. Mano akyse užaugo du Petro sūnūs – vyresnysis Povilas ir jaunėlis Jurgis. Nuostabūs berniukai, dabar jau brandūs vyrai, sukūrę savo šeimas, užsieniuose įsikūrę. Gera bičiulė yra ir Petro žmona Vida – muziejininkė, kuriai teko atlaikyti ne tik nepakeliamus pastarųjų dienų išbandymus, bet ir kūrybos žmogaus sutuoktinės naštą...

Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. Choro archyvo nuotr.
Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. Choro archyvo nuotr.
Česlovas Radžiūnas, Robertas Šervenikas, Petras Bingelis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Česlovas Radžiūnas, Robertas Šervenikas, Petras Bingelis ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. V. Balkūno nuotr.
Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. V. Balkūno nuotr.
Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. KVF nuotr.
Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. KVF nuotr.
Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. KVF nuotr.
Petras Bingelis, Kauno valstybinis choras. KVF nuotr.
Petras Bingelis. D. Matvejevo nuotr.
Petras Bingelis. D. Matvejevo nuotr.
Beata Baublinskienė

Epochą atverianti muzika

Jurgio Karnavičiaus kvartetai Nacionalinėje filharmonijoje

Lapkričio 28 d. įvyko vienas iš dabarčiai būdingų nuotolinių renginių – iš Nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės buvo tiesiogiai transliuojamas Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas. Jame po daugelio metų užmaršties suskambo kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) kamerinė muzika – Trečiasis ir Ketvirtasis styginių kvartetai. Tai vienas iš neseniai pradėto ciklo „Atverk užmaršties vartus“ (pavadinto pagal Onutės Narbutaitės Antrąjį styginių kvartetą) koncertų, rengiamų Vilniaus kvarteto (Dalia Kuznecovaitė – I smuikas, Artūras Šilalė – II smuikas, Kristina Anusevičiūtė – altas, Deividas Dumčius – violončelė).  

Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Jurgis Karnavičius. LMIC nuotr.
Jurgis Karnavičius. LMIC nuotr.
Valstybinis Vilniaus kvartetas
Valstybinis Vilniaus kvartetas
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XX)

Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Jau beveik 40 savaičių garsiausias pasaulio teatras savo turinį rodo internete. Daugybė operų iš skirtingų laikotarpių leidžia susipažinti su vienais geriausių pasaulio kūrėjų, solistų bei dirigentų, pamatyti, kaip atrodė skirtingo laikotarpio menas. Niujorko „Metropolitan opera“ repertuare visuomet buvo ir klasikinių pastatymų, ir modernių, koja kojon su laiku žengiančių veikalų – šiuolaikinių operų, klasikinių veikalų modernių interpretacijų. Joks kitas pasaulio teatras nėra taip plačiai pasiekiamas ir aptarinėjamas kaip Niujorko opera, tad nenuostabu, jog prabėgus beveik devyniems mėnesiams šis ciklas vis dar tęsiamas.

„Aida“. 1908 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Aida“. 1908 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Baritonas V. Maurel su G. Verdi. 1895 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Baritonas V. Maurel su G. Verdi. 1895 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo scenografija operai „Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo scenografija operai „Užburtoji fleita“. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo sukurta uždanga 1966 m. „Užburtosios fleitos“ pastatymui. „Metropolitan opera“ nuotr.
Marco Chagallo sukurta uždanga 1966 m. „Užburtosios fleitos“ pastatymui. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nybelungų žiedo“ technikos bandymai. 2017 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Nybelungų žiedo“ technikos bandymai. 2017 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Parduotoji nuotaka“. 1909 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Parduotoji nuotaka“. 1909 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Toska“. 1917 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
„Toska“. 1917 m. „Metropolitan opera“ nuotr.
Kristupas Antanaitis

Dirigentas Jonas Aleksa (1939–2005) prisimintas Slovakijoje

Maestro 15-osioms mirties metinėms

Neprilygstamas interpretatorius ir visų mylimas bei gerbiamas dirigentas Jonas Aleksa seniai nebevarsto operos ir baleto teatro durų. Sunku patikėti, kad prabėgo jau penkiolika metų, kai maestro iškeliavo amžinybėn. Ryškų pėdsaką jis paliko ne tik Lietuvos operoje. 1990–1994 m. dirigentas dirbo Slovakijoje ir ten yra prisimenamas kaip pakėlęs teatro meninį lygį ir įnešęs svarbų indėlį į Slovakijos operos meną.

Rita Nomicaitė

Dermės kelias

Pokalbis su dirigentu Robertu Šerveniku

Kalbiname Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos dirigentą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių Robertą Šerveniką.

Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Onutė Narbutaitė. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Mėnulio giesmės. Vadovauja meilė

Dianos Čemerytės autorinė kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“ („Mėnulio giesmės“), „GENUIN classics“, Leipcigas.

Vietoj epigrafo: „Taip, labai svarbus ir darbštumas, ir įžvalgos, ir vaizduotė, bet tik tada, jei viskam vadovauja niekuo nepakeičiamoji meilė. (...) Aišku, neabejodamas sutinku, kad tai – neeilinė prigimties dovana, nes juk sakoma, kad „širdžiai neįsakysi“. Šventa tiesa. (Iš nepublikuoto Edmundo Gedgaudo teksto.)

Diana Čemerytė. S. Vergien nuotr.
Diana Čemerytė. S. Vergien nuotr.
Kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“
Kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“
Elvina Baužaitė

Operos solistas nuolat mokosi

Pokalbis su dainininku Laimonu Pautieniumi

Pasikalbėti su dainininku paskatino vasarą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvykusi premjera – Fredericko Loewe miuziklas „Mano puikioji ledi“ (libreto autorius Alanas Jay Lerneris, pagal George’o Bernardo Shaw pjesę „Pigmalionas“, režisierė Viktorija Streiča, kuri drauge su Kristina Siurbyte naujai išvertė libretą į lietuvių kalbą). Profesoriaus Henrio Higinso vaidmenį sukūrė baritonas Laimonas Pautienius. Teiraujamės apie šį, naujausią, solisto sukurtą vaidmenį, miuziklo reiškinį ir kultūros gyvavimą šiandien.

Laimonas Pautienius (Higinsas), Ingrida Kažemėkaitė (Eliza Dulitl). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas), Ingrida Kažemėkaitė (Eliza Dulitl). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas), Ingrida Kažemėkaitė (Eliza Dulitl). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas), Ingrida Kažemėkaitė (Eliza Dulitl). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas), Ingrida Kažemėkaitė (Eliza Dulitl). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas), Ingrida Kažemėkaitė (Eliza Dulitl). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas), Rita Preikšaitė (Misis Higins). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas), Rita Preikšaitė (Misis Higins). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas). M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius (Higinsas). M. Aleksos nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Orkestro bendrakeleivis

Pokalbis su dirigentu Vilmantu Kaliūnu

Dirigentas Vilmantas Kaliūnas, iš pradžių kaip obojininkas grojęs Vokietijos SWR Kaizerslauterno radijo orkestre, 2010 m. lemtingai apsisprendė pakilti nuo obojininko kėdės ir stoti prie dirigento pulto. Dirigavimą studijavo Veimaro muzikos akademijoje, prof. Nicolas Pasquet klasėje, bendradarbiavo ir asistavo garsiausiems pasaulio dirigentams.

Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos kamerinis orkestras. R. Šeškaičio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 109  >>> Archyvas