Pokalbis su 80-metį švenčiančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene
Metams baigiantis kalbiname jubiliejinius, o kartu ir sunkius metus išgyvenančios Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovę Rūtą Prusevičienę. Šįkart kalbamės apie pandemijos pristabdytą veiklą, naujas išeitis ir esminį jausmą – „meilę harmonijai“.
In memoriam Genovaitei Vanagaitei (1934–2020)
Keista... bet liūdna žinia apie kompozitorės ir mokytojos Genovaitės Vanagaitės iškeliavimą iš šio pasaulio pasiekė sulig šiltu saulės spinduliu pro langą. Tokia ji ir buvo – šildanti savo žvilgsniu, spindinti ir mylinti.
Mokėmės pas ją pradinėse klasėse M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Ir kiek tik prisimenu jos solfedžio pamokų – klasė šviesi, šilta, saulėta, kaip ir mūsų visų nuotaikos, lyg tuo metu niekada nebūtų apsiniaukę. Įprasta, jog solfedis nėra vaikų mėgstamas užsiėmimas, o mes laukdavome jos pamokų ir to momento, kai iš triukšmingo koridoriaus galėsime suvirsti į, rodos, visad jaukią jos klasę.
In memoriam dirigentui Petrui Bingeliui (1943–2020)
Iš patirties žinome, kad kur kas lengviau atkurti praeities faktus nei juos lydėjusią nuotaiką... Pastaroji atsispindi ne oficialiuose įvykiuose, o dažniausiai mažuose asmeniškuose išgyvenimuose. Pusšimtį metų pažinojau Petrą Bingelį – iš pradžių kaip dirigentą, kiek vėliau – pašnekovą, o keturias dešimtis metų buvome kaimynai. Taip kartais ir kreipdavomės vienas į kitą: kaimyne Petrai, kaimyne Alina. Mano akyse užaugo du Petro sūnūs – vyresnysis Povilas ir jaunėlis Jurgis. Nuostabūs berniukai, dabar jau brandūs vyrai, sukūrę savo šeimas, užsieniuose įsikūrę. Gera bičiulė yra ir Petro žmona Vida – muziejininkė, kuriai teko atlaikyti ne tik nepakeliamus pastarųjų dienų išbandymus, bet ir kūrybos žmogaus sutuoktinės naštą...
Jurgio Karnavičiaus kvartetai Nacionalinėje filharmonijoje
Lapkričio 28 d. įvyko vienas iš dabarčiai būdingų nuotolinių renginių – iš Nacionalinės filharmonijos Didžiosios salės buvo tiesiogiai transliuojamas Valstybinio Vilniaus kvarteto koncertas. Jame po daugelio metų užmaršties suskambo kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus (1884–1941) kamerinė muzika – Trečiasis ir Ketvirtasis styginių kvartetai. Tai vienas iš neseniai pradėto ciklo „Atverk užmaršties vartus“ (pavadinto pagal Onutės Narbutaitės Antrąjį styginių kvartetą) koncertų, rengiamų Vilniaus kvarteto (Dalia Kuznecovaitė – I smuikas, Artūras Šilalė – II smuikas, Kristina Anusevičiūtė – altas, Deividas Dumčius – violončelė).
Niujorko „Metropolitan opera“ transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)
Jau beveik 40 savaičių garsiausias pasaulio teatras savo turinį rodo internete. Daugybė operų iš skirtingų laikotarpių leidžia susipažinti su vienais geriausių pasaulio kūrėjų, solistų bei dirigentų, pamatyti, kaip atrodė skirtingo laikotarpio menas. Niujorko „Metropolitan opera“ repertuare visuomet buvo ir klasikinių pastatymų, ir modernių, koja kojon su laiku žengiančių veikalų – šiuolaikinių operų, klasikinių veikalų modernių interpretacijų. Joks kitas pasaulio teatras nėra taip plačiai pasiekiamas ir aptarinėjamas kaip Niujorko opera, tad nenuostabu, jog prabėgus beveik devyniems mėnesiams šis ciklas vis dar tęsiamas.
Maestro 15-osioms mirties metinėms
Neprilygstamas interpretatorius ir visų mylimas bei gerbiamas dirigentas Jonas Aleksa seniai nebevarsto operos ir baleto teatro durų. Sunku patikėti, kad prabėgo jau penkiolika metų, kai maestro iškeliavo amžinybėn. Ryškų pėdsaką jis paliko ne tik Lietuvos operoje. 1990–1994 m. dirigentas dirbo Slovakijoje ir ten yra prisimenamas kaip pakėlęs teatro meninį lygį ir įnešęs svarbų indėlį į Slovakijos operos meną.
Pokalbis su dirigentu Robertu Šerveniku
Kalbiname Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro bei Lietuvos nacionalinės filharmonijos dirigentą, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių Robertą Šerveniką.
Dianos Čemerytės autorinė kompaktinė plokštelė „Mondgesänge“ („Mėnulio giesmės“), „GENUIN classics“, Leipcigas.
Vietoj epigrafo: „Taip, labai svarbus ir darbštumas, ir įžvalgos, ir vaizduotė, bet tik tada, jei viskam vadovauja niekuo nepakeičiamoji meilė. (...) Aišku, neabejodamas sutinku, kad tai – neeilinė prigimties dovana, nes juk sakoma, kad „širdžiai neįsakysi“. Šventa tiesa. (Iš nepublikuoto Edmundo Gedgaudo teksto.)
Pokalbis su dainininku Laimonu Pautieniumi
Pasikalbėti su dainininku paskatino vasarą Kauno valstybiniame muzikiniame teatre įvykusi premjera – Fredericko Loewe miuziklas „Mano puikioji ledi“ (libreto autorius Alanas Jay Lerneris, pagal George’o Bernardo Shaw pjesę „Pigmalionas“, režisierė Viktorija Streiča, kuri drauge su Kristina Siurbyte naujai išvertė libretą į lietuvių kalbą). Profesoriaus Henrio Higinso vaidmenį sukūrė baritonas Laimonas Pautienius. Teiraujamės apie šį, naujausią, solisto sukurtą vaidmenį, miuziklo reiškinį ir kultūros gyvavimą šiandien.
Pokalbis su dirigentu Vilmantu Kaliūnu
Dirigentas Vilmantas Kaliūnas, iš pradžių kaip obojininkas grojęs Vokietijos SWR Kaizerslauterno radijo orkestre, 2010 m. lemtingai apsisprendė pakilti nuo obojininko kėdės ir stoti prie dirigento pulto. Dirigavimą studijavo Veimaro muzikos akademijoje, prof. Nicolas Pasquet klasėje, bendradarbiavo ir asistavo garsiausiems pasaulio dirigentams.