7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Gražina Montvidaitė

Paskutinė šaka giminės medyje

Įspūdžiai iš muzikinio teatro pasirodymo „ThisTree“ festivalyje „Prototype“ Niujorke

Šiuolaikinės operos ir muzikinio teatro festivalyje „Prototype“ Niujorke atliktas kūrinys „ThisTree“ („Šis medis“) yra autobiografinis pasirodymas. Pagrindinė jo veikėja, autorė ir kompozitorė Leah Coloff – violončelininkė ir dainininkė. Su moterų muzikine grupe L. Coloff dalyvavo HERE menų centro (HERE Arts Center) organizuojamoje rezidentų menininkų programoje (sutrumpintai HARP), kurios metu gimė pirminis kūrinio „ThisTree“ variantas.

Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Leah Coloff. P. Court nuotr.
Algirdas Klova

Muzikos samurajai atvyksta

Netrukus, kovo 2 d., Vilniuje, „Vaidilos“ teatro scenoje, išgirsime vieną įdomiausių Europos naujojo džiazo projektų „Nik Bärtsch’s Ronin“. Girdėsime kompozicijas iš naujausio kvarteto albumo „Awase“, išleisto 2018 m. ir įrašyto kartu su Thomy Jordi (bosinė gitara), Kasperu Rastu (būgnai) bei Sha (bosinis klarnetas ir altinis saksofonas). Albumą vinilo plokštelės bei CD formatu išleido gerai žinoma džiazo muzikos leidykla „ECM Records“. 2001 m. kompozitorius, pianistas ir prodiuseris Nikas Bärtschas subūrė grupę „Ronin“ ir netrukus muzikos kritikai pavadino ją „fenomenu Europos scenoje“.

„Nik Bärtsch’s Ronin“. J. Holthauso nuotr.
„Nik Bärtsch’s Ronin“. J. Holthauso nuotr.
„Nik Bärtsch’s Ronin“ alnumas „Awase“
„Nik Bärtsch’s Ronin“ alnumas „Awase“
Emilija Sakadolskienė

In memoriam Algiui Grigui

(1935 07 14– 2019 01 18)

Po atkaklios kovos su sunkia liga sausio 18 d. Čikagos priemiestyje mirė dainininkas, baritonas Algis Grigas. Gimęs Kaune, su tėvais Julija (Gaigalaite) ir Stasiu Grigaravičiais bei seserimi Milda (Grigaravičiūte-Mikėniene) pasitraukė iš Lietuvos per Antrojo pasaulinio karo audras.

Algis Grigas. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas ir Jonas Aleksa LNOBT. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Algis Grigas ir Jonas Aleksa LNOBT. 1990 m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Vytautė Markeliūnienė

Klostosi dialogas

Mintys po Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ ir Mozarto muzikos koncerto su Lietuvos kameriniu orkestru

Du sausio mėnesio koncertai – 13 ir 19 dienomis, nors skambėję skirtingomis intencijomis, paskatino atkreipti dėmesį į keletą šioje koncertų arkoje susidariusių prasmingų jungčių. Minint mūsų valstybei lemtingą Sausio 13-ąją, Operos ir baleto teatre išgirdome Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“, atliekamas Nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio ir Nacionalinės operos chorų, o sausio 19 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje skambėjo Wolfgango Amadeus Mozarto muzikos koncertas, griežiamas Lietuvos kamerinio orkestro, soluojant Vytautui Sriubikiui (fleita), Joanai Daunytei (arfa), Pijui Paškevičiui (obojus).

Vytautas Sriubikis ir Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis ir Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis, Joana Daunytė, Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Robertas Šervenikas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Joana Daunytė. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Sriubikis. D. Matvejevo nuotr.
Pijus Paškevičius ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Pijus Paškevičius ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Bačiulytė

Kultūrinio atgimimo siekis

Pokalbis su maestro Gintaru Rinkevičiumi

Prabėgo lygiai trys dešimtmečiai nuo to laiko, kai 1989 m. sausio 30 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre suskambo pirmieji maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamo tuometinio Jaunimo simfoninio orkestro garsai. Sausakimša salė klausėsi užgniaužusi kvapą – tai buvo naujo kultūrinio reiškinio, naujos muzikinės eros pradžia. Ir nors šiandien Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro reikšme Lietuvos muzikinei kultūrai jau niekas neabejoja, kolektyvui vis dar tenka įrodinėti profesionaliosios muzikos svarbą, kovoti dėl simfoninei muzikai pritaikytos koncertų salės. Vasario 1 ir 2 d. Vilniaus kongresų rūmuose nuskambės 30-ojo gimtadienio koncertai. Ta proga ir kalbiname orkestro įkūrėją, meno vadovą ir vyr. dirigentą Gintarą Rinkevičių.

D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
D. Matvejevo nuotr.
Vilhelmas Valaika

Balsio akordas

Jubiliejinių kompozitoriaus metų pirmojo koncerto Klaipėdoje įspūdžiai

Galbūt daugelis žino tokį „Tristano akordą“, jei ne patį sąskambį, tai bent jau pavadinimą. Šių eilučių autoriui nusišypsojo laimė išgirsti dar vieną akordą, kurį norėtųsi pavadinti „Balsio akordu“. Tiesa, jis skiriasi nuo to Richardo Wagnerio išgauto ir užrašyto garsų derinio, juolab kad kalbu net ne apie vieną sąskambį, bet apie jų gausybę, išsiliejusią Klaipėdoje sausio 15 dieną. Ši data svarbi, nes kasmet minime Klaipėdos krašto dieną – šiais metais šventėme jau 96-ąsias Klaipėdos sukilimo ir viso Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Šiemet ši data svarbi dar ir tuo, kad tądien oficialiai prasidėjo kompozitoriaus Eduardo Balsio (kurio gyvenimas buvo glaudžiai susijęs ir su Klaipėda, ir apskritai su Lietuvos pajūriu) metai. Ir prasidėjo jie išties gražiu akordu.

Lina Marija Songailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Lina Marija Songailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Lina Marija Songailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Lina Marija Songailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Lina MarijaSongailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Lina MarijaSongailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Lina Marija Songailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Lina Marija Songailė, dirigentas Tomas Ambrozaitis, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras. O. Kasabovos nuotr.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, dirigentas Tomas Ambrozaitis. O. Kasabovos nuotr.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, dirigentas Tomas Ambrozaitis. O. Kasabovos nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Jūrų žvaigždė

Mintys po Onutės Narbutaitės „Trijų Dievo Motinos simfonijų“ atlikimo Sausio 13-ąją LNOBT

Kai nebe pirmą kartą susitinkame su iškiliu meno kūriniu, dažnokai patiriame daugiau atradimų ar įžvalgų, negu jų suteikia pirmoji pažintis. Ir tai būna ne vien anksčiau nepastebėtos detalės – pakartotiniai susitikimai mums leidžia naudotis svarbesne ir tik tikram menui būdinga, nuolat atsinaujinančia galimybe po pertraukų jį kitaip išgirsti, pamatyti, suvokti.

Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Petras Bingelis. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Petras Bingelis. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Ieškoti ir dalintis

Pokalbis su smuikininku Džeraldu Bidva

„Daugiafunkcionalus, virtuoziškas, turintis improvizacijos talentą, subtilų koloritą, gebantis tuo pat metu ne tik soluoti, bet ir vesti orkestrą bei girdėti ansamblį, puikus koncertmeisteris, su kuriuo orkestrantai jaučia vienas kito petį ir alsavimą“, – taip apibūdinamas smuikininkas Džeraldas Bidva, ilgametis „Kremerata Baltica“ bei Lietuvos kamerinio orkestro primarijus. Daug įspūdingų projektų jo parengta su Gidonu Kremeriu, dažnai koncertuota su iškiliais atlikėjais ir dirigentais, tarp kurių – Gustavo Dudamelis, Christophas Eschenbachas, Simonas Rattle’as, Martha Argerich, Daniilas Trifonovas, Mario Brunello, Olegas Maisenbergas, Sergejus Krylovas ir kiti. Kaip orkestrų lyderis smuikininkas yra įrašęs daugiau nei 20 kompaktinių plokštelių, pelniusių prestižinius apdovanojimus „Grammy“, ICMA, „Echo Klassik“. Pernai rudenį pasirodė antroji solinė smuikininko plokštelė „Baltic Concerti“, ji iš dalies ir paskatino pakalbinti šį talentingą smuikininką, ryškiausių orkestrų „pilkąjį kardinolą“.

Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva. T. Tuzj nuotr.
Džeraldas Bidva ir Martha Argerich. V. Balkūno nuotr.
Džeraldas Bidva ir Martha Argerich. V. Balkūno nuotr.
Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinio orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas ir Džeraldas Bidva. D. Matvejevo nuotr.
Džeraldo Bidvos plokštelė „Baltic Concerti“
Džeraldo Bidvos plokštelė „Baltic Concerti“
Gražina Montvidaitė

Kai įtaigumas įsismelkia į odą

Kamerinės operos „4:48 Psichozė“ festivalyje „Prototype“ Niujorke įspūdžiai

Šiuolaikinės operos ir muzikinio teatro festivalis „Prototype“, trinantis ir brėžiantis naujas ribas šiems žanrams apibūdinti, vyksta kasmet Niujorke pirmas porą sausio savaičių. Šiais metais jau septintas, festivalis žinovų nebestebina programos įvairumu, džiugina kokybe – pristatoma dvylika operos, muzikinio teatro, koncertų tipo ar tarpžanrinių darbų. Tarp šiųmečio festivalio nagrinėjamų temų: paveldo suvokimas, trauminės patirtys, psichinė šeimos sveikata, giminės istorija ir žmonių tarpusavio susietumas, netikėtai paneigiantis vienišumą.

Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Scena iš operos „4:48 Psichozė“. P. Court nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Prasidėjo Eduardo Balsio šimtmečio metai

Vis garsiau girdėti, jog Klaipėdoje vyksta daug puikių muzikinių renginių, nepertraukiamai pluša Klaipėdos koncertų salė, nors ir laukdamas naujojo modernaus pastato, savo veiklą reikšmingais projektais gaivina Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. 2019-ieji Klaipėdai, o ir visai Lietuvai, ypatingi metai – švęsime Lietuvos muzikos korifėjaus Eduardo Balsio (1919–1984) šimtmetį. Iškilmingi jubiliejiniai renginiai vyks visoje Lietuvoje, o prasidėjo jie būtent Klaipėdoje E. Balsio 100-mečio renginių programai skirta spaudos konferencija, surengta sausio 11 d. laive „Meridianas“. Spaudos konferencijoje dalyvavo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė, kompozitoriaus dukra pianistė, profesorė Dalia Balsytė, E. Balsio 100-mečio Lietuvoje renginių organizacinės grupės koordinatorius, E. Balsio mokinys, VšĮ „Ars&Sonoris“ direktorius kompozitorius Gintaras Samsonas, organizacinės grupės narė muzikologė Jūratė Katinaitė, smuikininkė Lina Marija Songailė, būrys vietinių Klaipėdos ir iš kitų miestų atvykusių žurnalistų.

Eduardas Balsys. V. Koreskovo nuotr.
Eduardas Balsys. V. Koreskovo nuotr.
Dalia Balsytė, Laima Vilimienė, Jūratė Katinaitė spaudos konferencijoje „Meridiane“. Organizatorių nuotr.
Dalia Balsytė, Laima Vilimienė, Jūratė Katinaitė spaudos konferencijoje „Meridiane“. Organizatorių nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 78  >>> Archyvas