7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Ignas Zalieckas

Sujungiantis Italiją ir Lietuvą

Pokalbis su pianistu Vincenzo De Martino

Pianistas Vincenzo De Martino, gimęs Kaljaryje, Italijoje, nuo 2015 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Jurgio Karnavičiaus fortepijono klasėje, čia įgijo magistro laipsnį. 2021 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno doktorantūrą, liko gyventi Lietuvoje. Jis yra įvairių tarptautinių pianistų konkursų finalistas ir nugalėtojas, tarp jų – tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų konkurso 2018 metais. De Martino aktyviai koncertuoja Italijoje ir Baltijos šalyse kaip solistas, akompaniatorius bei kamerinių ansamblių narys. Neseniai pianistas įrašė albumą „Lietuvos ir Italijos portretai“. Šia proga ir kalbiname atlikėją.

Vincenzo De Martino. D. Matvejevo nuotr.
Vincenzo De Martino. D. Matvejevo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Vincenzo De Martino. Asmeninio archyvo nuotr.
Zita Bružaitė

Metų laikai su muzika ir ne tik

Koncertas ir aktuali diskusija autoriams bei muzikos naudotojams

Vasaros sezono perėjimą į rudenį Kaune įprasmino renginys, kurio pavadinimas labai simboliškas minėtam gamtos pasikeitimui. „Metų laikai“ – taip pavadintas dviejų renginių ciklas įvedė į darbingą muzikinį sezoną su lietuviška gaida bei jaukiu pokalbiu ir autoriams, ir muzikos naudotojams aktualiomis temomis. Projektą sumanė ir įgyvendino koncertinė įstaiga „Kauno santaka“, kuri globoja du orkestrus ir vieną ansamblį. Būtent Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) tapo šios idėjos vėliavnešiu.

 Kolektyvo „Ąžuolynas“ koncertas Kauno sobore. D. Čėplos nuotr.
Kolektyvo „Ąžuolynas“ koncertas Kauno sobore. D. Čėplos nuotr.
„Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
„Ąžuolynas“. E. Virkečio nuotr.
„Ąžuolynas“. T. Raižio nuotr.
„Ąžuolynas“. T. Raižio nuotr.
Justina Paltanavičiūtė

Realistiška „Gražiosios malūnininkės“ herojaus istorija Paliesiaus dvare

Įspūdžiai iš Iano Bostridge’o ir Saskijos Giorgini koncerto

Franzo Schuberto vokalinis ciklas „Gražioji malūnininkė“, sukurtas pagal Wilhelmo Müllerio eiles, reprezentuoja ne tik Schuberto kūrybą ir Lied žanrą, bet ir romantizmo epochos estetinį ir teminį naratyvus. Laipsniška „Gražiosios malūnininkės“ herojaus transformacija iš jaunatviško optimizmo į nusivylimą ir net tyliąją tragediją pasakojama lyriškai, kiekvienoje ciklo dainoje pabrėžiant vis kitokią emociją.

Ian Bostridge. S. Martinonio nuotr.
Ian Bostridge. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
Saskia Giorgini. S. Martinonio nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Džiaugsmas muzikuoti

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro sezonas prasidėjo su brolių Jussenų duetu

Rugsėjo 25 d. savo sezoną pradėjo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, kuriam dirigavo jo meno vadovas Modestas Pitrėnas. Salė buvo pilnutėlė simfoninio orkestro skambesio ištroškusių melomanų. Programa numatyta puiki: daugumai klausytojų dar negirdėta „Karmen“ autoriaus Georges’o Bizet Pirmoji simfonija C-dur – 17-mečio, kūrinyje bandžiusio perteikti XIX a. patirtis; simbolizmo filosofiją įprasminančio Aleksandro Skriabino „Ekstazės poema“ ir „impresionizmo rūką bandžiusio sklaidyti“ Franciso Poulenco Koncertas dviem fortepijonams ir orkestrui.

Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lucas ir Arthuras Jussenai, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gražina Montvidaitė

Ruduo su Tarptautiniu Šv. Jokūbo festivaliu

Pokalbis su festivalio organizatoriumi, valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovu ir vyr. dirigentu Artūru Dambrausku

Rugsėjo 11-ąją prasidėjo vienuoliktasis sakralinės muzikos festivalis, užgimęs Vilniuje ir kasmet vis plačiau skambantis Šv. Jokūbo piligriminiame kelyje esančiose bažnyčiose. Apie festivalio pradžią ir šių metų svarbiausius akcentus kalbamės su choro „Vilnius“ meno vadovu ir vyr. dirigentu, festivalio organizatoriumi Artūru Dambrausku.

Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Choras „Vilnius“, dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Choras „Vilnius“, dirigentas Artūras Dambrauskas. Ž. Ivanausko nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Šv. Jokūbo festivalio atidarymo koncertas. Ž. Ivanausko nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Apie Čiurlionio ir Skriabino muzikos namus

Čiurlionio namų, Nacionalinės filharmonijos ir Tytuvėnų festivalio renginys – Peterio Laulo rečitalis

Įdomu, kad praėjusi savaitė Vilniaus koncertiniame gyvenime įgijo gana ryškų Aleksandro Skriabino muzikos profilį (tai gana reta) – trečiadienį (rugsėjo 22 d.) skambėjo įvairių jo kūrybos tarpsnių fortepijoninė muzika, o šeštadienį (25 d.) Nacionalinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncerte – „Ekstazės poema“. Šiame kontekste dar galima buvo pastebėti ir kitą muzikos kontūrą – švelnesnį ir ne tokį ryškų – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos.

Peter Laul. K. Pleitos nuotr.
Peter Laul. K. Pleitos nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Fanfaromis atvertas naujas sezonas

Orkestro „Trimitas“ 65-ojo sezono pradžios koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ per ilgus gyvavimo dešimtmečius išgyveno ir pakilimų, ir atoslūgių. Grojęs smagius maršus, įvairių žanrų fantazijas, akompanavęs garsiems operos solistams ir populiariems estrados dainininkams, marširavęs gatvėmis per įvairias šventes, pastaruoju metu kolektyvas keičia meninės veiklos kryptį ir atmeta ilgainiui susiformavusį stereotipinį įvaizdį. Jis siekia tapti koncertuojančiu kolektyvu, puoselėjančiu profesionaliąją pučiamųjų kultūrą Lietuvoje, atliekančiu rimtą pučiamiesiems orkestrams kuriamą muziką.

Leifas Karlssonas ir orkestras „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
Leifas Karlssonas ir orkestras „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir dirigentas Leifas Karlssonas. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir dirigentas Leifas Karlssonas. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir solistas Rimvydas Savickas. D. Matvejevo nuotr.
„Trimitas“ ir solistas Rimvydas Savickas. D. Matvejevo nuotr.
Viltė Žakevičiūtė

Muzika, kuri suartina

Nadios Kolmykovos, Loukia Loulaki ir Monikos Mašanauskaitės koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje

Rugsėjo 20-osios vakaras Kaune, pasitikęs per greitai užklupusia dargana, tarsi savaime kvietė ieškoti šiltesnių ir jaukesnių vietų, kurios ne tik sušildytų mintis, bet ir nuvytų bereikalingą slogutį. Tokį vakarą praleisti norisi ne tik namuose. Turbūt geriausiai ūpą kelia puikios muzikos koncertai. Vienas toks tą vakarą įvyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, kur klausytojų laukė trys žavios atlikėjos, susibūrusios į fortepijoninį trio.

Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Nadia Kolmykova, Monika Mašanauskaitė ir Loukia Loulaki. M. Meilučio nuotr.
Brigita Jurkonytė

Liliputų ir milžinų karalystėse

Zitos Bružaitės operos vaikams „Guliverio kelionės“ premjera Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

„Tikriausiai filosofai neklysta, mums sakydami, kad didumas ir mažumas tėra lyginamosios sąvokos. Gal likimo bus lemta, kad liliputai atras tautą, kur žmonės bus tiek už juos mažesni, kiek jie buvo mažesni už mane. O kas žino, gal ta baisi milžinų rasė tebus tikra liliputų tauta, palyginus su žmonėmis, gyvenančiais kokioje nors tolimoje pasaulio dalyje, kurios mes dar neatradome?“ – rašė Jonathanas Swiftas.

Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos vaikams „Guliverio kelionės“. M. Aleksos nuotr.
Algė Gudaitytė

Inspiruojanti laisvė

Nauja Lukiškių kalėjimo versija

Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus centre žinomas tikrai visiems. Apipintas istorijomis, gandais, ten kalėjusių ar dirbusių pasakojimais, jis nepaliauja žadinti žmonių fantazijų ir emocijų jau daugybę metų. Baigtas statyti 1904 m., per visą laiką iki pat uždarymo 2019 m. vasarą jis nepakeitė savo išvaizdos ir funkcijos: buvo naudojamas kaip įkalinimo įstaiga. Nuo 2021 m. kovo Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą laimėjo muzikos agentūra „8 Days A Week“. Su vienu iš jos įkūrėjų, Martynu Butkevičiumi, ir kalbuosi saulėtą rytą. Būtent Lukiškėse.

Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Martynas Butkevičius. M. Penkutės nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. R. Šeškaičio nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. M. Repečkos nuotr.
Kadras iš renginio vykusio „Lukiškių kalėjimas 2.0“. M. Repečkos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 118  >>> Archyvas