7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Kristupas Antanaitis

Simfoniniai šokiai su liūdesio šešėliais

Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto Nacionalinėje filharmonijoje

Kai scenoje išgirsti neseniai išėjusio žmogaus kompoziciją, per kūną nubėga šiurpuliai, kurie dar ilgai kamuoja ir lengvai nepaleidžia. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) vasario 1-ąją pakvietė į koncertą su iškiliu violončelininku David Geringu ir dirigentu iš Rusijos Jurijumi Serovu.

David Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jurijus Serovas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jurijus Serovas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jurijus Serovas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jurijus Serovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jurijus Serovas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Jurijus Serovas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
David Geringas. D. Matvejevo nuotr.
Algirdas Martinaitis

Kelionė ūksmėtu netekties krantu

In memoriam Vidmantui Bartuliui (1954 04 03– 2020 01 30)

 

Tai įvyko tą skaudžios žinios vakarą, skambant paskutiniams Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ taktams, paskutiniams Rainerio Maria Rilke’s žodžiams (beje, įrašytiems jo antkapyje): „Rože, o koks prieštaravimas, džiaugsmas būti niekieno miegu po šitiek vokų.“ Po jų kompozitorės prašymu tylos minute buvo pagerbtas Vidmanto Bartulio atminimas. Prieš dvi savaites toje pačioje Operos ir baleto teatro scenoje buvo atliktas jo „Nelaimėlis Jobas“: „Jis (Dievas) nubrėžė ratą ant vandenų veido, užbrėžė ribą tarp šviesos ir tamsos... Savo galybe jis nutildė jūrą“ (Job 26; 10, 12). Deja. Vidmantas nuo jūros į savo būstą taip ir nesugrįžo. Kažkur pusiaukelėje tik prisėdo pailsėti. Amžinybei...

Vidmantas Bartulis. M. Raškovskio nuotr.
Vidmantas Bartulis. M. Raškovskio nuotr.
Vidmantas Bartulis. Asmeninio archyvo nuotr.
Vidmantas Bartulis. Asmeninio archyvo nuotr.
Vidmantas Bartulis. LRT nuotr.
Vidmantas Bartulis. LRT nuotr.
Algirdas Martinaitis ir Vidmantas Bartulis. Asmeninio archyvo nuotr.
Algirdas Martinaitis ir Vidmantas Bartulis. Asmeninio archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Algimantui Bražinskui

(1937 11 12–2020 01 29)

1980-aisiais Algimantą Bražinską iki skausmo sujaudino Marcelijaus Martinaičio „Aukojimo“ eilutė... Talentingai muzikos drobėje atgimė „Keturios raudos ir aukojimas“ balsui ir fortepijonui. Įrašė Nijolė Ambrazaitytė, Giedrė Kaukaitė – tiesiog išgėrė iki dugno jo raudų „Adant žuvusio sūnaus pirštinę“, „Rauda boružei“ skausmą ir „Aukojimo“ taurę. Jos daugelį kartų skambėjo Lietuvos scenose. Ten, kur dainavo Lietuvos televizijos ir radijo valstybinis choras, klausytojus žavėjo A. Bražinsko baladės: tokios patrauklios kiekvieno ausiai, stebinusios profesionalus vokalo, žodžio traktuote, skoningu melodinės plastikos ir rečitacijų deriniu, taikliai atliepusiu baladžių mintį, ir dar tokios žaismingai chuliganiškos! Algimantas spirgėjo jas pristatydamas, su jomis nukakdamas pas klausytojus. Kas 8-ojo dešimtmečio Lietuvoje jo nežinojo? Kasdien radijuje skambėjo tai šis, tai tas iš jo kūrybos. Bene populiariausios – Edmundo Kuodžio ir Jono Girijoto vokalinio dueto ar Vyrų vokalinio trio atliekamos dainos.

Algimantas Bražinskas. LKS nuotr.
Algimantas Bražinskas. LKS nuotr.
Algimantas Bražinskas. R. Danisevičiaus nuotr.
Algimantas Bražinskas. R. Danisevičiaus nuotr.
Algimantas Bražinskas. R. Danisevičiaus nuotr.
Algimantas Bražinskas. R. Danisevičiaus nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Pasiduoti dabarties akimirkai

Pokalbis su džiazo pianistu Peteriu Beetsu

Vasario mėnesį į Vilnių atvyksta vienas žymiausių Nyderlandų džiazo pianistų Peteris Beetsas. Augęs muzikantų šeimoje, savo karjerą jis pradėjo trio su savo broliais Mariumi ir Alexanderiu kaip ansamblis „The Beets Brothers“. Trio sėkmė lėmė tolesnę Peterio karjerą, pianistas scena dalijosi su tokiomis džiazo asmenybėmis kaip Jeffas Hamiltonas, Curtis Fulleris ar Chickas Corea.

Peter Beets. P. Gispen nuotr.
Peter Beets. P. Gispen nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Akimirkos kadrai, fluxus, muzika ir vestuvės

Koncerto „Skambantys kadrai: performansai ir improvizacijos“ įspūdžiai

Tarsi sustabdyti laiko kąsniai, vos pastebimi mirktelėjimai, MO muziejaus mažojoje parodų salėje sausio 20-osios vakarą susiliejo fotografijos, improvizacijos ir performanso žanrai. Pasirodymas įvardijamas „skambančiais kadrais“ – Jono Meko (1922–2019) fotografijos ant sienų glaudžiai siejosi su jo amžininkų Gerhardo Rühmo (g. 1930) ir Dieterio Schnebelio (1930–2018) performansų kadrais, kartu susodintais ir sujungtais vestuvinio stalo.

Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
„Skambantys kadrai“. Salomėja Kalvelytė, Mikas Kurtinaitis, Lina Rovaitė, Mėta Gabrielė Pelegrimaitė. M. Endriuškos nuotr.
„Skambantys kadrai“. Salomėja Kalvelytė, Mikas Kurtinaitis, Lina Rovaitė, Mėta Gabrielė Pelegrimaitė. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Liudas Mockūnas, Matas Samulionis, Simas Petkevičius. M. Endriuškos nuotr.
Liudas Mockūnas, Matas Samulionis, Simas Petkevičius. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Lina Rostovaitė. M. Endriuškos nuotr.
Lina Rostovaitė. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Koncerto „Skambantys kadrai“ akimirka. M. Endriuškos nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Mūza. Melancolia

Mintys išklausius kompaktinę plokštelę

Tai vienos kompaktinės plokštelės viršelyje išdėstyti žodžiai, savaimingai sudarantys jautriai skambantį junginį. Šis kaip tik pradeda „Melancolia“ pasakojimą: pradžioje – žodžiais (kompaktinės plokštelės bukleto teksto autorė – Beata Baublinskienė), vėliau – muzika, kurią atlieka pianistė Mūza Rubackytė, jos mama pianistė, pedagogė Taïsa Teresė Gomolickaitė-Rubackienė, tėvas dainininkas Vladimiras Rubackis, teta pianistė, pedagogė Irena Gomolickaitė. Skaityti šį pasakojimą galima įvairiu režimu: nuo pradžių iki pabaigos, nuo pabaigos ligi pradžių arba pasirinkta sava tvarka, nes kiekviena padala skatina atminties darbą, procesą, kai muzikos kūrinys ar jo fragmentas savaip asmeninasi. Ir nebūtinai tai susitapatina su plokštelės sumanytojos Mūzos Rubackytės intymiąja „programa“.

Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D. Matvejevo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Romantikai Nacionalinėje filharmonijoje

Valstybinio Vilniaus kvarteto, pianisto Roko Valuntonio ir kontrabosininko Dainiaus Rudvalio koncerto įspūdžiai

Nuo pat vaikystės šių eilučių autorius, girdėdamas kamerinę muziką koncertų salėse, muistydavosi kėdėje ir nesuprasdavo, kaip galima kelias valandas sėdėti ir mėgautis kelių atlikėjų atliekamais kūriniais. Tačiau po truputį išaugo suvokimas, jog klausantis šios nuostabios muzikos gali įsivaizduoti tą romantinę dvasią, mintimis nusikelti į mažą butą ar kambarėlį Vienoje, Prahoje ar Milane, kur žvakių šviesoje ir kūrybiniame chaose gimsta muzika.

Vilniaus kvartetas, Rokas Valuntonis, Dainius Rudvalis. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus kvartetas, Rokas Valuntonis, Dainius Rudvalis. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Vilniaus kvartetas. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielė Medingytė

Lietuvos kamerinio orkestro skambesys

Lietuvos kamerinio orkestro ir Igno Maknicko koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Sausio 25-osios vakarą Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje skambėjo Lietuvos kamerinio orkestro ir pianisto Igno Maknicko atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika: operos „Visos jos tokios“ uvertiūra, Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 21 C-dur, KV 467, bei Simfonija Nr. 41 C-dur, KV 551 („Jupiterio“). Koncertui dirigavo Vilmantas Kaliūnas.

Ignas Maknickas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Ignas Maknickas ir Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, Ignas Maknickas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas, Ignas Maknickas ir Lietuvos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Vilmantas Kaliūnas. D. Matvejevo nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Pavasarišką atgimimą skelbiantis koncertas

Naujas „Deutsche Grammophon“ albumas, Raminta Šerkšnytė, Lukas Geniušas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Sausio 19-osios vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo toks ypatingas ir turiningas, kad sunku nuspręsti, nuo ko pradėti. Tad pradėsiu iš eilės, nuo istorinės reikšmės kompaktinės plokštelės pristatymo, į kurį pakvietė filharmonija ir Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC). O kur svarbūs įvykiai, ten, žinoma, moterys.

Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Lukas Geniušas, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Raminta Šerkšnytė. D. Matvejevo nuotr.
Rita Nomicaitė

„Vien Dievas kelią į ją težino“

Įspūdžiai iš Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“ atlikimo Sausio 13-ąją

LNOBT ir Nacionalinė filharmonija jau keletą metų iš eilės rengia koncertus Laisvės gynėjų dienai. Abiejų institucijų atlikėjai kuria išskirtinius lietuvių muzikos vakarus – teatro scenoje Sausio 13-osios pergalei švęsti skiriami prakilnūs, dvasią sutelkiantys veikalai. Itin gražu, kad skamba ne stilių „šiupininė“, o vienas stambaus žanro kūrinys. Taip esame girdėję Algirdo Martinaičio „Pietą“, Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“. Koncertus rengiantis ir jiems diriguojantis Robertas Šervenikas šiemet priminė Vidmanto Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.

Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinio operos ir baleto teatro choras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Arūnas Malikėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Robertas Šervenikas ir Arūnas Malikėnas. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
Koncerto akimirka. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 95  >>> Archyvas