7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Laimutė Ligeikaitė

Lietuviai

Mintys po Amilcare’s Ponchielli operos koncertinio atlikimo Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos nacionalinė filharmonija pradeda jubiliejinį 80-ajį sezoną. Atrodytų, nemažai jėgų pareikalavęs pokarantininis atsigavimas ir intensyviai plėtota koncertinė veikla vasarą filharmoniją inspiravo dar labiau susitelkus ir drąsiau žengti į naują, nors vis dar nestabilų etapą. Rugsėjo 5-osios vakarą filharmonijoje sklandė ypatinga atmosfera – tokios vilties, kad viskas bus gerai, kad gyvi koncertai vyks, kad klasikinės muzikos žmonėms reikia kaip oro, seniai nemačiau. Tuo naujos pradžios akcentu tapo Amilcare’s Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinis atlikimas. Pagal pandeminius reikalavimus praretinus kaukėtus klausytojus salėje, keli šimtai jų susitelkė lauke, kur vėl buvo įrengtas vasarą labai pasiteisinęs didžiulis ekranas (koncertas taip pat transliuotas Skaitmeninėje koncertų salėje www.nationalphilharmonic.tv ir „Facebook“ tinkle).

Mickaelė Spadaccini, Jūratė Švedaitė-Waller, Modestas Sedlevičius, Modestas Pitrėnas, Tadas Girininkas, Arūnas Malikėnas, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Mickaelė Spadaccini, Jūratė Švedaitė-Waller, Modestas Sedlevičius, Modestas Pitrėnas, Tadas Girininkas, Arūnas Malikėnas, Nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras, Nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Kauno valstybinis choras, Nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Gražina Montvidaitė

Jono Pauliaus II šimtmečio minėjimas su „Polifonija“

Pokalbis su muzikologe Danute Kalavinskaite ir choro meno vadovu Linu Balandžiu

Šv. popiežiaus Jono Pauliaus II asmenybė ypatingai svarbi Lietuvai. Popiežių ir Lietuvą siejo nuoširdi draugystė, o prieš atvykdamas į mūsų šalį popiežius stengėsi pramokti lietuvių kalbos. Jo vizitas 1993 m. paliko ryškų pėdsaką Lietuvos politiniame, religiniame ir kultūriniame gyvenime. Chorui „Polifonija“ teko laimė sutikti pontifiką dar prieš jo vizitą, vėliau giedoti jį sutinkant mūsų šalyje. Šiais metais minime šv. Jono Pauliaus II 100-ąsias gimimo metines. Šiai progai paminėti choras „Polifonija“ skiria paskaitų-koncertų ciklą „Muzika popiežiaus kelyje“ (rugsėjo 12 d. Kražiuose, 19 d. Šiauliuose, 20 d. Pakruojyje), apie kurį kalbamės su muzikologe Danute Kalavinskaite ir choro meno vadovu Linu Balandžiu.

Choras „Polifonija“ Vatikane 1992 m. Choro archyvo nuotr.
Choras „Polifonija“ Vatikane 1992 m. Choro archyvo nuotr.
Choras „Polifonija“. Dirigentas Linas Balandis. A. Lavickienės nuotr.
Choras „Polifonija“. Dirigentas Linas Balandis. A. Lavickienės nuotr.
Linas Balandis ir Danutė Kalavinskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Linas Balandis ir Danutė Kalavinskaitė. LMTA archyvo nuotr.
Kristupas Antanaitis

Vienmetis su lietuvių operos menu

Prisimenant Maestro Rimą Geniušą jo 100-ųjų gimimo metinių proga

Operos teatras yra itin sudėtingas mechanizmas. Choras, orkestras, solistai, visas techninis bei administracinis personalas, o kalbant apie Lietuvos operos teatrą – dar ir baleto trupė. Norint suvaldyti visą kolektyvą reikia ne tik didelės patirties, bet ir diplomatijos. Daug ką teatro mašina paprasčiausiai „suvalgo“, bet mūsų operos istorijoje buvo ir vis dar yra (mūsų atmintyje taip pat) asmenybių, kurios ne tik sugebėjo puikiai ar net meistriškai tvarkytis su teatro meniniais reikalais ir buitimi, bet ir buvo ryškūs savo srities profesionalai. Vienas tokių – dirigentas, pianistas ir pedagogas Rimas Geniušas (1920–2012), kurio šimtmetį minėjome rugpjūčio 28-ąją.

Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimas Geniušas. J. Geniušo šeimos archyvo nuotr.
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Rimo Geniušo karikatūra. Autorė Irena Geniušienė
Irena Geniušienė. K. Norvilaitės nuotr.
Irena Geniušienė. K. Norvilaitės nuotr.
Kristupas Antanaitis

Operos internetu (XVI)

Niujorko „Metropolitan opera“ vasaros transliacijų apžvalga (tęsinys, pradžia Nr. 12 (1333), 2020-03-26)

Stebėtina, kaip greitai lekia laikas. Atrodo, tik vakar sukaustyti baimės per televiziją stebėjome ministro pirmininko kalbą, kaip keisis gyvenimas ir bus sunku, o šiandien jau skaičiuojame pirmąsias rudens dienas. Pasaulis iš dalies atsigavo po pandemijos, tačiau kultūrai vis dar sunkūs laikai, ypač už Atlanto. Niujorko „Metropolitan opera“ nuo pat kovo vidurio nerodo nė vieno spektaklio. Teatras vis dar uždarytas ir viltingai laukia gruodžio 31-osios, kai gala koncertu turėtų pradėti savo naująjį, 136-ąjį sezoną.

„Falstafas", 2015. „Metropolitan opera" nuotr.
„Falstafas", 2015. „Metropolitan opera" nuotr.
„Eugenijus Oneginas". „Metropolitan opera" nuotr.
„Eugenijus Oneginas". „Metropolitan opera" nuotr.
„Frančeska da Rimini". „Metropolitan opera" nuotr.
„Frančeska da Rimini". „Metropolitan opera" nuotr.
„Agripina". „Metropolitan opera" nuotr.
„Agripina". „Metropolitan opera" nuotr.
„Manon Lesko", 2008. „Metropolitan opera" nuotr.
„Manon Lesko", 2008. „Metropolitan opera" nuotr.
„Manon Lesko", 2016. „Metropolitan opera" nuotr.
„Manon Lesko", 2016. „Metropolitan opera" nuotr.
„Rožių kavalierius", 2010. „Metropolitan opera" nuotr.
„Rožių kavalierius", 2010. „Metropolitan opera" nuotr.
„Simonas Bokanegra". „Metropolitan opera" nuotr.
„Simonas Bokanegra". „Metropolitan opera" nuotr.
Algirdas Klova

Nemarusis „Visagino country“

Įspūdžiai iš festivalio

Šiemet piktasis virusas įnešė į renginius daugybę korektūrų. Iš pradžių jie buvo visai draudžiami, vėliau leisti, bet ribojant klausytojų kiekį, kuris ir dabar dar ribotas, tik prisidėjo ir kaukių nešiojimo būtinybė renginiuose, net ir lauke. Buvo keista matyti, kaip organizatoriai priversti bėgioti ir drausminti klausytojus, kad šie net valgydami sėdėtų su kaukėmis. Gerai, kad dar scenoje jos neprivalomos, bet ką čia žinai?

Viktoras Timašiovas (Lietuva), Doug Adkins (JAV) ir Andis Retējumas (Latvija). D. Klovienės nuotr.
Viktoras Timašiovas (Lietuva), Doug Adkins (JAV) ir Andis Retējumas (Latvija). D. Klovienės nuotr.
Robertas Semeniukas. D. Klovienės nuotr.
Robertas Semeniukas. D. Klovienės nuotr.
Rob and Siga Acoustic duo (Lietuva). D. Klovienės nuotr.
Rob and Siga Acoustic duo (Lietuva). D. Klovienės nuotr.
Paul Cataldo (JAV). D. Klovienės nuotr.
Paul Cataldo (JAV). D. Klovienės nuotr.
Ieva & Paul Cataldo. D. Klovienės nuotr.
Ieva & Paul Cataldo. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova ir Elena Čekienė. D. Klovienės nuotr.
Algirdas Klova ir Elena Čekienė. D. Klovienės nuotr.
Su JAV ambasadoriumi. Šalia Algirdo Klovos Doug Adkins. D. Klovienės nuotr.
Su JAV ambasadoriumi. Šalia Algirdo Klovos Doug Adkins. D. Klovienės nuotr.
„Sepa Asorti“ (Lietuva, Visaginas). D. Klovienės nuotr.
„Sepa Asorti“ (Lietuva, Visaginas). D. Klovienės nuotr.
Vytautė Markeliūninenė

Ieškoti dainavimo ir orkestre

Pokalbis su dirigente Mirga Gražinyte-Tyla Thomo Manno festivalyje

Po pandemijos apsiaustu nutyvuliavusi vasara arba visai nusinešė, arba apkarpė ar pakoregavo kultūrinius renginius, kuriems troškulys anaiptol nesumažėjo. Sąlyginai laimingas ir ramus laikas atiteko liepos 11–18 d. vykusiam Tarptautiniam Th. Manno festivaliui Nidoje, kuriam pavyko įgyvendinti įsipareigojimus publikai, sulaukti užsienio atlikėjų. Festivalis prasidėjo ypatingu koncertu, o jo ypatingumą sukūrė ir detalės, ir visuma. Jame debiutavo viena žymiausių pasaulyje dirigenčių Mirga Gražinytė-Tyla, austrų smuikininkas Frankas Stadleris, dainavo Romualdo Gražinio vadovaujamas kamerinis choras „Aidija“, fortepijono partiją skambino Sigutė Gražinienė – svečiai ir senbuviai. Koncerto programa, pavadinta „Ar Žemėje Rojus yra?“, buvo parengta specialiai Th. Manno festivaliui ir atlikta vienintelį kartą.

Mirga Gražinytė. G. Beržinsko nuotr.
Mirga Gražinytė. G. Beržinsko nuotr.
Mirga Gražinytė ir choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Mirga Gražinytė ir choras „Aidija“. G. Beržinsko nuotr.
Mirga Gražinytė. G. Beržinsko nuotr.
Mirga Gražinytė. G. Beržinsko nuotr.
Beata Baublinskienė

„Sveika, Marija“ – iš XIV amžiaus Vilniaus

„Schola Gregoriana Vilnensis“ ir Michało Sławeckio koncertai

„Nebijokite!“ – skelbia popiežiui Jonui Pauliui II skirtas plakatas prie Vilniaus arkikatedros bazilikos. Šis padrąsinantis šūkis ypač aktualus mūsų dienomis, kai nežinios atmosferoje esame atsidūrę visi, ką jau kalbėti apie koncertų organizatorius... Nežinia kamavo artėjant rugpjūčio 15–16 d. rengiamam grigališkojo choralo koncertui „Ave Maria. Ave maris stella“ („Sveika, Marija. Sveika, jūrų žvaigžde“). Vis dėlto, ar dėl šventojo popiežiaus palaiminimo, o gal vilnietiškajai Aušros Vartų Madonai užtariant, koncertai sklandžiai įvyko ir sutraukė į Vilniaus arkikatedrą baziliką (rugpjūčio 15 d.) ir Šv. Teresės bažnyčią (rugpjūčio 16 d.) daugybę klausytojų. Koncertus surengė Vilniaus arkikatedros bazilikos choras „Schola Gregoriana Vilnensis“ ir dirigentas, vargonininkas, kompozitorius iš Lenkijos Michałas Sławeckis.

„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. Vilniaus arkikatedra bazilika. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. Vilniaus arkikatedra bazilika. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. Vilniaus arkikatedra bazilika. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. Vilniaus arkikatedra bazilika. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. Šv. Teresės bažnyčia. G. Pranckūno nuotr.
„Schola Gregoriana Vilnensis“, dirigentas Michałas Sławeckis. Šv. Teresės bažnyčia. G. Pranckūno nuotr.
Michał Sławecki. G. Pranckūno nuotr.
Michał Sławecki. G. Pranckūno nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Vasariški prisiminimai apie muzikalią Viržonių giminę

Minint dirigento Vytauto Viržonio 90-metį

Prieš 90 metų rugpjūčio 25 d. Vabalninke gimęs Vytautas Viržonis (mirė 2010 m. birželio 15 d. Vilniuje) tapo vienu iškiliausių savo kartos Lietuvos dirigentų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi, išugdžiusiu ne vieną operos dainininkų kartą.

 

Metai bėga kaip vanduo. Tamsu ir šalta vakarais. Sumitusios pelės pargrįžta iš tuščių palaukių. Ruduo. Maestro Vytautas Viržonis jaukiai įsitaiso krėsle, atsiverčia partitūrą. Telefonu klausiu: gal galime pasikalbėti? O taip, tokiais vakarais tik ir kalbėtis apie praeitį, „anuos laikus, kai riestiniais snigo...“. Ir man malonu. Vaikystėje Panevėžyje buvo žinoma Viržonių pavardė.

Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Prie namo Šv. Zitos g. Panevėžyje. Iš kairės: (stovi) Pranas Viržonis, Elena Viržonytė, kunigas Antanas Gobis, Konstancija Viržonytė, (sėdi) Marija Galiauskaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Elžbieta Viržonienė ir Juozas Viržonis. Apie 1939 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Prie namo Šv. Zitos g. Panevėžyje. Iš kairės: (stovi) Pranas Viržonis, Elena Viržonytė, kunigas Antanas Gobis, Konstancija Viržonytė, (sėdi) Marija Galiauskaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Elžbieta Viržonienė ir Juozas Viržonis. Apie 1939 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Muzikuoja Prano Viržonio šeima. Panevėžys, 1933 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Muzikuoja Prano Viržonio šeima. Panevėžys, 1933 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytauto tėvas Jonas Viržonis, 1924 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytauto tėvas Jonas Viržonis, 1924 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Krakių gimnazistai, penktokai. Vytautas – kairėje, greta akordeonininko. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Krakių gimnazistai, penktokai. Vytautas – kairėje, greta akordeonininko. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Viržonių šeima. Iš kairės: Rita (Vaitkevičienė), tėvas Jonas, mama Stasė, Vytautas ir Filomena Domeikienė (Kauno muzikinio teatro solistė). R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Viržonių šeima. Iš kairės: Rita (Vaitkevičienė), tėvas Jonas, mama Stasė, Vytautas ir Filomena Domeikienė (Kauno muzikinio teatro solistė). R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Rita Viržonytė (Vaitkevičienė), 1951 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Rita Viržonytė (Vaitkevičienė), 1951 m. R. Viržonytės ir R. Aleknaitė-Bieliauskienės archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Vytautas Viržonis. LNOBT archyvo nuotr.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Pusamžis, atiduotas atlikėjo menui

Reginos Paskačimaitės-Tamošaitienės 90-mečiui

Kas, jeigu ne žmonės, kuria miesto aurą? Tapatybė – „viena svarbiausių humanitarinių ir socialinių mokslų sąvoka. (...) Kultūrinis tapatumas kuriamas per istorinę, simbolinę galią turinčias istorijas. Gal pasiklydusį mitą, kartais jau blėstančią atmintį, realybės sužadintą vaizduotę, nuolatines realijų transformacijas patiriančias istorijas, dabarties diskursus. Tapatybė įprasminama tik sąmoningai veikiant ir identifikuojantis su tuo, kas mums egzistenciškai yra svarbiausia. Ir tik „kultūrinė reprezentacija gali suburti įsivaizduojamą bendruomenę“, – teigia Benedictas Andersonas. Siekiant stiprinti kolektyvinę tapatybę, formuojasi atminimo kultūra (Alvydas Nikžentaitis).

Regina ir Pranas Tamošaičiai. Šeimos archyvo nuotr.
Regina ir Pranas Tamošaičiai. Šeimos archyvo nuotr.
Regina Tamošaitienė ir Pranas Tamošaitis groja prie Gedimino bokšto. Šeimos archyvo nuotr.
Regina Tamošaitienė ir Pranas Tamošaitis groja prie Gedimino bokšto. Šeimos archyvo nuotr.
Pranas Tamošaitis ir Regina Tamošaitienė. Šeimos archyvo nuotr.
Pranas Tamošaitis ir Regina Tamošaitienė. Šeimos archyvo nuotr.
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila. „Panevėžio kraštas virtualiai" nuotr.
Advokato Česlovo Petraškevičiaus vila. „Panevėžio kraštas virtualiai" nuotr.
Jūratė Katinaitė

Šimtmečio įvykis

Mintys po Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeros „Skrajojantis olandas“

2020-ųjų rugpjūčio 1-oji išliks Lietuvos operos metraštyje kaip ypatinga diena. Nors nacionalinio profesionalaus operos teatro šimtmetį rengiamės minėti susigrąžinta naujamete „Traviata“, niekas šiandien negalėtų garantuoti, kad vis dar neslopstantis koronos virusas nesujauks šventinių planų. Net jei taip ir nutiktų, šimtmetis jau nebeliktų be atgarsio. Rugpjūčio 1-oji paženklinta dviem išskirtiniais Lietuvos operos kultūros įvykiais. Tą vakarą viename seniausių, prestižiškiausių Europos festivalių, šimtmetį taip pat mininčiame Zalcburgo festivalyje įvykusioje Richardo Strausso operos „Elektra“ premjeroje pagrindinius vaidmenis atliko dvi lietuvaitės – Aušrinė Stundytė ir Asmik Grigorian.

Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Zenta), Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Sandra Janušaitė (Zenta), Almas Švilpa (Olandas). M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas), Tadas Girininkas (Dalandas). M. Aleksos nuotr.
Almas Švilpa (Olandas), Tadas Girininkas (Dalandas). M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
Operos „Skrajojantis olandas“ akimirka. M. Aleksos nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 104  >>> Archyvas