Muzika
Jekaterina Kostina
Dangiškosios skraistės apgaubti
Klaipėdos kamerinis ir „Camerata Solaris“ orkestrai Vilniaus festivalyje
Šių metų 26-ojo Vilniaus festivalio pavadinimas „Muzika kuria pasaulį“ akcentuoja neįprastą muzikos galią, kuri itin reikalinga šiandien. Pasak festivalio organizatorės Rūtos Prusevičienės, svarbiausias uždavinys – „priešpriešinti muziką pasaulio griovimui bei drauge kurti milžinišką simfoniją, sklidiną dvasinės harmonijos“. Birželio 12-osios vakarą, skambant jau ketvirtam Vilniaus festivalio koncertui, klausytojai ir atlikėjai žengė didelį žingsnį šio siekio įgyvendinimo link.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Ne tik Godowsky...
Mūza Rubackytė ir Dmitrijus Makhtinas Vilniaus festivalyje
Į Nacionalinę filharmoniją birželio 10-ąją daugybė klausytojų rinkosi su puokštėmis rankose. Koncerto sumanytoja – publikos mėgstama artistiškoji pianistė Mūza Rubackytė. Jos partneris šįsyk – ne orkestras, o smuikininkas Dmitrijus Makhtinas, Sankt Peterburge užaugęs kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo sūnėnas, ten ir pradėjęs solisto karjerą.
Rita Nomicaitė
Naujos ir atsinaujinusios pažintys
Antti Siirala, Vassilis Christopoulos ir Lietuvos kamerinis orkestras Vilniaus festivalyje
Antrasis Vilniaus festivalio koncertas buvo sudarytas iš pačių populiariausių, nuzulintų ir todėl beveik nebepaveikių orkestrinių kūrinių. Ūpą pataisė savitai prabilę atlikėjai. Tą vakarą koncertavo graikų dirigentas Vassilis Christopoulos, suomis pianistas Antti Siirala ir Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas). Orkestras pasirodė neatpažįstamai atsinaujinęs: preciziškas skambesys, išlygintas intonavimas (koncertmeisteris Džeraldas Bidva). Svečiai atvyksta ir išvyksta, o savi, pasitempę muzikai namuose džiugina labiau.
Laima Slepkovaitė
„Vilnius Mama Jazz“ – laisviems žmonėms
Festivalio apžvalga
Joks kitas festivalis nėra toks imlus pokyčiams, kaip „Vilnius Mama Jazz“. Per savo dviejų dešimtmečių istoriją jis žengė ir į Rusų dramos teatrą, ir į ŠMC, ir į Kongresų rūmus, ir į Nacionalinį dramos teatrą (čia sugrįžo šiemet, tačiau į naują salę). Rengė svetaines, diskusijas ir pašnekesius terasoje, klube ir improvizuotoje TV studijoje koncertų erdvės fojė. Koncertus grupavo ir po du per vakarą, ir po tris, po du „pilno metro“ koncertus vieną po kito, o kartais siūlydavo kokią superžvaigždę vidury dienos.
Austė Nakienė
Palydint Lietuvių folkloro teatro kūrėją
In memoriam Povilui Mataičiui (1933 06 26–2022 05 31)
2022 m. gegužės 31 d. Lietuvos visuomenę pasiekė žinia apie Lietuvių folkloro teatro įkūrėjo ir ilgamečio vadovo, Nacionalinės premijos laureato Povilo Mataičio mirtį. Tad palydime dar vieną lietuvių kūrėjų kartos, kuriai rūpėjo suderinti tradiciją ir modernybę, atstovą. Vieną iš tų, kurie nuoširdžiai domėjosi folkloru ir norėjo, kad nykiame sovietmečio Vilniuje būtų šiek tiek gyvo, jaukaus, nesuvaržyto lietuviško kaimo.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Muzikinės viršūnės ir gelmės
Vilniaus festivalio pradžios koncertas
Birželio 4-ąją Nacionalinėje filharmonijoje prasidėjo Vilniaus festivalis, šįsyk skelbiantis: „Muzika kuria pasaulį“. Puikus pavadinimas, apimantis skirtingus pasaulius ir epochas, įvairaus amžiaus menininkus ir jų atliekamą muziką. Smagu matyti, kad koncertų organizatoriai greta nenuspėjamumu intriguojančių užsienio svečių (pasaulinę šlovę pelnęs baritonas Thomas Hampsonas ne tik dainuos, bet ir diriguos!) visada kviečia tėvynėje laukiamus ryškius mūsų atlikėjus.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Lyg nužengusi nuo freskos
Daivos Kšanienės monografija apie dainininkę Oną Glinskaitę
Gegužės 18 d. Vilniaus apskr. Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje grupelė žmonių susirinkusiesiems pristatė Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros istorijos tyrėjos, muzikologės prof. dr. Daivos Kšanienės monografiją „Lyg nužengusi nuo Rubliovo freskos. Operos solistė Ona Glinskaitė“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2021, 282 p.). Popietę vedė antrąjį knygos leidimą rėmęs germanistas dr. Antanas Zamackas-Svolkeris.
Aldona Eleonora Radvilaitė
Besirengiant šuoliui
Pianistės Annos Geniušienės rečitalis „Organum“ salėje
Fortepijonų salono „Organum“ koncertų salėje gegužės 24 d. įvairios ir solidžios programos rečitalį atliko pianistė Anna Geniušienė, netrukus išvyksianti į XVI Tarptautinį Vano Cliburno pianistų konkursą JAV. Patekti į šį prestižinį renginį bandė 388 pianistai (amžiaus riba – nuo 18 iki 30 metų). Solidi tarptautinė komisija etapais atrinko tik 30 ryškiausių, profesionaliausių dalyvių. Nuostabu, kad tarp jų pateko ir A. Geniušienė, su savo sutuoktiniu Luku Geniušu dabar gyvenanti Lietuvoje.
Jonė Punytė-Svigarienė
Gražioji Magelonė ir istoriškumo klausimas
Romano Kudriašovo ir Alexanderio Paley koncertas „Organum“ salėje
Gegužės 23 d. „Organum“ koncertų salėje skambėjo Johanesso Brahmso „Gražioji Magelonė“ („Die schöne Magelone“), op. 33. Tai vienintelis kompozitoriaus vokalinis ciklas, tęsiantis Franzo Schuberto „Gražiosios malūnininkės“ („Die Schöne Müllerin“) ir „Žiemos kelio“ („Die Winterreise“) tradicijas. Sukurti monumentalų 15 dainų ciklą kompozitorių įkvėpė Johanno Ludwigo Tiecko, vieno iš romantinio romano žanro pradininkų, kūrinys „Gražiosios Magelonės ir Provanso grafo Peterio meilės istorija“, išleistas 1797 metais.
Kamilė Rupeikaitė
Per balsą atveriu sielą
Pokalbis su dainininke Eva Ben-Zvi
Su Lietuvoje gimusia ir augusia Izraelio dainininke Eva Ben-Zvi susitikome rudenį, kai ji po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos atvyko į Vilnių dalyvauti Tarptautinio Nechamos Lifšicaitės vokalistų konkurso vertinimo komisijoje. Labai laukiau šio susitikimo – su Eva iki tol buvome bendravusios tik žinutėmis ir elektroniniais laiškais.
