Muzika
Živilė Ramoškaitė
Klaipėdiečių „Pasaulio sutvėrimas“ ir svečiai
Įspūdžiai iš šeštojo Klaipėdos festivalio
Muzikinė vasara Lietuvoje kasmet intensyvėja. Ne tik didieji miestai, bet ir miesteliai, netgi kaimai rengia festivalius, kuriuose skamba klasika, džiazas, folkloras, vyksta daug roko ir kitų populiariųjų žanrų koncertų. Apie daugelį renginių dažnai išgirsti tik iš žiniasklaidos pranešimų, dažniausiai reklaminių, tad spręsti apie jų meninį lygį keblu. „7md“ muzikos skyrius, kaip žino jo skaitytojai, orientuojasi į svarbiausius festivalius, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas plačiąja prasme klasikinei muzikai, tad ir šiais metais daugiausia tekstų skiriama jai.
Monika Sokaitė
Nuo šviesos adatos iki daugybės balsų
Tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio atidarymo koncertas
Kartais vilčiai užtenka adatos dūrio tamsioje sienoje ir siauro šviesos siūlelio. Būtent tokia šviesa pasiekdavo Vilniaus gete besislapsčiusį poetą Abraomą Suckeverį. Ankštoje slėptuvėje jis buvo pasidaręs mažytę angą, pro kurią kasdien tuo pačiu metu prasiskverbdavo siauras spindulėlis. Jis tapo riba tarp uždaros, žmogų naikinančios tikrovės ir anapus jos tebeegzistuojančio pasaulio.
Helmutas Šabasevičius
Keli įspūdžiai iš Miuncheno operos festivalio
Vasaros operos ir baleto dienoraščiai
Senokai planuotos kelionės į Miuncheną įspūdžius kartu su pirmą kartą aplankytais puikiais architektūros ansambliais ir muziejais gerokai praturtino muzikinės patirtys. Nuo birželio 18 d. iki pačios liepos pabaigos Bavarijos sostinėje vyko tradicinis Miuncheno operos festivalis, sudominęs operos ir baleto spektakliais, koncertais bei rečitaliais, keletą kurių pavyko pamatyti. Iš viso festivalio programoje buvo suplanuota parodyti dvylika operų, penkis baletus, penkis koncertus, šešis vokalinius rečitalius.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė
Apglėbti visą esybę
Onutės Narbutaitės „Trys Dievo Motinos simfonijos“ Kauno Prisikėlimo bažnyčioje
Išskirtinis vasaros koncertinis įvykis Kaune, Pažaislio muzikos festivalyje, – šiemet jubiliejų švenčiančios kompozitorės Onutės Narbutaitės „Tres Dei Matris Symphoniae“ („Trys Dievo Motinos simfonijos“, 2003) atlikimas Kauno Kristaus prisikėlimo bazilikoje rugpjūčio 13 dieną. Kūrinį atliko Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine’as Orbelianas, JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas), dirigavo Šervenikas.
Elvina Baužaitė
Bendražmogiškos vertybės muzikos skambesio amžinybėje
Artėjant tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio atidarymo koncertui „Šviesos adata“ – pokalbis su meno vadovais smuikininke Dalia Dėdinskaite ir violončelininku Glebu Pyšniaku bei kompozitore Žibuokle Martinaityte
Jubiliejinio tarptautinio Josepho Achrono muzikos festivalio atidarymo koncertas „Šviesos adata“ pavadintas pagal naujausią kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūrinį. Opuso pasaulinė premjera įvyks rugsėjo 4 d. Šiauliuose, koncertų salėje „Saulė“, ir rugsėjo 5 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Kūrinį atliks Nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas įžymios dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos, solistai Dalia Dėdinskaitė ir Glebas Pyšniakas. Koncertas skiriamas iškilaus choro dirigento Romualdo Gražinio atminimui, taip pat dalyvaus kamerinis choras „Aidija“, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras, Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“.
Aldona Eleonora Radvilaitė
Pasakojimai garsais ir vaizdais
Įspūdžiai iš „Kremerata Baltica“ festivalio Paliesiaus dvare
Pasaulinio garso smuikininkas ir dirigentas Gidonas Kremeris ypač glaudžiai susijęs su Baltijos šalių kultūra – yra kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas, meno vadovas bei kūrybingas renginių organizatorius. Jau ne pirmus metus Paliesiaus dvare maestro rengia festivalį „Kremerata Baltica“. Dvi dienas čia skambančios programos kaskart stebina įdomiai parinkta tematika, aukštos meninės vertės ryškiausių praeities ir šiuolaikinių autorių kūrinių pateikimu, kontrastingai sudėliojant ir stambios, ir mažesnės apimties kompozicijas.
Monika Sokaitė
Neišsižadėti prasmės
30-ojo tarptautinio Thomo Manno festivalio muzikos programos apžvalga
„Nėra teisingo gyvenimo neteisingame pasaulyje“ (Es gibt kein richtiges Leben im falschen), – rašė Theodoras W. Adorno, suformuluodamas ne tiek pesimizmo aforizmą, kiek modernybės etinę dilemą: kaip teisingai gyventi pasaulyje, kurio socialinės, politinės ir istorinės sąlygos nuolat kompromituoja patį teisingumo pažadą? 30-asis tarptautinis Thomo Manno festivalis Nidoje šiemet šio klausimo nesiekė išspręsti, bet mėgino jį išgirsti. Festivalio tema – Viltis – skambėjo kaip pastanga neišsižadėti prasmės tada, kai pati prasmės kalba atrodo pažeidžiamiausia.
Eglė Gudžinskaitė
Baltijos gitarų fenomenas
Įspūdžiai iš šių metų tarptautinio gitaristų forumo Birštone
„Važiuosiu į Birštoną“, – dalinuosi su kolegomis birželio planais ir pagaliau nesulaukiu nė vieno klausimo „o į kurį SPA?“. Kasmetė kelionė į Baltijos gitarų festivalį, šiemet vykusį birželio 18–21 dienomis, tapo tradicija, kuri netrukdo apsilankyti ir baseine, tačiau reikia pripažinti – jau daugiau nei dešimtmetį vieną birželio savaitgalių praleisti kurortinėje Birštono aplinkoje traukia kitokios patirtys ir malonumai.
Monika Sokaitė
Bendra muzikinė vizija
Francesco Tristano, Gediminas Gelgotas, LNSO, LKO, NIKO, „Jauna muzika“ užbaigė Vilniaus festivalį
„Visi keliai veda į Vilnių“ – taip pavadintas trisdešimtojo Vilniaus festivalio uždarymo koncertas. Šis pavadinimas veikė ne vien kaip jubiliejinio vakaro metafora, bet ir kaip visos programos dramaturginis principas. Kelias į Vilnių vedė per Europos muzikos istoriją – nuo baroko rekontekstualizavimo iki minimalizmo, nuo Johanno Sebastiano Bacho iki improvizacijos, kol galiausiai visa trajektorija susitelkė Gedimino Gelgoto muzikoje. Hansas Georgas Gadameris tradiciją suvokė kaip nenutrūkstamą dialogą tarp praeities ir dabarties. Būtent tokį dialogą mezgė ir šio vakaro programa: Josepho-Nicholaso-Pancrace’o Royerio barokas, Michaelo Nymano minimalizmas, Peterio Gregsono dialogas su Bachu, Francesco Tristano improvizacijos ir Gelgoto kūryba.
Živilė Ramoškaitė
Broliai Jussenai ir Andrzejus Boreyko
Vilniaus festivalyje – Luco ir Arthuro Jussenų dueto rečitalis ir Andrzejaus Boreyko diriguotas simfoninis koncertas
Visus 30-ojo Vilniaus festivalio koncertus galima drąsiai vadinti meniniais įvykiais, reikšmingai papildžiusiais ne vien Vilniaus, bet visos Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Negana to, pritariu festivalio vadovės Rūtos Prusevičienės minčiai, kad šis renginys pavertė Vilnių ryškiu tašku Europos muzikiniame žemėlapyje. Nacionalinės filharmonijos salė pilna suinteresuotos publikos, kuri nuolat pasipildo naujais klausytojais, – apie tai byloja pasigirstantys plojimai tarp ciklinių kūrinių dalių...
