Muzika
Kristupas Antanaitis
Simfoniniai šokiai su liūdesio šešėliais
Įspūdžiai iš Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto Nacionalinėje filharmonijoje
Kai scenoje išgirsti neseniai išėjusio žmogaus kompoziciją, per kūną nubėga šiurpuliai, kurie dar ilgai kamuoja ir lengvai nepaleidžia. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) vasario 1-ąją pakvietė į koncertą su iškiliu violončelininku David Geringu ir dirigentu iš Rusijos Jurijumi Serovu.
Algirdas Martinaitis
Kelionė ūksmėtu netekties krantu
In memoriam Vidmantui Bartuliui (1954 04 03– 2020 01 30)
Tai įvyko tą skaudžios žinios vakarą, skambant paskutiniams Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“ taktams, paskutiniams Rainerio Maria Rilke’s žodžiams (beje, įrašytiems jo antkapyje): „Rože, o koks prieštaravimas, džiaugsmas būti niekieno miegu po šitiek vokų.“ Po jų kompozitorės prašymu tylos minute buvo pagerbtas Vidmanto Bartulio atminimas. Prieš dvi savaites toje pačioje Operos ir baleto teatro scenoje buvo atliktas jo „Nelaimėlis Jobas“: „Jis (Dievas) nubrėžė ratą ant vandenų veido, užbrėžė ribą tarp šviesos ir tamsos... Savo galybe jis nutildė jūrą“ (Job 26; 10, 12). Deja. Vidmantas nuo jūros į savo būstą taip ir nesugrįžo. Kažkur pusiaukelėje tik prisėdo pailsėti. Amžinybei...
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
In memoriam Algimantui Bražinskui
(1937 11 12–2020 01 29)
1980-aisiais Algimantą Bražinską iki skausmo sujaudino Marcelijaus Martinaičio „Aukojimo“ eilutė... Talentingai muzikos drobėje atgimė „Keturios raudos ir aukojimas“ balsui ir fortepijonui. Įrašė Nijolė Ambrazaitytė, Giedrė Kaukaitė – tiesiog išgėrė iki dugno jo raudų „Adant žuvusio sūnaus pirštinę“, „Rauda boružei“ skausmą ir „Aukojimo“ taurę. Jos daugelį kartų skambėjo Lietuvos scenose. Ten, kur dainavo Lietuvos televizijos ir radijo valstybinis choras, klausytojus žavėjo A. Bražinsko baladės: tokios patrauklios kiekvieno ausiai, stebinusios profesionalus vokalo, žodžio traktuote, skoningu melodinės plastikos ir rečitacijų deriniu, taikliai atliepusiu baladžių mintį, ir dar tokios žaismingai chuliganiškos! Algimantas spirgėjo jas pristatydamas, su jomis nukakdamas pas klausytojus. Kas 8-ojo dešimtmečio Lietuvoje jo nežinojo? Kasdien radijuje skambėjo tai šis, tai tas iš jo kūrybos. Bene populiariausios – Edmundo Kuodžio ir Jono Girijoto vokalinio dueto ar Vyrų vokalinio trio atliekamos dainos.
Ona Jarmalavičiūtė
Pasiduoti dabarties akimirkai
Pokalbis su džiazo pianistu Peteriu Beetsu
Vasario mėnesį į Vilnių atvyksta vienas žymiausių Nyderlandų džiazo pianistų Peteris Beetsas. Augęs muzikantų šeimoje, savo karjerą jis pradėjo trio su savo broliais Mariumi ir Alexanderiu kaip ansamblis „The Beets Brothers“. Trio sėkmė lėmė tolesnę Peterio karjerą, pianistas scena dalijosi su tokiomis džiazo asmenybėmis kaip Jeffas Hamiltonas, Curtis Fulleris ar Chickas Corea.
Ona Jarmalavičiūtė
Akimirkos kadrai, fluxus, muzika ir vestuvės
Koncerto „Skambantys kadrai: performansai ir improvizacijos“ įspūdžiai
Tarsi sustabdyti laiko kąsniai, vos pastebimi mirktelėjimai, MO muziejaus mažojoje parodų salėje sausio 20-osios vakarą susiliejo fotografijos, improvizacijos ir performanso žanrai. Pasirodymas įvardijamas „skambančiais kadrais“ – Jono Meko (1922–2019) fotografijos ant sienų glaudžiai siejosi su jo amžininkų Gerhardo Rühmo (g. 1930) ir Dieterio Schnebelio (1930–2018) performansų kadrais, kartu susodintais ir sujungtais vestuvinio stalo.
Vytautė Markeliūnienė
Mūza. Melancolia
Mintys išklausius kompaktinę plokštelę
Tai vienos kompaktinės plokštelės viršelyje išdėstyti žodžiai, savaimingai sudarantys jautriai skambantį junginį. Šis kaip tik pradeda „Melancolia“ pasakojimą: pradžioje – žodžiais (kompaktinės plokštelės bukleto teksto autorė – Beata Baublinskienė), vėliau – muzika, kurią atlieka pianistė Mūza Rubackytė, jos mama pianistė, pedagogė Taïsa Teresė Gomolickaitė-Rubackienė, tėvas dainininkas Vladimiras Rubackis, teta pianistė, pedagogė Irena Gomolickaitė. Skaityti šį pasakojimą galima įvairiu režimu: nuo pradžių iki pabaigos, nuo pabaigos ligi pradžių arba pasirinkta sava tvarka, nes kiekviena padala skatina atminties darbą, procesą, kai muzikos kūrinys ar jo fragmentas savaip asmeninasi. Ir nebūtinai tai susitapatina su plokštelės sumanytojos Mūzos Rubackytės intymiąja „programa“.
Kristupas Antanaitis
Romantikai Nacionalinėje filharmonijoje
Valstybinio Vilniaus kvarteto, pianisto Roko Valuntonio ir kontrabosininko Dainiaus Rudvalio koncerto įspūdžiai
Nuo pat vaikystės šių eilučių autorius, girdėdamas kamerinę muziką koncertų salėse, muistydavosi kėdėje ir nesuprasdavo, kaip galima kelias valandas sėdėti ir mėgautis kelių atlikėjų atliekamais kūriniais. Tačiau po truputį išaugo suvokimas, jog klausantis šios nuostabios muzikos gali įsivaizduoti tą romantinę dvasią, mintimis nusikelti į mažą butą ar kambarėlį Vienoje, Prahoje ar Milane, kur žvakių šviesoje ir kūrybiniame chaose gimsta muzika.
Gabrielė Medingytė
Lietuvos kamerinio orkestro skambesys
Lietuvos kamerinio orkestro ir Igno Maknicko koncertas Nacionalinėje filharmonijoje
Sausio 25-osios vakarą Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje skambėjo Lietuvos kamerinio orkestro ir pianisto Igno Maknicko atliekama Wolfgango Amadeus Mozarto muzika: operos „Visos jos tokios“ uvertiūra, Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 21 C-dur, KV 467, bei Simfonija Nr. 41 C-dur, KV 551 („Jupiterio“). Koncertui dirigavo Vilmantas Kaliūnas.
Laimutė Ligeikaitė
Pavasarišką atgimimą skelbiantis koncertas
Naujas „Deutsche Grammophon“ albumas, Raminta Šerkšnytė, Lukas Geniušas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras
Sausio 19-osios vakaras Nacionalinėje filharmonijoje buvo toks ypatingas ir turiningas, kad sunku nuspręsti, nuo ko pradėti. Tad pradėsiu iš eilės, nuo istorinės reikšmės kompaktinės plokštelės pristatymo, į kurį pakvietė filharmonija ir Lietuvos muzikos informacijos centras (LMIC). O kur svarbūs įvykiai, ten, žinoma, moterys.
Rita Nomicaitė
„Vien Dievas kelią į ją težino“
Įspūdžiai iš Vidmanto Bartulio oratorijos „Nelaimėlis Jobas“ atlikimo Sausio 13-ąją
LNOBT ir Nacionalinė filharmonija jau keletą metų iš eilės rengia koncertus Laisvės gynėjų dienai. Abiejų institucijų atlikėjai kuria išskirtinius lietuvių muzikos vakarus – teatro scenoje Sausio 13-osios pergalei švęsti skiriami prakilnūs, dvasią sutelkiantys veikalai. Itin gražu, kad skamba ne stilių „šiupininė“, o vienas stambaus žanro kūrinys. Taip esame girdėję Algirdo Martinaičio „Pietą“, Onutės Narbutaitės „Tris Dievo Motinos simfonijas“. Koncertus rengiantis ir jiems diriguojantis Robertas Šervenikas šiemet priminė Vidmanto Bartulio oratoriją „Nelaimėlis Jobas“.
