7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Beata Baublinskienė

Vakarų vėjas į sostinę atpūtė „Prūsus“

Giedriaus Kuprevičiaus operos įspūdžiai

Lapkričio 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo rodoma Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Tai Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gastrolinis spektaklis, skirtas kompozitoriaus 75-mečiui. Beje, 2019-ieji Lietuvos muzikos kultūrai – turtingi jubiliejų: Juozo Naujalio 150-metis, Eduardo Balsio 100-metis, na ir Giedriaus Kuprevičiaus 75-metis!

Scena iš operos „Prūsai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Prūsai“. M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Rojus (Herkus Mantas). M. Aleksos nuotr.
Mindaugas Rojus (Herkus Mantas). M. Aleksos nuotr.
Valdas Kazlauskas (Krivis). M. Aleksos nuotr.
Valdas Kazlauskas (Krivis). M. Aleksos nuotr.
Artūras Kozlovskis (Sachsė). M. Aleksos nuotr.
Artūras Kozlovskis (Sachsė). M. Aleksos nuotr.
Rasa Ulteravičiūtė (Kristina). M. Aleksos nuotr.
Rasa Ulteravičiūtė (Kristina). M. Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Lauma) ir Mindaugas Rojus (Herkus Mantas). M. Aleksos nuotr.
Dalia Kužmarskytė (Lauma) ir Mindaugas Rojus (Herkus Mantas). M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Prūsai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Prūsai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Prūsai“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Prūsai“. M. Aleksos nuotr.
Algirdas Klova

Vilnius Mama Jazz

Įspūdžiai iš festivalio

Po, matyt, nemažai rūpesčių ir bėgiojimų, susijusių su festivalio vietos pakeitimu, dviejų scenų statyba, kūrybinėmis kančiomis, itin gausia reklama ir t.t., festivalis „Vilnius Mama Jazz“ įvyko ir, kaip reikėjo tikėtis, sėkmingai.

Django Bates. D. Klovienės nuotr.
Django Bates. D. Klovienės nuotr.
Nitai Hershkovits. D. Klovienės nuotr.
Nitai Hershkovits. D. Klovienės nuotr.
Oded Tzur. D. Klovienės nuotr.
Oded Tzur. D. Klovienės nuotr.
Skirmantas Sasnauskas. D. Klovienės nuotr.
Skirmantas Sasnauskas. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Juozas Milašius. D. Klovienės nuotr.
Arkadijus Gotesmanas. D. Klovienės nuotr.
Arkadijus Gotesmanas. D. Klovienės nuotr.
Arkadijus Gotesmanas ir  Skirmantas Sasnauskas. D. Klovienės nuotr.
Arkadijus Gotesmanas ir Skirmantas Sasnauskas. D. Klovienės nuotr.
„Gogo Penguin“ pianistas Chris Illingworth. D. Klovienės nuotr.
„Gogo Penguin“ pianistas Chris Illingworth. D. Klovienės nuotr.
Rita Nomicaitė

Felikso Romualdo Bajoro dedikacija

Mintys po jubiliejinių autorinių koncertų

„Kas daržely žydėjo“ – taip kadaise sovietmečiu straipsnį apie Felikso Romualdo Bajoro kūrybą pavadino prof. Vytautas Landsbergis. Viena šios metaforos reikšmių – pabrėžti Bajoro muzikoje atsispindintį mūsų gimtosios padangės lopinėlį – ne mažiau svarbiai skamba dabartiniame globaliame pasaulyje.

Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Feliksas Bajoras. M. Raškovskio nuotr.
Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Penkiašakių dobilėlių laimė

Įspūdžiai iš muzikinės komedijos premjeros

Nacionaliniame Kauno dramos teatre lapkričio 6 d. pirmą kartą parodyta nauja muzikinė komedija „Penkiašakis dobilėlis“ (pagal Balio Sruogos komediją „Dobilėlis penkialapis“). Komedijos libreto autorius ir režisierius Nerijus Petrokas, kompozitorius Giedrius Svilainis, scenografas Sergejus Bocullo, vaizdo instaliacijų autorė Vesta Obolevičiūtė, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė. Grojo ir dainavo muzikos ansamblis „Ainiai“ bei žinomi solistai. Stebinantis derinys – komedija, „Ainiai“ ir Balys Sruoga, kuris daugeliui mūsų pirmiausiai asocijuojasi su aštriuoju „Dievų mišku“.

Edmundas Seilius (Marcelinas  Šeškas) ir Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. R. Budrio nuotr.
Edmundas Seilius (Marcelinas Šeškas) ir Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. R. Budrio nuotr.
Kristina Zmailaitė (Magdusė Pipynienė) ir viengungių klubo nariai: Rytis Janilionis, Raimundas Kukanauskas, Edmundas Seilius, Osvaldas Petraška, Justinas Buta. R. Budrio nuotr.
Kristina Zmailaitė (Magdusė Pipynienė) ir viengungių klubo nariai: Rytis Janilionis, Raimundas Kukanauskas, Edmundas Seilius, Osvaldas Petraška, Justinas Buta. R. Budrio nuotr.
Justina Tomkutė-Petraitienė (Rožė Kumpytė), Kristina Zmailaitė (Magdusė Pipynienė), Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. R. Budrio nuotr.
Justina Tomkutė-Petraitienė (Rožė Kumpytė), Kristina Zmailaitė (Magdusė Pipynienė), Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. R. Budrio nuotr.
Justinas Buta (mokytojas), Justina Tomkutė-Petraitienė (Rožė Kumpytė). R. Budrio nuotr.
Justinas Buta (mokytojas), Justina Tomkutė-Petraitienė (Rožė Kumpytė). R. Budrio nuotr.
Rytis Janilionis (Jonas  Geležėlė), Justina Tomkutė-Petraitienė (Rožė Kumpytė). R. Budrio nuotr.
Rytis Janilionis (Jonas Geležėlė), Justina Tomkutė-Petraitienė (Rožė Kumpytė). R. Budrio nuotr.
Raimundas Kukanauskas (Antanas Šiaučiūnas), Kristina Zmailaitė (Magdusė Pipynienė). R. Budrio nuotr.
Raimundas Kukanauskas (Antanas Šiaučiūnas), Kristina Zmailaitė (Magdusė Pipynienė). R. Budrio nuotr.
Spektaklio akimirka. R. Budrio nuotr.
Spektaklio akimirka. R. Budrio nuotr.
Spektaklio dalyviai su kompozitoriumi Giedriumi Svilainiu ir režisieriumi Nerijumi Petroku. R. Budrio nuotr.
Spektaklio dalyviai su kompozitoriumi Giedriumi Svilainiu ir režisieriumi Nerijumi Petroku. R. Budrio nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Nuo misterijos iki liaudies dainos

Įspūdžiai iš festivalio „Pokrovskije kolokola“ atidarymo koncerto ir Laimio Vilkončiaus misterijos premjeros

Lapkričio 6–10 d. įvairiose Vilniaus erdvėse vyko visa virtinė XIV tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola“ („Pokrovo varpai“) renginių. Šio reikšmingo festivalio rengėjai: Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, Slavų tradicinės muzikos mokykla, Vilniaus rusų folkloro centras; renginį organizuoja Nikolajus Zacharovas, Irma Fedaravičiūtė, Julija Morozova, Arina Zacharova, Jekaterina Bieliauskienė, Julija Malyškina, Vladimiras Malyškinas, Viktoras Žabrovas, Valentina Smolkova, meno vadovė ir prodiuserė Irena Zacharova.

Laimio Vilkončiaus misterijos „Varnėno mišios“ akimirka. Organizatorių nuotr.
Laimio Vilkončiaus misterijos „Varnėno mišios“ akimirka. Organizatorių nuotr.
„Pokrovskije kolokola“ koncerto akimirka. Organizatorių nuotr.
„Pokrovskije kolokola“ koncerto akimirka. Organizatorių nuotr.
Ansamblis „Bedinera“. Organizatorių nuotr.
Ansamblis „Bedinera“. Organizatorių nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir dirigentas Karolis Variakojis. Organizatorių nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras ir dirigentas Karolis Variakojis. Organizatorių nuotr.
Ona Jarmalavičiūtė

Skirtybių susitikimas su Čiurlionio vardu

Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso I turo apžvalga

Ketverius metus lauktas VIII Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau įsibėgėjo, spėdamas sukelti ant kojų visą pianistų bendruomenę. Kiekvienam savi čempionatai – fortepijono pasaulyje šis profesionaliosios muzikos atlikimo konkursas yra didžiausias ir prasmingiausias įvykis, lemiantis muzikinės kultūros raidos procesus, formuojantis muzikos pasaulio ateities kontūrus ir konkretizuojantis Europos pianistinių mokyklų vystymosi kryptį. Solidžias tradicijas turintis muzikos renginys priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai, kas diktuoja aukštą jo meninį lygį, profesionalumą ir siekį puoselėti Lietuvos atlikimo meno tradicijas.

Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Augustinas Eidukonis. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Aleksandras Kashpurinas. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Neringa Valuntonytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Onutė Gražinytė. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.
Young Ho Park. M. Mikulėno nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Nauji dialogai

Mintys po Daumanto Kirilausko rečitalio ir prasidėjusio Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso

Įkalnėn kylant Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso link, pasipylė gausybė pianistų rečitalių. Vieni jų – Muzikos ir teatro akademijos salėje, kurioje būsimi konkurso dalyviai rodė kaupiamą interpretacinį įkarštį, kiti rengiami fortepijonų salone „Organum“, kur tebevyksta koncertų ciklas „Fortepijono Aukso amžius“. Lapkričio 5 d. viena šio ciklo grandžių tapo Daumanto Kirilausko rečitalis.

Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Daumantas Kirilauskas. A. Jurkūnienės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Lietuvos kamerinio orkestro įrašai

Užsienio spaudos akiratyje
 

Vienas pagrindinių mūsų muzikinės kultūros reprezentantų – Lietuvos kamerinis orkestras – neretai sulaukia ir pasaulio žiniasklaidos dėmesio. Šįkart užsienio skaitytojai supažindinami su pastaraisiais metais išleistomis kolektyvo kompaktinėmis plokštelėmis.

Laimutė Ligeikaitė

„Trimito“ virsmai ir jungtys

Įspūdžiai iš teatralizuotos programos „XX a. rapsodija“

Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ (vyr. dirigentas Ugnius Vaiginis) išties drąsiai ieško naujų koncertinių formų, kas ypač pasijuto atėjus naujam vadovui kompozitoriui Antanui Kučinskui. Greta įvairių bendrų projektų su kitais kolektyvais (pastarieji su „Giunter Percussion“,  Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“ ir t.t.), repertuaras praturtintas ir teatralizuotais koncertais „Trimito miestas“ bei „XX a. rapsodija“. Šie koncertiniai spektakliai rengiami bendradarbiaujant su režisiere Birute Mar. Tai, ko gero, viena iš sėkmingiausiai besitęsiančių kūrybinių draugysčių, prasidėjusi nuo originalumu nepralenktos „Grimo operos“ (2004 m. festivalio „Gaida“ užsakymas) ir tebevykstanti šiandien, kai aktorės ir režisierės spektakliuose skamba A. Kučinsko muzika, o kompozitoriaus sumanyti projektai praturtinami režisierės matymu ir idėjomis. Lapkričio 9 d. Kongresų rūmų salėje nuskambėjusi XX a. rapsodija“ – vienas iš tokių renginių (išvakarėse programa parodyta Klaipėdos koncertų salėje).

Petras Geniušas,  Aleksandras Šimelis, Ieva Stašelytė ir „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
Petras Geniušas, Aleksandras Šimelis, Ieva Stašelytė ir „Trimitas“. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Trimito“ koncerto akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto organizatoriai ir atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Koncerto organizatoriai ir atlikėjai. D. Matvejevo nuotr.
Giedrė Kaukaitė

Jurgio Karnavičiaus dvasios fortas

Mintys po pianisto rečitalio „Organum“ salėje

Spalio 30 d., Vėlines pasitinkant, fortepijonų salono „Organum“ salėje pianistas profesorius Jurgis Karnavičius skambino prancūzų kompozitorių kūrinius, programą pavadinęs „Grožio slėniu“. Girdėjome Césaro Francko Preliudą, choralą ir fugą, tris Gabrielio Fauré noktiurnus (es-moll, op. 33 Nr. 1; Es-dur, op. 36 Nr. 4; Des-dur, op. 63 Nr. 6) ir Maurice’o Ravelio fortepijoninį ciklą „Atspindžiai“.

Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
Jurgis Karnavičius. G. Puteikienės nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 91  >>> Archyvas