Muzika
Helmutas Šabasevičius
Der Komische Holländer
„Skrajojantis olandas“ Komische Oper Berlin
Poeto Heinricho Heine’s užrašyta legenda apie amžinoms klajonėms pasmerktą olandą, įkvėpusi vokiečių kompozitorių Richardą Wagnerį parašyti operą, kuri pastaraisiais metais Lietuvoje išgarsėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dėka, Komische Oper Berlin scenoje įgavo netikėtų režisūrinių ir vizualinių akcentų, o pats kūrinys galėtų būti vadinamas Der Komische Holländer (spektaklis žiūrėtas kovo 15 d.).
Vytautė Markeliūnienė
Dabarties muzikos mįslės
Narbutaitė, Vaskas, Messiaenas ir Lietuvos kamerinis orkestras Nacionalinėje filharmonijoje
Koncertai, o ypač kai kurie koncertai, sukelia įvairių minčių – ne tik apie muzikos meno matmenis, girdėtą muziką, jos idėjas, apie atlikimą, apie visumos kompoziciją. Tos mintys kartais perlipa konkretaus koncerto turinio ribas ir kaip koks „ausies kirminas“ graužiasi gilyn. Ir štai išsidriekia virtinė retorinių klausimų: kodėl šiuolaikinei muzikai nesusidaro daugiau galimybių organiškai ir tolygiai tyvuliuoti klasikiniame koncertų repertuare (netampant jai vien, tarkim, „Gaidos“ festivalio tikrove), kodėl interpretuojant šiuolaikinę muziką nebūtinai pripažįstama būtent jai būdinga specifinė atlikimo technika be romantinių arba klasikinių prieskonių ar klišinių „muzikinių įvykių“ logikos? Arba kodėl, klausydamasis „Klasikos“ radijo programos, ypač laidų „Intermezzo“, dažnai patiri beviltišką nuobodulį, nes girdi dešimtis kartų nuzulintas partitūras (net poros mėnesių laikotarpiu), ką jau kalbėti apie jų (ne)tinkamumą konkrečiam paros laikui?
Kamilė Rupeikaitė
Dvejonių ir tikėjimo muzika
„Concerto in Do“. Glebas Pyšniakas, Robertas Šervenikas, LNSO, Kauno valstybinis choras Nacionalinėje filharmonijoje
Prabėgo jau penkeri metai be vieno ryškiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų Anatolijaus Šenderovo. Jį visada traukė muzikoje apmąstyti žmogaus prigimties paradoksą – nuolatinę sąveiką tarp neaprėpiamų gėrio ir blogio pradų; iki skausmo alinantys prieštaravimai įkvėpdavo jį parašyti ir neįtikimo grožio lyrinę melodiją, ir stichišką, atrodytų, nebesustabdomą tutti... Paskutiniai Šenderovo kūriniai iki jo išėjimo 2019 m. kovo 25-ąją vis labiau bylojo apie akistatą su neišvengiamais gyvenimo ciklo procesais, būties laikinumo ir trapumo suvokimą, muzikoje išsiliejusį skaidriu liūdesiu. Kažin, kuo gyventų ir ką rašytų šiandien šis didžiuliu talentu pasižymėjęs ir itin subtiliai laiką jautęs kūrėjas?
Darius Kučinskas
Suvienijusi Lietuvos kultūrą
Pasirodė nauja muzikologės Danutės Petrauskaitės monografija „Juozas Žilevičius ir jo epocha“
Kovo 4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kovo 14 d. Kaune, VDU Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (organizavo VDU Lietuvių išeivijos institutas) buvo pristatyta nauja Danutės Petrauskaitės knyga „Juozas Žilevičius ir jo epocha“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2023). Tai jau penktoji mokslininkės knyga, skirta mūsų išeivijos muzikinės kultūros studijoms. Anksčiau dr. Danutė Petrauskaitė yra parašiusi monografijas apie kompozitorių Jeronimą Kačinską, dainininkę Prudenciją Bičkienę, violončelininką Petrą Armoną ir daugiau nei šimtmetį aprėpiančią įspūdingos apimties (tiek temų platumu, tiek puslapių skaičiumi ir net knygos svoriu) monografiją „Lietuvių muzikinė kultūra Jungtinėse Amerikos Valstijose 1870–1990. Tautinės tapatybės kontūrai“.
Beata Baublinskienė
Įspūdingas atidarymas
Pirmasis koncertas rekonstruotoje LVSO koncertų salėje
„Ewig-Weibliche“ – Johanno Wolfgango von Goethe’s ir Gustavo Mahlerio Simfonijoje Nr. 8 išaukštintas himnas „amžinajam moteriškumui“ – pakiliai ir jaudinančiai vainikavo Valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salės atidarymą. Išties ne kasdien Lietuvoje atidaroma nauja koncertų salė, o pritaikyta simfoninei muzikai atlikti – bene pirmą kartą! Ir nors tai nebuvo naujos salės statyba, o tik senos rekonstrukcija, pastaroji buvo esminė, sukuriant visai kito lygio akustiką, tad šiuo požiūriu – tai naujos erdvės gimimas.
Daiva Tamošaitytė
Kas genialu, tas paprasta
Liuksemburgo filharmonijos orkestras Nacionalinėje filharmonijoje sveikino Vilnių
Kovo 15-ąją Nacionalinė filharmonija skambėjo nuo didingos romantikos garsų: Liuksemburgo filharmonijos orkestras atliko Ludwigo van Beethoveno Uvertiūrą „Koriolanas“, op. 62, ir Simfoniją Nr. 4 B-dur, op. 60, bei Claros Schumann Koncertą fortepijonui ir orkestrui a-moll, op. 7, solistė Beatrice Rana.
Vaclovas Juodpusis
Nuo Vilniaus iki Santjago
Fagotininko Žilvino Smalio muzikinė viešnagė Vilniuje
Čilės Respublikos vardą minime retokai, nors tai viena didžiausių valstybių Pietų Amerikoje, nusidriekusi beveik per visą šio žemyno vakarinę pakrantę. Net Čilės sostinėje Santjage, kuriame veikia keli universitetai, lengvai tilptų visa Lietuva. Bėgdami nuo carizmo ir sovietinės Rusijos represijų lietuviai kažkodėl rinkosi Braziliją, Argentiną, JAV, Kanadą. Tačiau beveik prieš 200 metų Čilę „atrado“ įžymusis mūsų tautietis, 1831 m. sukilimo dalyvis, geologas Ignas Domeika, kurio, kaip Čilės Respublikos garbės piliečio, o ir Santjago universiteto rektoriaus, ši valstybė nepamiršta, yra prasmingai įamžinusi jo atminimą.
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Klarneto menas
Koncertas profesoriaus Algirdo Budrio 85-mečiui Nacionalinėje filharmonijoje
Kovo 10 d. Nacionalinėje filharmonijoje įvyko klarneto muzikos puota, skirta profesoriui Algirdui Budriui. Susirinko pilna salė klausytojų, ne tik pamėgusių klarnetininkų muzikavimą, bet ir norėjusių pagerbti profesorių, kurio gyvenimas yra skirtas muzikos interpretacijos menui ir pedagogikai, kurio muzikavimo aura subūrė visoje Lietuvoje pabirusios jo mokyklos paveldėtojus.
Ieva Pakalniškytė
Per brazilišką skambesį
Pokalbis su džiazo dainininke Egle Petrošiūte
Charizmatiškoji Eglė Petrošiūtė – išskirtinio šilto tembro dainininkė, valdanti balsą tarsi instrumentą ir Nyderlandų bei tarptautinėje džiazo muzikos scenoje užsitarnavusi pašėlusios improvizuotojos vardą. Ji baigė magistro studijas Amsterdamo konservatorijoje, dažnai su įvairiais muzikiniais projektais koncertuoja Europoje ir Brazilijoje. Su grupe „Fernando Paiva Group“ pasirodė žymiausiuose džiazo klubuose „Porgy&Bess“ Austrijoje ir „Bird’s Eye“ Šveicarijoje, o su modernia opera ECHO – legendinėje „Bimhuis“ salėje Amsterdame. Eglė jau porą metų koncertuoja su vienu stipriausių džiazo orkestrų Europoje „Upper Austrian Jazz Orchestra“.
Laimutė Ligeikaitė
Nailonas, virtęs šilku ir fejerverkais
Koncertas „Per nailono uždangą II“ su Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir solistais
Nacionalinė filharmonija tęsia unikalų koncertų ciklą „Per nailono uždangą“, kuriame pristatomi tarpukario ir pokario lenkų ir lietuvių kompozitoriai, didelis dėmesys skiriamas abi tautas simbolizuojančios Bacevičių šeimos kūrėjams Vytautui ir Grażynai, taip pat programose skamba ir naujausia muzika. Ciklo pavadinimą padiktavo 2018 m. išleista monografija apie lietuvių muziką „Nailono uždanga“ (autorės Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė ir Vita Gruodytė), kurioje nailono uždangos metafora byloja apie Šaltojo karo meto kultūrines atskirtis, okupuotos Lietuvos ir į Vakarus pasitraukusių muzikų gyvenimus.
