7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Aušra Strazdaitė-Ziberkienė

Nešantys šviesą

Leros Auerbach Šeštosios simfonijos „Šviesos nešėjai“ pasaulinė premjera Kauno filharmonijoje

Viza Nr. 1628, hakarat hatov, kintsugi.... Viza Nr. 1628 buvo išduota projekto iniciatorės Kristinos Reiko Cooper vyro tėvui Irvingui Rosenui. Jai, japonų kilmės amerikietei, pasirinkusiai būti ir žydų tautos dalimi, tai reiškia šeimą ir vaikus. Kartu ji teigia suprantanti Chiune’s Sugiharos drąsą nepaisyti vadovų sprendimų, siekį elgtis teisingai ir pripažįsta hakarat hatov – gėrio matymą pasaulyje ir dėkingumo sampratą.

Kauno simfoninis orkestras, Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaitė, Kristina Reiko Cooper, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaitė, Kristina Reiko Cooper, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Egidijus Bavikinas, Žygimantas Galinis, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Egidijus Bavikinas, Žygimantas Galinis, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kristina Reiko Cooper, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Kristina Reiko Cooper, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Kauno simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, Constantine’as Orbelianas. L. Matulevičienės nuotr.
Constantine’as Orbelianas, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Constantine’as Orbelianas, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Lera Auerbach, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Lera Auerbach, Kauno simfoninis orkestras. L. Matulevičienės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Žanras Kutavičiaus (III). Žanos d’Ark kančia

Mintys po Europos šalių kino forume „Scanorama“ parodyto Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo filmo su specialiai jam Broniaus Kutavičiaus sukurta muzika

 

Tęsdama nedidelį straipsnių ciklą pasiskolintu iš Osvaldo Balakausko („Būdas Kutavičiaus“) ir perfrazuotu pavadinimu, priėjau prie dar vieno Broniaus Kutavičiaus žanro pavyzdžio – muzikos kinui. Už tokią galimybę didžiausia padėka Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui ir „Scanoramai“ (projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba), kuri spalio 30 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje pristatė danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino šedevrą „Žanos d’Ark aistra“ (1928) su specialiai jam sukurta ir gyvai atliekama Kutavičiaus muzika ir šį seansą skyrė pernai amžinybėn išėjusio kompozitoriaus mirties metinėms ir jo 90-mečiui paminėti (beje, džiugu, kad į „Scanoramos“ programą įtrauktas ir Jono Vaitkaus režisuotas filmas „Strazdas – žalias paukštis“ (1990) su to paties pavadinimo Kutavičiaus sceninio kūrinio muzika).

„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Projekto „Žanos d’Ark aistra“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
Projekto „Žanos d’Ark aistra“ akimirka. D. Matvejevo nuotr.
„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
„Žanos d’Ark aistra“. Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Modestas Barkauskas. D. Matvejevo nuotr.
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Kadras iš filmo „Žanos d’Ark aistra“
Rita Nomicaitė

Muzikinis paminklas didvyriui

Tarptautinio Šv. Jokūbo festivalio baigiamasis koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

 

Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis vyksta nuo 2011-ųjų, jo rengėjai yra valstybinis choras „Vilnius“ (vadovas Vladas Bagdonas) ir Dominikonų ordinas. Renginio centras – Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, o koncertai aidi įvairiausio dydžio salėse per visą Lietuvą. Plėtojant pamatinę festivalio idėją „priartėti prie žmogaus per choro meną, kartu turint visuomeninių siekių“, visi iki šiol įvykę 12 renginių turėjo aktualias potemes. Šiųmetis festivalis, pasipuošęs pavadinimu „Cantus Avium“ – „Dainuojantys paukščiai“, buvo skirtas Šventiesiems Jokūbo metams ir Ukrainai. 

Choras „Vilnius“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Vilmantas Kaliūnas. Ž. Ivanausko nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Vilmantas Kaliūnas. Ž. Ivanausko nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.  Ž. Ivanausko nuotr.
Choras „Vilnius“, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Ž. Ivanausko nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Vilmantas Kaliūnas. Ž. Ivanausko nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas Vilmantas Kaliūnas. Ž. Ivanausko nuotr.
Zita Bružaitė, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Ž. Ivanausko nuotr.
Zita Bružaitė, Vilmantas Kaliūnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. Ž. Ivanausko nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Artūras Dambrauskas, Zita Bružaitė ir Vilmantas Kaliūnas. Ž. Ivanausko nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Artūras Dambrauskas, Zita Bružaitė ir Vilmantas Kaliūnas. Ž. Ivanausko nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Teatras prie fortepijono

Luko Geniušo rečitalis 32-ajame Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“

Kartais pasigirsta nuogąstavimų, ar „Gaidos“ festivalyje ne per mažai dėmesio skiriama lietuvių muzikai. Vis pagalvoju – ar tai tiesa? Kiek siekia mano atmintis, bent po kelis mūsų autorių kūrinius suskambėdavo kiekvienoje „Gaidoje“. Vienais metais daugiau, kitais mažiau, bet jų būdavo visada. Gal dažniau kamerinių opusų, ne simfonijų, ne operų, tačiau pristatyti daugiau stambių formų lietuvių autorių kūrinių, spėju, nebuvo galimybių. Sakant tiesiai, reikėtų kur kas didesnio biudžeto, žinoma, ir visų kūrybinių institucijų nuoširdesnio bendravimo.

Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Lukas Geniušas. K. Bingelio nuotr.
Skirmantė Valiulytė

Paženklinti folkloro

Pokalbis su Evaldu ir Daiva Vyčinais

Evaldas ir Daiva Vyčinai – etnomuzikologai. Jų veiklą įvertinus aukščiausiais apdovanojimais – Valstybine Jono Basanavičiaus premija (2002 m. suteikta abiem) ir Nacionaline kultūros ir meno premija (2021 m. suteikta Daivai Račiūnaitei-Vyčinienei) – džiaugėsi visa profesinė bendruomenė ir gausus palaikančiųjų būrys. Savo darbais pelnę ypatingą pagarbą, jos sulaukė ir šiemet abu minėdami jubiliejus.

Daiva ir Evaldas Vyčinai. V. Braziūno nuotr.
Daiva ir Evaldas Vyčinai. V. Braziūno nuotr.
Daiva ir Evaldas Vyčinai festivalyje „Mėnuo juodaragis“. 2016 m. J. Treinytės nuotr.
Daiva ir Evaldas Vyčinai festivalyje „Mėnuo juodaragis“. 2016 m. J. Treinytės nuotr.
Konferencijos akimirka. Skirmantė Valiulytė, Daiva Vyčinienė ir Evaldas Vyčinas. V. Jocio nuotr.
Konferencijos akimirka. Skirmantė Valiulytė, Daiva Vyčinienė ir Evaldas Vyčinas. V. Jocio nuotr.
Konferencijos akimirka. Daiva ir Evaldas Vyčinai. V. Jocio nuotr.
Konferencijos akimirka. Daiva ir Evaldas Vyčinai. V. Jocio nuotr.
Konferencijos dalyviai ir svečiai. V. Jocio nuotr.
Konferencijos dalyviai ir svečiai. V. Jocio nuotr.
Alina Ramanauskienė

Trys muzikiniai įspūdžiai iš Kauno

Londono Karališkosios filharmonijos orkestro, Algimanto Kubiliūno ir jo mokinių koncertai bei Giuseppe’s Verdi opera „Nabukas“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Kompanijos „Riverside Music“ prodiusuojamas Londono Karališkosios filharmonijos orkestras (LKFO) spalio 12 ąją koncertavo Kauno „Žalgirio“ arenoje ir papuošė „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programą. Tad ramų, auksu žėrintį spalio vakarą galėjome žavėtis ne tik šio orkestro klasikiniu aiškiu muzikavimu, bet ir lietuviškais akcentais, kuriais buvo papildyta kolektyvo programa.

Londono simfoninis orkestras, dirigentas Vasilijus Petrenko. V. Kaminsko nuotr.
Londono simfoninis orkestras, dirigentas Vasilijus Petrenko. V. Kaminsko nuotr.
Dirigentas Vasilijus Petrenko ir Londono simfoninis orkestras. V. Kaminsko nuotr.
Dirigentas Vasilijus Petrenko ir Londono simfoninis orkestras. V. Kaminsko nuotr.
Algimantas Kubiliūnas ir Aušra Klovaitė. A. Ramanauskienės nuotr.
Algimantas Kubiliūnas ir Aušra Klovaitė. A. Ramanauskienės nuotr.
Algimantas Kubiliūnas ir koncerto dalyviai. A. Ramanauskienės nuotr.
Algimantas Kubiliūnas ir koncerto dalyviai. A. Ramanauskienės nuotr.
Gitana Pečkytė ir Laimonas Pautienius operoje „Nabukas“ M. Aleksos nuotr.
Gitana Pečkytė ir Laimonas Pautienius operoje „Nabukas“ M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius, Mindaugas Zimkus ir Gitana Pečkytė operoje „Nabukas“ M. Aleksos nuotr.
Laimonas Pautienius, Mindaugas Zimkus ir Gitana Pečkytė operoje „Nabukas“ M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Nabukas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Nabukas“. M. Aleksos nuotr.
Rūta Mikelaitytė-Kašubienė

Pianisto Roger Muraro laiškas klausytojui

Artėja prancūzų pianisto Roger Muraro rečitalis X tarptautiniame M.K. Čiurlionio muzikos festivalyje

Be galo džiugu jau netrukus prasidėsiančio jubiliejinio, dešimtojo, M.K. Čiurlionio festivalio programoje matyti net keletą labai ryškių žvaigždžių. Akivaizdu, kad festivalis auga, plečiasi, rado vietą Lietuvos kultūriniame gyvenime ir klausytojų širdyse. Puiku, kad koncertuoti šiame festivalyje sutinka pasaulinio lygio atlikėjai.

Roger Muraro. ©J.B. Millot nuotr.
Roger Muraro. ©J.B. Millot nuotr.
Gražina Montvidaitė

Lietuvos muzikų pareiga – skatinti kurti naujus lietuviškus kūrinius ir juos atlikti

Pokalbis su choro dirigentu Sigitu Vaičiulioniu

Šis pokalbis yra ciklo „Šiauliuose gimusi muzika“ dalis. Ciklo sumanymas – pakalbinti Šiauliuose gyvenančius muzikos profesionalus, kurie patys kuria, atlieka muziką arba yra išugdę ne vieną kartą muzikų, garsinančių miesto vardą visoje šalyje ir už jos ribų. Šių pokalbių tikslas – atsukti rampos šviesas į iškilius ir talentingus Šiaulių muzikus, pristatyti juos platesnei auditorijai.

„Polifonijos“ 45-asis jubiliejus. 2019 m. A. Staponkaus nuotr.
„Polifonijos“ 45-asis jubiliejus. 2019 m. A. Staponkaus nuotr.
Pirmasis Vokalinio senosios muzikos ansamblio, vėliau tapusio „Polifonija“, koncertas 1974 m. gruodžio 31 d. Šiaulių Pedagoginio instituto aktų salėje. S. Vaičiulionio asmeninio archyvo nuotr.
Pirmasis Vokalinio senosios muzikos ansamblio, vėliau tapusio „Polifonija“, koncertas 1974 m. gruodžio 31 d. Šiaulių Pedagoginio instituto aktų salėje. S. Vaičiulionio asmeninio archyvo nuotr.
Popiežius Jonas Paulius II, S. Vaičiulionis ir „Polifonija“ Romoje. S. Vaičiulionio asmeninio archyvo nuotr.
Popiežius Jonas Paulius II, S. Vaičiulionis ir „Polifonija“ Romoje. S. Vaičiulionio asmeninio archyvo nuotr.
Šiaulių pučiamųjų orkestro koncertai su jaunaisiais talentais. Marijus Šalkus ir S. Vaičiulionis. A. Staponkaus nuotr.
Šiaulių pučiamųjų orkestro koncertai su jaunaisiais talentais. Marijus Šalkus ir S. Vaičiulionis. A. Staponkaus nuotr.
Edmundas Gedgaudas

Pasakojimai jautriai klausai

Giedrės Kaukaitės knygą „Mano Eldoradas“ (Vilnius, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pasitikus

Neseniai pasirodė ilgai laukta Giedrės Kaukaitės prisiminimų knyga „Mano Eldoradas“. Jos turinį taikliai nusako mažytė paantraštė – „...apie aną ir šį laiką...“ Nepaprastai gyvu, įtraukiančiu, literatūriškai talentingu stiliumi dainininkė knygoje pasakoja ne tik apie savo gyvenimo vingius ir itin turtingą sceninę patirtį, bet atskleidžia ir meno pasaulio kontekstus, dalijasi šiandien aktualiais pamąstymais, pateikia intriguojančius sutiktų menininkų mini portretus.

Giedrė Kaukaitė per knygos pristatymą Rašytojų klube. D. Umbraso / lrt.lt nuotr.
Giedrė Kaukaitė per knygos pristatymą Rašytojų klube. D. Umbraso / lrt.lt nuotr.
Viršelis
Viršelis
Giedrė Kaukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Giedrė Kaukaitė. Asmeninio archyvo nuotr.
Vytautė Markeliūnienė

Grožis ir darna

Valentinas Silvestrovas, Katia ir Marielle Labèque su simfoniniu orkestru festivalyje „Gaida“

Į tokią gražią polifoniją šį rudenį susipynė kompozitorių sukaktys, jubiliejai. Toji polifonija net ir vienkartiniame XXXII „Gaidos“ festivalio koncerte (spalio 22 d. Nacionalinėje filharmonijoje) išniro kaip atgarsis kažko svarbaus iš praeities. Minime Broniaus Kutavičiaus 90-metį, įvairiais lygiais – nuo moksleivių koncertų mokyklose iki profesionalų pasirodymų svarbiausiose koncertinėse institucijose, operos teatruose. Minime ir Vytauto Landsbergio 90-metį, Osvaldo Balakausko 85-metį. Įkvepianti karta!

Katia ir Marielle Labèque, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Katia ir Marielle Labèque, Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Katia ir Marielle Labèque. K. Bingelio nuotr.
Katia ir Marielle Labèque. K. Bingelio nuotr.
Modestas Pitrėnas, Katia ir Marielle Labèque, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
Modestas Pitrėnas, Katia ir Marielle Labèque, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. K. Bingelio nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 136  >>> Archyvas