7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzika

Gaja Klišytė

Chameleoniška birbynė

Pokalbis su Carol Robinson prieš tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“ Marijampolėje

Prieš keliolika metų Vilniuje, Muzikinio veiksmo festivalyje ir „Gaidoje“, viešėjusi garsi muzikė Carol Robinson sugrįžta į Lietuvos sceną. Prancūzijoje gyvenanti amerikietė, šiuolaikinės muzikos atlikėja ir kompozitorė C. Robinson pakviesta į jau penktą kartą Marijampolėje rengiamą tarptautinį medinių pučiamųjų festivalį „Medynės“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama įvairioms medinių pučiamųjų instrumentų tembrinėms ir stilistinėms galimybėms. C. Robinson groja prestižinėse pasaulio koncertų salėse, dalyvauja svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose („Wien Modern“, „Ars Musica“, „RomaEuropa“, „Archipel“ ir kt.), bendradarbiauja su įvairiais kompozitoriais, vaizdo menininkais, choreografais, teatralais, fotografais. Giacinto Scelsi, Mortonas Feldmanas, Luigi Nono, Éliane Radigue, Phillas Niblockas ir kt. – tai tik keletas žymiausių XX a. eksperimentinės muzikos kūrėjų vardų, kurių muzikos plokštelės, įrašytos C. Robinson, sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.
Carol Robinson. F. Calcavechia nuotr.
Elvina Baužaitė

Iš tiesų muzikuoti

Pokalbis su violončelininku, Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovu Mindaugu Bačkumi

Violončelininkas Mindaugas Bačkus – itin plataus diapazono muzikas, savuoju instrumentu unikaliai įprasminantis senosios ir šiuolaikinės muzikos kūrinius. Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas, pedagogas koncertuoja solo, bendradarbiauja su įvairiais orkestrais, ansambliais, sambūriais, festivaliais.

Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. KKO nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. KKO nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus ir Klaipėdos kamerinis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Mindaugas Bačkus. www.filharmonija.lt nuotr.
Mindaugas Bačkus. www.filharmonija.lt nuotr.
Mindaugas Bačkus
Mindaugas Bačkus
Laimutė Ligeikaitė

Universali žinia

Mintys po koncerto, skirto Holokausto aukų atminimui

Dėmesį visuomet patraukia koncertai, turintys aiškią mintį ir atliekantys tam tikrą misiją. Projekto „Muzika ir politika“ iš ciklo „Nutildyti balsai“ ir VšĮ „Pax et Bonum“ bei ne pelno organizacijos „Forum Voix Etouffées-Cemut“ (Prancūzija) organizuotas koncertas „Atsigręžk, kai tamsumos šešėliai kris“ – vienas iš tokių.

Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Solistė Erminie Blondel, Amaury du Closel ir Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Solistė Erminie Blondel, Amaury du Closel ir Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras ir choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Dirigentas Amaury du Closel, Šv. Kristofoto orkestras. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Choras „Jauna muzika“. G. Jauniškio nuotr.
Vilhelmas Valaika

Ištaigingojo žanro atgimimas

Alessandro Stradellos „Kirkė“ Valdovų rūmuose

Gražia tradicija yra tapęs renginys, kasmet rugsėjo pradžioje vykstantis Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmuose. Kalbu apie Operos dieną, kuria paminimas reikšmingas mūsų kultūros istorijos faktas, kad XVII a. pradžioje būtent Vilniuje ir būtent tuometiniuose Valdovų rūmuose buvo pastatytos ir atliktos pirmosios operos Lietuvoje. Taip pat klostosi graži tradicija, kad šia proga parengiama kuri nors barokinė opera. Paradoksas, bet kai kuriuos iš tų kūrinių galima laikyti premjeriniais. Ne tik dėl to, kad praėjus keliems amžiams ta muzika yra stipriai primiršta ir skamba kaip atradimas, bet ir dėl paprastos tikimybės, kad veikalo sukūrimo laikais jo natos Lietuvos veikiausiai nepasiekė, o ir vėliau vargu ar buvo žinomos. Taip dabartinis atlikimas tampa premjerinis.

Renata Dubinskaitė (Kirkė). V. Abramausko nuotr.
Renata Dubinskaitė (Kirkė). V. Abramausko nuotr.
Ieva Gaidamavičiūtė (Vakaris Vėjas). V. Abramausko nuotr.
Ieva Gaidamavičiūtė (Vakaris Vėjas). V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Upė Algido). V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius (Upė Algido). V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius ir  Renata Dubinskaitė. V. Abramausko nuotr.
Nerijus Masevičius ir Renata Dubinskaitė. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos: solistai ir orkestras. V. Abramausko nuotr.
Scena iš operos: solistai ir orkestras. V. Abramausko nuotr.
Iš kairės: šešėlių menininkė Sunyoung Choi, Renata Dubinskaitė, dirigentas Rodrigo Calveyra, Ieva Gaidamavičiūtė, Nerijus Masevičius, šešėlių menininkė ir režisierė Juhyun Choi, kostiumų dizainerė Janina Zibireva; apačioje iš kairės į dešinę: Ryo Terakado, Filppo Calascibetta, Kaori Uemura, Mara Galassi, Shizuko Noiri, Davide Pozzi. V. Abramausko nuotr.
Iš kairės: šešėlių menininkė Sunyoung Choi, Renata Dubinskaitė, dirigentas Rodrigo Calveyra, Ieva Gaidamavičiūtė, Nerijus Masevičius, šešėlių menininkė ir režisierė Juhyun Choi, kostiumų dizainerė Janina Zibireva; apačioje iš kairės į dešinę: Ryo Terakado, Filppo Calascibetta, Kaori Uemura, Mara Galassi, Shizuko Noiri, Davide Pozzi. V. Abramausko nuotr.
Rita Nomicaitė

Užmiršti ir atrasti Vlado Jakubėno kūriniai

Iš muzikos istorijos archyvų

Lietuvos rankraščių saugyklose pastebėtas pluoštas Vlado Jakubėno kūrinių, laikytų dingusiais, ir net  tokių, kurie nėra  patekę į kūrybos sąrašus. Pastarieji opusai nesuregistruoti, matyt, todėl, kad suvestinės rengtos remiantis JAV turimais archyvais. Pirmąjį sąrašą turbūt paskelbė Čikagos konservatorijos studentas dainininkas Ignas Malčius, magistro darbo dalį paskyręs Jakubėno kūrybai apžvelgti ir, kas ypač svarbu, konsultavęsis su kompozitoriumi; išlikęs darbo variantas su Jakubėno taisymais ranka ant Malčiaus mašinraščio (1969; už darbo kopiją dėkoju prof. Vytautui Landsbergiui).

Vladas Jakubėnas. LMIC nuotr.
Vladas Jakubėnas. LMIC nuotr.
Vlado Jakubėno rankraštis
Vlado Jakubėno rankraštis
Beata Leščinska

Medūza prie fortepijono ir kiti muzikiniai įsikūnijimai

Pasivaikščiojimai po Rygos Jūrmalos muzikos festivalį ir Varšuvos bažnyčias

Po truputį įsibėgėja ruduo, o su juo artėja ir koncertinių sezonų atidarymai bei didžiųjų rudens festivalių maratonas. Tačiau iki jiems prasidedant yra laiko stabtelėti ir prisiminti vėlyvos vasaros ir ankstyvojo rudens muzikinius įspūdžius, pasidairant šiek tiek plačiau: nuo Rygos Jūrmalos muzikos festivalio Latvijoje iki kaimyninės Varšuvos bažnyčių, kuriose irgi skamba muzika.

Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubino Mehtos diriguojamas Izraelio filharmonijos orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Jan Lisiecki, Zubin Mehta ir Izraelio simfoninis orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Jan Lisiecki, Zubin Mehta ir Izraelio simfoninis orkestras. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfonini orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfonini orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfoninis orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Yuja Wang ir Izraelio simfoninis orkestras. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubin Mehta. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Zubin Mehta. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Alexandra Conunova ir Denis Kozuchin. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Alexandra Conunova ir Denis Kozuchin. R. Olinio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Denis Kozuchin. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Denis Kozuchin. P. Zvirbulio nuotr. / Jūrmalos muzikos festivalis
Klaudiusz Baran. K. Kozłowskos nuotr.
Klaudiusz Baran. K. Kozłowskos nuotr.
Rasa Murauskaitė

„Kandidas“, arba pamilti akimirksniu

Įspūdis po Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ premjeros LNOBT

Užgęsta šviesos, pasirodo dirigentas, nugriaudi plojimai – prasideda muzika. Šią akimirką atlikėjai ir publika persikelia į kitą erdvėlaikį. Transformacija – tai tikrasis muzikos meno žavesys. Kaip prieš „Kandido“ premjerą pasakojo operetės režisierius Vincentas Boussard’as, Leonardo Bernsteino kūryba yra tiesiog pritvinkusi nepaprasto žavesio, kaip ir pati šio kompozitoriaus, dirigento, atlikėjo asmenybė. Jos turtingumas, reiškęsis per muziką, priverčia šią pamilti akimirksniu.

Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operetės „Kandidas“. M. Aleksos nuotr.
Algirdas Klova

Simone Kermes dainavo Paliesiaus dvare

Įspūdžiai iš koncerto

Rugsėjo 7-ąją pirmą kartą nuvykau į Paliesiaus dvarą, kuris garsėja daugeliu labai gražių ir svarbių dalykų, tarp jų ir „Pasagos“ salės akustika. Įspūdį padarė gražios vietos, fontanas su suomio Jari Männistö skulptūra „Kapibara“, puikiai atstatyti rūmų mūrai, skani duona ir bandelės, gera kava, charizmatiškas šeimininkas ir dar daug kas. Taigi, toje ypatingos akustikos salėje net du koncertus savaitgalį surengė garsi pasaulyje baroko muzikos atlikėja, dainininkė iš Vokietijos Simone Kermes. Lietuvoje publika tikrai ne kasdien lepinama gerais baroko muzikos šedevrų atlikimais, nors esame girdėję ir išskirtinių šios muzikos koncertų. Su S. Kermes Paliesiuje grojo, manau, labai įdomus ir profesionalus kolektyvas iš Italijos „Amici Veneziani“: Giuseppe Mule (violončelė), Luca Stevenato (kontrabosas), Gianluca Geremia (teorba, viena iš liutnės atmainų), Raffaele Tiseo (smuikas, ansamblio vadovas).

Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes ir ansamblis „Amici Veneziani“. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Simone Kermes. D. Klovienės nuotr.
Luca Stevenato (kontrabosas), Gianluca Geremia (teorba). D. Klovienės nuotr.
Luca Stevenato (kontrabosas), Gianluca Geremia (teorba). D. Klovienės nuotr.
Raffaele Tiseo (smuikas). D. Klovienės nuotr.
Raffaele Tiseo (smuikas). D. Klovienės nuotr.
Eglė Šeduikytė

Daugiasluoksnės senosios muzikos jungtys

Žvilgsnis į III tarptautinį senosios muzikos festivalį Kretingoje

Rugpjūčio 23-iosios vakarą Kretingos pranciškonų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje prasidėjęs III Tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis buvo ypatingas daugiaplaniškumu ir daugiasluoksnėmis jungtimis, pirmiausia tarp publikos ir atlikėjų. Šias jungtis teko stebėti, girdėti ir jausti visuose koncertuose. Šių metų festivalis dedikuotas Baltijos kelio 30-mečiui. Kiekviename koncerte buvo atskleisti ryšiai, jungiantys vėlyvuoju Renesansu ir ankstyvuoju baroku įvairių šalių ryškiausiuose muzikiniuose centruose sukurtą muziką.

„Finalinio festivalio koncerto akimirka“. J. Klietkutės nuotr.
„Finalinio festivalio koncerto akimirka“. J. Klietkutės nuotr.
Furio Zanasi ir Luca Guglielmi. J. Klietkutės nuotr.
Furio Zanasi ir Luca Guglielmi. J. Klietkutės nuotr.
„I Fedeli“. J. Klietkutės nuotr.
„I Fedeli“. J. Klietkutės nuotr.
Luca Guglielmi solo rečitalis J. Klietkutės nuotr.
Luca Guglielmi solo rečitalis J. Klietkutės nuotr.
Vincent Thevenaz bows. J. Klietkutės nuotr.
Vincent Thevenaz bows. J. Klietkutės nuotr.
Laimutė Ligeikaitė

Du dešimtmečiai muzikos jūroje

Pokalbis su operos solistu Edgaru Montvidu

Dvidešimties metų scenoje tarpsnį šiemet pažymi žinomas dainininkas Edgaras Montvidas. Nuo stažuotės Londono Karališkojoje operoje „Covent Garden“, kurioje 2002 m. debiutavo Alfredo vaidmeniu Giuseppe’s Verdi operoje „Traviata“, solistas Lietuvoje retokas svečias.

Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas. D. Matvejevo nuotr.
Edgaras Montvidas Th. Manno festivalyje. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas Th. Manno festivalyje. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Simon Lepper ir Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
Simon Lepper ir Edgaras Montvidas. G. Beržinsko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 89  >>> Archyvas