Muzika

Šviesė Čepliauskaitė

Koncertas ir konferencija Mykolo Kleopo Oginskio 250-osioms gimimo metinėms

Ilgesingą Mykolo Kleopo Oginskio (1765–1833) polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ melodiją šiemet girdime ypač dažnai, nes minime 250-ąsias jo autoriaus gimimo metines, o 2015-ieji Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos prašymu yra UNESCO paskelbti M.K. Oginskio – įtakingo Abiejų Tautų Respublikos politiko ir diplomato, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininko, – metais.

Šiai daugialypiais talentais pasižymėjusiai XVIII–XIX a. sandūros asmenybei skirti koncertai šiemet vyksta visoje Lietuvoje bei Lietuvos ambasadose užsienyje. Juos puikiai papildė du renginiai, rugsėjo viduryje vykę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose.

Rugsėjo 18 d. Lietuvos istorijos institutas, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Rietavo Oginskių kultūros muziejus organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Mykolas Kleopas Oginskis. Asmenybė ir epocha“. Jos tikslas, pasak organizacinio komiteto pirmininkės Ramunės Šmigelskytės-Stukienės, „sutelkti M.K. Oginskio ir Oginskių giminės tyrinėtojus į bendrą diskusiją apie jo asmenybę ir gyvenamą epochą“. Tai liudija ir trijų konferencijos posėdžių temos: „Nuo Kozelsko iki Rietavo: kunigaikščių Oginskių istorija“, „Muzikinis M.K. Oginskio paveldas“ ir „M.K. Oginskio veikla“.

„Vilniaus festivaliai“ inf.

Pokalbis su minimalistinės muzikos pradininku Terry Riley

 

Spalio 13 d. Vilniaus Kongresų rūmuose vyks neeilinis koncertas – pirmą kartą Lietuvoje pasirodymą surengs gyvoji JAV muzikos legenda, minimalistinės muzikos pradininkas Terry Riley. Šiais metais 80-metį švenčiantis muzikas atvyksta su savo sūnumi, žymiu gitaristu Gyanu Riley ir gitarų ansambliu „The Gothenburg Combo“. Ta proga kūrėjas mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.

Jūs laikomas minimalistinės muzikos pradininku, o kartu su Philipu Glassu, Steve’u Reichu, La Monte Youngu esate žymiausi šios muzikos krypties kūrėjai. Ar pats jaučiatės minimalistinės muzikos kūrėju, o gal norėtumėte vengti šios etiketės?

Taip pat būtų įdomu sužinoti, ar palaikote ryšius – nebūtinai kūrybinius – su šiais kompozitoriais, nuo pat anų laikų, kai buvote šio prasidedančio muzikinio judėjimo bendražygiai.   

Terry Riley: Manau, kad „In C“ yra pirmasis kūrinys, apibrėžęs minimalizmo stilių. Jį sukūriau 1964 metais, o kūrinys įtvirtino kartojimą (repetityviškumą) kaip svarbiausią muzikos formos sudarymo principą. Tuo pačiu buvo sukurta ideali struktūra, kuria galėjo sekti kiti kompozitoriai.

Visą gyvenimą palaikau ryšius su La Monte Youngu, kuris yra pirmasis kompozitorius, šiuolaikinėje muzikoje panaudojęs sąstingį ir ilgai tęsiamas natas, kad suformuotų dūzgesį primenančias struktūras. 1962 m. su La Monte Youngu studijavome Kalifornijos Berklio universitete. Tai buvo laikai, kai mane paveikė jo revoliucinės sąstingio ir muzikos komponavimo idėjos, o tai galiausiai išsiskleidė mano paties inovacijomis kuriant tokias kompozicijas kaip „In C“.

Laimutė Ligeikaitė

Nuostabiosios epochos aidas

Jules’io Massenet operos „Manon“ premjera Operos ir baleto teatre

 „Naują sezoną pradėti Massenet „Manon“ pastatymu – drąsus teatro sprendimas“, – sakė operos muzikos vadovas ir dirigentas iš Prancūzijos Cyrilas Diederichas. Mat net ir Prancūzijoje dar joks sezonas nėra atidarytas su „Manon“, ši opera išvis nėra itin gerai pažįstama šiandienos prancūzams. Ką jau kalbėti apie mus – nors viena kita prancūzų autorių opera teatre statoma, daug patirties atliekant prancūziškas operas neturime, o ir Massenet mums dar – tikras atradimas (išskyrus „Bohemiečių“ rodytą jo „Verterį“). Beje, „Manon“ Lietuvoje buvo pastatyta tik du kartus ir seniai – 1939 m. Kaune ir 1964 m. Vilniuje. Dabartinis pastatymas ypatingas ir tuo, kad buvo kuriamas bendrai su San Fransisko ir Izraelio operomis, spektaklį išvys ne tik Lietuvos, bet ir JAV bei Izraelio publika.

Jules’is Massenet „Manon“ rašė dvejus metus ir, iškart po premjeros 1884 metais prestižiniame Paryžiaus „Opéra Comique“, sulaukė didžiulės sėkmės. Henri Meilhaco ir Philippe’s Gille’o operos libretas grįstas prancūzų rašytojo Antoine’o François Prévost novele „Riterio de Grijė ir Manon Lesko istorija“ („L’histoire du Chevalier des Grieux et de Manon Lescaut“), išspausdinta 1731 m. ir iš karto uždrausta (ir vis dėlto inspiravusia ne vieną kompozitorių). Ji pasakoja jaunos merginos ir jos aplinkos gyvenimo istoriją, kurios baigtis, ko gero, priklauso nuo žmogaus pasirinkimo ir vertybių.

Jūratė Vyliūtė

Muziko, švietėjo Apolinaro Likerausko 120-osioms gimimo metinėms

Šiandien mažai kam žinomas Apolinaras Likerauskas (1895–1984) buvo muzikas švietėjas, diplomuotas dainininkas, chorų vadovas, dirigentas, iškili asmenybė, tragiško likimo žmogus. Rašydama knygą „Lietuviai ir muzika Sibire“ mačiau daug skausmo, kančios, dar gyvų ašarų, tačiau A. Likerausko lemtis – viena žiauriausių. Apie jį straipsnių randame tarpukario Lietuvos periodikoje, jis pats kalėjime ir tremtyje parašė prašymų, protestų, likusių Baudžiamojoje byloje. Nuo 1990 m. straipsnių laikraščiuose, žurnaluose, enciklopedijoje publikavo kitas talentingas Sibiro kankinys muzikas Vytautas Čepliauskas. Tačiau vertingiausią dokumentą paliko pats A. Likerauskas – memuarus, rašytus jau senyvame amžiuje, sovietmečiu, tad susilaikant nuo komentarų ir baigiant arešto diena. Dukros išsaugojo tėvo raštus, leido jais naudotis – čia pateikiama trumpa memuaruose minimų faktų apžvalga.

Konkurso rengėjų inf.

Rasa Murauskaitė

VII tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau gerokai įsibėgėjo – baigėsi I turas. 38 pianistai ir 17 vargonininkų – tiek jaunų atlikėjų iš viso pasaulio pristatė savo programas per tris pirmąsias konkurso dienas.

Šiųmetis renginys tiek dalyvius, tiek žiūrovus pasitiko su naujienomis – pirmą kartą atlikėjų pasirodymus galima tiesiogiai stebėti internetu. Dėl to sekti perklausas, o ir finalinius koncertus gali daug platesnė auditorija. Taip pat renginio naujienomis ir pastebėjimais aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose, siekiant įtraukti fortepijono ir vargonų menu besidominčią bendruomenę į konstruktyvias diskusijas, skatinant domėtis ir skleisti žinią apie didžiausią Lietuvoje profesionaliosios muzikos konkursą.

Brigita Jurkonytė

Projektas „Muzika kaip kinas“ Lietuvos technikos bibliotekos kiemelyje

Rasa Murauskaitė

Pokalbis su VII tarptautinio M.K. Čiurlionio pianistų konkurso žiuri pirmininku profesoriumi Denis Pascaliu

VII tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas jau  įpusėjo. Jo vertinimo komisijose – ne vienas žymus muzikas. Pianistų komisijos pirmininkas – žinomas pianistas, Nacionalinės Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijos profesorius Denis Pascalis, vienas ryškiausių savo kartos prancūzų pianistų, daugelio tarptautinių konkursų laureatas, skambinęs solo ir kamerinės muzikos koncertus Europoje, Azijoje, JAV. Ypatingai žavi jo domėjimasis retai atliekama muzika – atlikėjas mėgsta ja pagyvinti savo koncertinį repertuarą, o daugybė kompozitorių muziką yra rašę būtent jam. Menininkas, pedagogas, patyręs konkursų žiuri narys Denis Pascalis pokalbyje dalijasi mintimis apie šiuos savo veiklos aspektus.

Vytautė Markeliūnienė

Claudio Monteverdi opera „Orfėjas“ Valdovų rūmuose

Algirdas Klova

Festivalių apžvalga

Kaip ir kasmet, liepos pradžioje Bauskės miestelis suskamba kantri muzikos garsais, pilies apylinkės pasipuošia kaubojų skrybėlėmis, trinksi žirgelių kanopos, pasipila „Bauskas Alus“ ir visa tai sukelia daug malonių rūpesčių festivalio „Country Bauska“ rengėjams Uldžiui Ozoliniui ir Martinui Ružai. Kaip visada, festivalis vyko gražiame parke prie Bauskės pilies Mūšos ir Mėmelės upių santakoje. Kaip visuomet, festivalyje grojo daugybė Latvijos grupių, dalyvavo „žvaigždžių choras“, line dance šokėjai iš visos Latvijos, dirbo lietuviai garso inžinieriai ir scenos technikai bei videomeistrai, buvo gausybė maisto, smulkių suvenyrų kioskelių ir keli kantri muzikos gerbėjai iš Lietuvos. Teko pabūti Latvijoje kelias dienas po renginio, todėl Bauskės miestelį apėjau keletą kartų, nuodugniai apžiūrėjau muziejus ir galerijas, bažnyčias ir aikštes, išbandžiau visas maitinimo įstaigas ir galiu pasakyti, kad porcijos didelės, o alus skanus.