31-asis tarptautinis aktualios muzikos festivalis „Gaida“ šeštadienį ir sekmadienį kviečia į savo finalinius koncertus, kuriuose pasirodys tikros fortepijoninės muzikos žvaigždės: Lukas Geniušas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Modesto Pitrėno, ir Andrius Žlabys su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir LDK Valdovų rūmuose vyksiančių koncertų programose skambės pasaulinės premjeros ir žymių užsienio kompozitorių premjeros Lietuvoje.
„Labai pasiilgome publikos pozityvumo ir energijos! Nekantriai laukiame susitikimo Vilniuje. Mums visiems dabar reikia gero „vaibo“ – mes suteiksime atgaivos jūsų akims ir ausims“, – sako britų elektroninės muzikos grupė „Plaid“, ruošdamasi pasirodymui Lietuvoje. Spalio 23 d. Šiuolaikinio meno centro didžiojoje salėje garsiosios įrašų kompanijos „WARP Records“ globojamas duetas pristatys savo naujausią audiovizualinį projektą. Tai bus vienintelis „Plaid“ pasirodymas Baltijos šalyse.
Į Vilnių atvyksta vokiečių trimito virtuozas ir džiazo žvaigždė Markus Stockhausen. Tarptautinio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ atidarymo koncerte spalio 20 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje jis drauge su „Grammy“ laureatu Estijos nacionaliniu vyrų choru dalyvaus lietuvių autoriaus Tomo Kutavičiaus naujo kūrinio trimitui ir vyrų chorui pasaulinėje premjeroje. Tai bus gražiausių šiuolaikinės klasikos kūrinių koncerto kulminacija.
Sostinės publikos laukia neeilinis muzikinis potyris. Spalio 23 d. Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys ne tik džiazo legenda Viačeslavas Ganelinas, bet ir viena ryškiausių ir laukiamiausių Lietuvos dainininkių Lauryna Bendžiūnaitė. Solistė atliks šedevru ir gražiausiu šio amžiaus klasikos kūriniu vadinamą danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno ciklą sopranui ir orkestrui „Let Me Tell You“ pagal įžymaus britų rašytojo Paulo Griffithso tekstus.
Liepos 1 d. pagaliau įvyks du kartus perkeltas, publikos itin laukiamas pianisto Luko Geniušo koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam diriguos viena iškiliausių šiuolaikinės muzikos asmenybių Beat Furrer – legendinio muzikos kolektyvo „Klangforum“ įkūrėjas ir dirigentas, pastaruosius tris dešimtmečius tituluojamas vienu žymiausių Europos kompozitoriumi. Austrijoje ir Šveicarijoje gyvenantis Beat Furrer jau atvyko į Vilnių ir pradėjo šio išskirtinio koncerto repeticijas Nacionalinėje filharmonijoje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo birželio 28 d. prie repeticijų prisijungs ir Lukas Geniušas, kuris su garsiojo muziko diriguojamu orkestru pasistengs kuo tobuliau parengti vieną įspūdingiausių šiuolaikinės klasikos šedevrų – Witoldo Lutoslawskio koncertą fortepijonui ir orkestrui – kūrinį, kurio imasi tik patys pajėgiausi pasaulio pianistai.
Pokalbis su minimalistinės muzikos pradininku Terry Riley
Spalio 13 d. Vilniaus Kongresų rūmuose vyks neeilinis koncertas – pirmą kartą Lietuvoje pasirodymą surengs gyvoji JAV muzikos legenda, minimalistinės muzikos pradininkas Terry Riley. Šiais metais 80-metį švenčiantis muzikas atvyksta su savo sūnumi, žymiu gitaristu Gyanu Riley ir gitarų ansambliu „The Gothenburg Combo“. Ta proga kūrėjas mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų.
Jūs laikomas minimalistinės muzikos pradininku, o kartu su Philipu Glassu, Steve’u Reichu, La Monte Youngu esate žymiausi šios muzikos krypties kūrėjai. Ar pats jaučiatės minimalistinės muzikos kūrėju, o gal norėtumėte vengti šios etiketės?
Taip pat būtų įdomu sužinoti, ar palaikote ryšius – nebūtinai kūrybinius – su šiais kompozitoriais, nuo pat anų laikų, kai buvote šio prasidedančio muzikinio judėjimo bendražygiai.
Terry Riley: Manau, kad „In C“ yra pirmasis kūrinys, apibrėžęs minimalizmo stilių. Jį sukūriau 1964 metais, o kūrinys įtvirtino kartojimą (repetityviškumą) kaip svarbiausią muzikos formos sudarymo principą. Tuo pačiu buvo sukurta ideali struktūra, kuria galėjo sekti kiti kompozitoriai.
Visą gyvenimą palaikau ryšius su La Monte Youngu, kuris yra pirmasis kompozitorius, šiuolaikinėje muzikoje panaudojęs sąstingį ir ilgai tęsiamas natas, kad suformuotų dūzgesį primenančias struktūras. 1962 m. su La Monte Youngu studijavome Kalifornijos Berklio universitete. Tai buvo laikai, kai mane paveikė jo revoliucinės sąstingio ir muzikos komponavimo idėjos, o tai galiausiai išsiskleidė mano paties inovacijomis kuriant tokias kompozicijas kaip „In C“.