Muzika

Rimantas Astrauskas

XIII mokslinės konferencijos „Čiurlionis ir pasaulis“ Druskininkuose apžvalga

 Pažymint Čiurlionio metus ir pasitinkant 140-ąsias jo gimimo metines (rugsėjo 22 d.) gausu įdomių ir prasmingų renginių. Jau tryliktus metus Druskininkuose vyksta kasmetinė mokslinė konferencija „Čiurlionis ir pasaulis“ (liepos 26–29 d.), įsiliejusi į festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ programą. Festivalį rengia Druskininkų savivaldybė, Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir bendrija „Atgaiva“. Noriu pasidalinti mintimis apie konferencijoje skaitytus pranešimus bei gvildentas temas, kurios dažnai perauga mokslinės konferencijos ribas ir išveda į plačias kultūros ir būties problemų trajektorijas. Mūsų istorinės ir visuomeninės patirtys geriau geba rezonuoti su praeities įvykiais, praplėsdamos empatijos ribas. Gal dėl to plačiau atsiveria praeities dalykai, kasmet išgirstame kažką nauja ir netikėta, kas, rodos, buvo jau gerai ištirta ir žinoma. Ne veltui ilgametis memorialinio M.K. Čiurlionio muziejaus Druskininkuose direktorius Adelbertas Nedzelskis yra taikliai pasakęs, kad kiekvienas Čiurlionio kūryboje suras kažką pagal savo brandos laipsnį. Tad kuo renginys praturtino šiemet, ką svarstė dvi dešimtys filosofų, menotyrininkų, muzikologų, etnologų iš Italijos, Jungtinės Karalystės, Kanados ir Lietuvos?

Algirdas Klova

Įspūdžiai iš „Picnik country Mrągowo“

Šiemet į trisdešimt ketvirtąjį kantri (country) muzikos festivalį „Piknik Country Mrągowo“ Mrongove nutariau vykti sužinojęs, kad jame dainuos Rosanne Cash – didžiojo Johny Casho dukra. Dar man labai knietėjo tenai nukakti, nes paskutinį kartą buvau maždaug prieš trylika ar net daugiau metų, o pirmą kartą ten nuvykau 1997-aisiais. Puikiai prisimenu šio renginio didybę, kai jį organizavo Lenkijos kantri muzikos profesorius Kornelijus Pacuda. Daug metų vyko kantri grupių konkursas, 1999 m. mano vadovaujama CBSB jame yra laimėjusi antrąją vietą, nusileisdama tik didžiajai Irinai Surinai iš Rusijos. Šiame konkurse kasmet dalyvaudavo pačios geriausios Europos kantri muzikos grupės, daugybė žvaigždžių iš JAV (tokių kaip Katty Mathea, Steve Warineris, Davidas Ballas, Chadas Brockas, George’as Hamiltonas IV ir V). Žinoma, ir šiandien išliko koncertai atstatytame amfiteatre, paradas miestelio gatvėmis, mugė, kurioje nuolat sukosi Cezario Makiewiczaus daina „Visi keliai veda į Mrongovą“, virtusi festivalio himnu, kelios koncertų vietos miestelio centre, šėlstantys gerbėjai, tačiau festivalis, žinoma pasikeitė, nors dabar iš lėto vėl atgauna pirmykštį pavidalą.

Jūratė Micevičiūtė

Pokalbis su jaunuoju klarnetininku Antanu Makštučiu

 Viskas prasidėjo šeimoje, nes tėvai ir seneliai yra muzikantai: mama ir seneliai groja fortepijonu, tėtis – birbyne. Nuo mažens vis reikalavau, kad man duotų dūdą. Taip ir atvedė mane į Naujalio muzikos gimnaziją, kur pradėjau groti išilgine fleita, o paskui paėmiau ir klarnetą. Tėvai jau tuo metu žinojo, ką daro, nes turėjau mokytis pas Vitalijų Žemaitį, kuris yra parengęs didžiąją dalį žymių Lietuvos klarnetininkų. Tarp jo mokinių ir Žilvinas Brazauskas (dabar dirba Liubeke), ir Andrius Bernotaitis (Kauno simfoninio orkestro pirmasis klarnetas), ir žinomas jaunas atlikėjas Vytautas Giedraitis, ir kiti. Dabar pas V. Žemaitį mokosi abu jaunesni mano broliai, septyniolikmetis Stasys ir vienuolikmetis Rokas. Pastarasis jau nuo mažumės vaikščiojo į visas mūsų su broliu repeticijas, namuose, prisiklausęs muzikos, vos ne atmintinai galėjo paniūniuoti melodijas, kurias grojom, o ir instrumentai namuose jam buvo nuolat po ranka. Ir dabar mes visi trys esame klarnetininkai, drauge ir koncertuojame.

Akvilė Laugalytė

Kompozitorės Vaidos Striaupaitės-Beinarienės kūrybos vakaras Trakų pilies menėje

 „Kelias, laikas, vyksmas – tai dažnos temos mano kūryboje“, – teigia kompozitorė Vaida Striaupaitė-Beinarienė, liepos 19 d. surengusi savo pirmąjį autorinį kūrybos vakarą. Ir iš tikrųjų, peržvelgę gausų kompozitorės kūrybos sąrašą galime aptikti štai tokius pavadinimus: „Prasilenkiantys laike...“ (2000), kvintetas pučiamiesiems Nr. 2 „Laikas“ (2004). Neretai sakoma, kad muzika – tai laiko menas, gal net pats tobuliausias, geriausiai padedantis atskleisti amžino kintamumo paslaptį.

Rita Nomicaitė

Gabrieliaus Aleknos rečitalis Šv. Kotrynos bažnyčioje

Turbūt neperdedant galima sakyti, kad „Naktiniai fortepijono rečitaliai“, prasidedą 21 val., yra romantiškiausias „Kristupo vasaros“ ciklas. Į nutilusio miesto gatves „noktiurniškai“ paveiktą publiką koncertai paleidžia nevienodu laiku, antai liepos 18-os muzikinis vakaras baigėsi bemaž pusę vienuoliktos – tokią grandiozinę programą iš Vytauto Bacevičiaus kūrinių, su savo paties trumpais žodiniais komentarais, parengė pianistas Gabrielius Alekna.

Jūratė Micevičiūtė

Pokalbis su žymiu smuikininku ir pedagogu Zacharu Bronu

 Smuiko pedagogas Zacharas Bronas laukiamas viso pasaulio aukštosiose muzikos mokyklose ir seminaruose, jis yra sukūręs savo smuikininkų mokyklą, išugdęs ne vieną puikų atlikėją. Šiemet sukanka jau 25 metai, kai maestro veda meistriškumo klases Ispanijos šiaurės mieste Santandere. Prieš penkiolika metų iš tokių klasių išaugo Santandero muzikos ir akademijos susitikimas. Jo kontekste liepos 19 d. įvyko maestro 25-erių metų draugystės su Santanderu koncertas. Programą parinko pats smuikininkas: nuo jam ypač artimo Dmitrijaus Šostakovičiaus iki, anot maestro, amžinos Johanno Sebastiano Bacho ir Antonio Vivaldi muzikos.

Jūratė Micevičiūtė

Pokalbis su pianiste Morta Grigaliūnaite Santandero (Ispanija) muzikos ir akademijos susitikime

 

 Pasvalietė pianistė Morta Grigaliūnaitė, buvusi M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinė, pernai baigusi bakalauro studijas Londono karališkojoje akademijoje, o nuo rugsėjo ketinanti studijuoti Madrido Karalienės Sofijos aukštojoje muzikos mokykloje, Santandero muzikos ir akademijos susitikime dalyvauja jau antrą kartą. Pernai Morta čia grojo su garsiuoju austrų violončelininku, vienu iš legendinio Albano Bergo kvarteto įkūrėjų Valentinu Erbenu, ir ne vieną mūsų atlikėją parengusiu smuikininku Zacharu Bronu. Šiemet, liepos 21 d., jai teks groti su obojaus meistru Hansjörgu Schellenbergeriu. Duetas atliks sudėtinga fortepijono partija pasižymintį J.N. Hummelio Septetą. Beje, šį, jubiliejinį XV Santandero muzikos ir akademijos susitikimą pradeda ir užbaigia Mortos Grigaliūnaitės rečitaliai. Santandere Mortą Grigaliūnaitę kalbina Jūratė Micevičiūtė.

Kas pernykščiame Santandero susitikime labiausiai įstrigo į atmintį?

Nors darbo grafikas buvo ypač įtemptas ir nuolat trūko laiko, muzikantai pasirodė ypač aukštu lygiu. Likau sužavėta savo kolegų ištverme ir profesionalumu. Panašiame festivalyje nebuvo tekę dalyvauti. Santandere tvyro intensyvi ir darbinga energija, o tai labai produktyviai nuteikia.

Kaip Kantabrijos regiono klausytojus prisimenate iš pernai metų?

Publika čia šilta ir ypač ištikima: Santandere koncertai vyksta kiekvieną dieną, o pustuštės salės dar neteko matyti. Patirčių būta įvairių – nuo koncertų didžiojoje salėje, kurie buvo transliuojami tiesiogiai, iki pasirodymų mažose vietinėse bažnyčiose. Labiausiai įsiminė koncertas Potese. Po kiekvieno kūrinio žmonės plojo atsistoję, jie buvo išsiilgę muzikos, nes tokiose sunkiai pasiekiamose vietose ji nedažnai skamba. Gal mes esame įpratinti į klasikinę muziką reaguoti santūriai, stengiamės laikytis tam tikrų taisyklių. Tačiau tokie „suklydimai“ kaip aplodismentai tarp kūrinio dalių manęs neblaško, priešingai, jaučiu, kad taip žmonės parodo, jog jiems patiko. O tai ir yra svarbiausia. Manau, žmogus turėtų reaguoti į muziką natūraliai, nuoširdžiai. Yra tekę būti koncerte, po kurio ploti net negalėjau. Kūrinio atlikimas buvo toks įtaigus, jog aplodismentai atrodė nereikšmingi ir nereikalingi.

Brigita Jurkonytė

„SuRrounded“ koncertas-performansas „Menų spaustuvėje“

Jūratė Micevičiūtė

Tiesioginės koncertų transliacijos internetu iš jubiliejinio XV Santandero (Ispanija) muzikos ir akademijos susitikimo

Rita Nomicaitė

Kristupo vasaros festivalio pradžios koncertas