Muziko, švietėjo Apolinaro Likerausko 120-osioms gimimo metinėms
Šiandien mažai kam žinomas Apolinaras Likerauskas (1895–1984) buvo muzikas švietėjas, diplomuotas dainininkas, chorų vadovas, dirigentas, iškili asmenybė, tragiško likimo žmogus. Rašydama knygą „Lietuviai ir muzika Sibire“ mačiau daug skausmo, kančios, dar gyvų ašarų, tačiau A. Likerausko lemtis – viena žiauriausių. Apie jį straipsnių randame tarpukario Lietuvos periodikoje, jis pats kalėjime ir tremtyje parašė prašymų, protestų, likusių Baudžiamojoje byloje. Nuo 1990 m. straipsnių laikraščiuose, žurnaluose, enciklopedijoje publikavo kitas talentingas Sibiro kankinys muzikas Vytautas Čepliauskas. Tačiau vertingiausią dokumentą paliko pats A. Likerauskas – memuarus, rašytus jau senyvame amžiuje, sovietmečiu, tad susilaikant nuo komentarų ir baigiant arešto diena. Dukros išsaugojo tėvo raštus, leido jais naudotis – čia pateikiama trumpa memuaruose minimų faktų apžvalga.