Muzika

Živilė Ramoškaitė

Valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertas

Maestro Gintaras Rinkevičius praėjusį penktadienį pradėjo dvidešimt devintąjį savo įkurto orkestro sezoną. Koncertas sutraukė pilnutėlę Kongresų rūmų salę, jo klausėsi gausūs orkestro gerbėjai ir melomanai, taip pat Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir žinomi valstybės asmenys. Nuo kėdžių pašokusi publika ilgais plojimais sutiko salėje pasirodžiusį Prezidentą Valdą Adamkų su ponia Alma. Garbiosios poros dėmesys svarbiems kultūros renginiams kelia visuotinį susižavėjimą ir pagarbą.

Giedrė Kaukaitė

Mintys po Tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso

Pirmasis Virgilijaus Noreikos konkursas rugsėjo 16–22 d. įsiveržė į vėsų Vilnių tarsi gaivus ir galingas pavasario škvalas, pripildęs Lietuvos sostinę daugiau nei pusšimčio balsų iš viso pasaulio. 27 sopranai, 6 mecosopranai, 9 tenorai, 13 baritonų ir 1 bosas-baritonas dainavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje pirmo turo programas. Į antrą turą pateko 21, o trečią pasiekė tik 7: 3 tapo laureatais, 4 diplomantais. Pirmųjų turų dalyviams fortepijonu talkino drauge su dainininkais atvykę jų nuolatiniai, likusiems – mūsų akademijos pianistai. Trečiasis turas vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre, akompanuojant teatro simfoniniam orkestrui, diriguojant maestro Modestui Pitrėnui.

Rita Nomicaitė

Mintys po pirmojo sezono simfoninės muzikos koncerto

Nacionalinė filharmonija koncertų sezoną pradėjo iškilmingai. Prie įėjimo ilgoje eilėje išsirikiavusi pasitempusi publika turėjo pereiti tamsiai raudoną taką, tą šventinį šurmulį stebėjo fotografas, koncerte apsilankė nemažai filharmonijos rėmėjų, LR Seimo ir Vyriausybės narių bei kitų garbių svečių, tarp jų sukinėjosi kolegialių nacionalinių institucijų bei autoritetingų privačių įstaigų vadovybė. Tačiau to nebūtume pastebėję, jei šventės nebūtų sukūrę žvaliai, ryškiai skambėjęs Nacionalinis simfoninis orkestras bei vis solidesniu tampantis jo meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas.

Laimutė Ligeikaitė

Mintys prasidėjus programos „Vaidilos klasika“ koncertams

Pastarasis savaitgalis užgriuvo sezonų pradžios koncertais – įvairiose organizacijose prasideda renginių maratonai, kurie verčia tik stebėtis Vilniaus kultūrinio gyvenimo turtingumu, nuolatiniu atsinaujinimu, vis įvairesnėmis galimybėmis. Rimta kamerinių koncertų erdve jau tapęs „Vaidilos“ teatras šį pusmetį rengiasi pavirsti neįtikėtinai intensyvaus muzikinio gyvenimo vieta. Čia suplanuoti įvairiausių žanrų atlikėjų koncertai – chorų „Jauna muzika“, „Bel canto“, „Viva“, pianistų Luko Geniušo, Petro Geniušo, Andriaus Žlabio, džiazo, jaunųjų talentų, dainininkių Asmik Grigorian, Viktorijos Miškūnaitės, world music projekto ir kt. Gal todėl į pirmo renginio rugsėjo 17 d. pavadinimą „Didysis sezono atidarymo koncertas“ iš pradžių žvelgiau su šypsena, bet peržiūrėjusi sezono repertuarą turiu pripažinti, jog nekuklioje antraštėje yra tiesos.

Remigijus Vitkauskas

Pokalbis su dirigentu Modestu Pitrėnu pradedant 77-ąjį Nacionalinės filharmonijos koncertų sezoną

Naują sezoną Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras pradėjo žėrinčia muzika, o dirigavo jo meno vadovas, tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo konkurso pagrindinio prizo laimėtojas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Modestas Pitrėnas. Per repeticijos pertrauką prieš sezono atidarymą kalbėjomės su dirigentu apie orkestro planus. „Jums labai pasisekė – esu puikios nuotaikos, nes orkestras tikrai gerai groja!“, – iš karto pasakė maestro.

Mindaugas Urbaitis

Heineris Goebbelsas festivalyje „Permainų muzika“

Heinerio Goebbelso „Stifterio daiktai“ prasideda nuo garsų – jie skamba žiūrovams dar tik renkantis į salę, o prigesus šviesoms pereina į instaliaciją-spektaklį, natūraliai įsiliedami į jo tėkmę ir puikiai prisiderindami prie keisto, siurrealaus scenovaizdžio. Jo pagrindą sudarančios pianolos kuria reikšmingą dalį muzikos.

LNF inf.

Nacionalinė filharmonija 77-ąjį koncertų sezoną pradeda simfoninės muzikos vakaru. Rugsėjo 16 d. su maestro Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru grieš svečias iš Vokietijos – violončelininkas Johannesas Moseris, šiuo pasirodymu pradedantis ir savo intensyvų 2017–2018 m. koncertų sezoną. Koncerto programoje – etapinio anglų kompozitoriaus, XIX–XX a. sandūroje gyvenusio Edwardo Elgaro pompastiškasis maršas ir efektingas Koncertas violončelei su orkestru, antroje koncerto dalyje – titaniškąja vadinta Pirmoji austrų kūrėjo Gustavo Mahlerio simfonija.

Šio, o ir kitų koncertų nuo šiol Filharmonijos publika galės klausytis ne tik gyvai, bet ir skaitmeninėje salėje. Tai – virtualiame pasaulyje savo pozicijas vis labiau stiprinančios Filharmonijos 77-ojo sezono naujovė. Koncertų įrašai bus pasiekiami puslapyje nationalphilharmonic.tv.

Rasa Murauskaitė

Įspūdžiai iš „Canto Fiorito“ pristatytos operos „Pastorello musicale“ premjeros Lietuvoje

Sunku ir patikėti, kad seniausia vokiška opera laikomo kūrinio rankraštis saugomas... Vilniuje. Atkeliavęs pas mus iš Karaliaučiaus (dabartinio Kaliningrado) bibliotekos, jis neabejotinai papildė įdomiausių ir vertingiausių pas mus saugomų senosios muzikos šaltinių lobyną. Todėl tarptautinio senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) kvietimas švęsti Operos dieną klausantis Karaliaučiuje koncertmeisteriu dirbusio kompozitoriaus Johanno Sebastiani (1622–1683) operos premjeros ypač sudomino. Svarbu paminėti, kad 2012 m. savo veiklą pradėjęs „Canto Fiorito“ jungia įvairių šalių menininkus, o lietuvaičių šįkart, rugsėjo 2 d. LDK Valdovų rūmuose, girdėjome šešis – išilgine fleita grojusias Ievą Baublytę ir Indrę Kučinskaitę, Krisilės partiją dainavusią mecosopraną Renatą Dubinskaitę, Svaviją ir Elektrą – sopraną Ievą Gaidamavičiūtę, Fileną – tenorą Algirdą Bagdonavičių, Kupidoną ir Venerą – mecosopraną Saulę Šerytę.

Kamilė Rupeikaitė

Kas ketverius metus geriausiame Izraelio universitete – Jeruzalės Hebrajų universitete – vyksta didžiausias pasaulyje žydų mokslo kongresas (World Congress for Jewish Studies), kurį Izraelio naujienų portalas „Times of Israel“ pavadino „Žydų mokslo olimpinėmis žaidynėmis“. Kadaise, pirmajame Kongrese, surengtame 1947-aisiais dar prieš Izraelio valstybės susikūrimą, buvo perskaityti tik 75 pranešimai. Šiemetinis, jau 17-asis, vykęs rugpjūčio 6–10 d., aprėpė pačias įvairiausias su dabarties ir senovės žydų istorija, kultūra, religinėmis tradicijomis, šventraščiais, švietimu, menais, kalbomis, teise, politika, filosofija susijusias temas ir subūrė apie du tūkstančius tyrėjų (mokslo daktarų ir doktorantų) iš viso pasaulio. Tai savitas fenomenas, kurio kaskart nekantriai laukia įvairių šalių žydų mokslo sričių tyrėjai, idant ir vėl susitiktų ilgamečius, seniai matytus kolegas, tad per pertraukas tarp pranešimų Hebrajų universiteto koridoriai ir kavinaitės prisipildo emocingo šurmulio. O ir sesijų metu netyla diskusijos, daugeliui įsitraukiant į po pranešimų vykstančius jų aptarimus. Ypatingo dėmesio ir kolegų pagarbos Kongrese sulaukia mokslininkai emeritai; ore tvyrant smalsumui, pranešimų klausosi ir jaunos mokslininkės mamos su vežimėliuose miegančiais kūdikiais. Buvo galima jausti, kad tai visų, besidominčių žydų mokslo pasauliu, erdvė – atvira, raginanti ieškoti atsakymų į neišsenkančius mokslinės minties klausimus. (Aktyviai aptartas ir gausus klausimų buvo ir mano skaitytas pranešimas apie muzikinį ugdymą XIX a. Vilniaus žydų švietimo įstaigose.) Kongreso metu kasdien vyko koncertai, filmų peržiūros, knygų mugė.

Jonė Fridmanaitė

Kintų muzikos festivalio kompozitorių dirbtuvėse pabuvojus

Šeštus metus vykstančio Kintų muzikos festivalio (meno vadovas Gediminas Gelgotas) direktorės Audros Juodeškienės ir Briuselio bei Mastrichto konservatorijų profesoriaus, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kviestinio dėstytojo Vykinto Baltako iniciatyva trečią liepos savaitę Kintuose surengta pirmoji jaunų kūrybingų žmonių rezidencija. Jos tema – „Gamtos refleksijos muzikoje, pristatant žemyninį Kuršių marių krantą“. Prie Kuršių marių prigludusiuose, tuštėjančiuose Kintuose dar likę išsilavinusių žmonių, Lietuvos ir šio krašto patriotų, kurie supranta, jog efektyviausiai bendruomenę gali suburti menas, parodyti, kad pasaulyje išsibarstantys lietuviai randa gimtinėje erdvę, kurioje gali  įprasminti savo idėjas. Prasmingi edukaciniai projektai paakina vietos jaunuomenę, bendruomenei suteikia naujų emocinių įspūdžių, iš įvairių kraštų atklydusiems turistams parodo kūrybingą Lietuvą.