7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

PAREMKITE
7 meno dienas
SMS žinute

XVII pasaulinio žydų mokslo kongreso akimirkos

Kamilė Rupeikaitė
Nr. 28 (1222), 2017-09-08
Muzika Tarp disciplinų
Ben-Zvi instituto „Piyut“ ansamblis. K. Rupeikaitės nuotr.
Ben-Zvi instituto „Piyut“ ansamblis. K. Rupeikaitės nuotr.

Kas ketverius metus geriausiame Izraelio universitete – Jeruzalės Hebrajų universitete – vyksta didžiausias pasaulyje žydų mokslo kongresas (World Congress for Jewish Studies), kurį Izraelio naujienų portalas „Times of Israel“ pavadino „Žydų mokslo olimpinėmis žaidynėmis“. Kadaise, pirmajame Kongrese, surengtame 1947-aisiais dar prieš Izraelio valstybės susikūrimą, buvo perskaityti tik 75 pranešimai. Šiemetinis, jau 17-asis, vykęs rugpjūčio 6–10 d., aprėpė pačias įvairiausias su dabarties ir senovės žydų istorija, kultūra, religinėmis tradicijomis, šventraščiais, švietimu, menais, kalbomis, teise, politika, filosofija susijusias temas ir subūrė apie du tūkstančius tyrėjų (mokslo daktarų ir doktorantų) iš viso pasaulio. Tai savitas fenomenas, kurio kaskart nekantriai laukia įvairių šalių žydų mokslo sričių tyrėjai, idant ir vėl susitiktų ilgamečius, seniai matytus kolegas, tad per pertraukas tarp pranešimų Hebrajų universiteto koridoriai ir kavinaitės prisipildo emocingo šurmulio. O ir sesijų metu netyla diskusijos, daugeliui įsitraukiant į po pranešimų vykstančius jų aptarimus. Ypatingo dėmesio ir kolegų pagarbos Kongrese sulaukia mokslininkai emeritai; ore tvyrant smalsumui, pranešimų klausosi ir jaunos mokslininkės mamos su vežimėliuose miegančiais kūdikiais. Buvo galima jausti, kad tai visų, besidominčių žydų mokslo pasauliu, erdvė – atvira, raginanti ieškoti atsakymų į neišsenkančius mokslinės minties klausimus. (Aktyviai aptartas ir gausus klausimų buvo ir mano skaitytas pranešimas apie muzikinį ugdymą XIX a. Vilniaus žydų švietimo įstaigose.) Kongreso metu kasdien vyko koncertai, filmų peržiūros, knygų mugė.

 

Sudėtinga suvokti Kongreso mastelį – skirtingose universiteto miestelio erdvėse per penkias dienas įvyko daugiau nei 400 sesijų (vienu metu jų vykdavo daugmaž 30), jose dalyvavo daugiau kaip 2600 dalyvių, pranešimai buvo skaitomi net šešiomis kalbomis – anglų, hebrajų, ladino, portugalų, ispanų ir jidiš. (Savaime suprantama, kad bent jau lengvo chaoso tokiame milžiniškame renginyje išvengti neįmanoma!) Kongreso temos ir pranešimai byloja, kad pasaulyje neblėsta dėmesys Tanacho (žydų Šventojo Rašto) tyrimams pačiais įvairiausiais aspektais – lingvistiniu, istoriniu, archeologiniu, teisiniu, politiniu, antropologiniu, literatūriniu... Daug dėmesio Kongrese buvo skirta Kumrano ritiniams, arba Negyvosios jūros raštams, nes šiemet minimos šio vieno didžiausių XX a. archeologinių atradimų 70-osios metinės. 1947–1956 m. Kumrano olose beduinų rasti pergamentai su seniausiais žinomais Šventraščio tekstais, kuriuos surašė prieš 2000 metų Judėjos dykumoje asketiškai gyvenusi esėjų religinė bendruomenė, datuojami III a. pr. Kr. – I a. po Kr., jie mokslininkams suteikė neįkainojamų žinių apie Tanacho raidą ir krikščionybės ištakas. Negyvosios jūros raštams skirtoje plenarinėje sesijoje kalbėjęs Hebrajų universiteto profesorius emeritas Emanuelis Tovas pabrėžė, kad Šventąjį Raštą derėtų studijuoti būtent Negyvosios jūros raštų kontekste, studijoms suteikiančiame egzegetinį kontekstą.

 

Per muzikologijos sesijas ir praktinius užsiėmimus su atlikėjais buvo aptartos Rytų (Alžyro, Graikijos, Turkijos, Persijos) žydų muzikinės tradicijos, Izraelio šiuolaikinės populiariosios muzikos, viduramžių Europos žydų muzikos ir jos estetikos, žydų ir arabų muzikos ryšių, aškenazių ir sefardų muzikinių tradicijų, žydų muzikos XIX–XX a. Kalifornijoje ir kitos temos. Skirtingas žydų muzikinės kultūros tradicijas pristatančius dieninius koncertus surengė Hebrajų universiteto Žydų muzikos tyrimų centras. Įkurtas dar 1964 m. žymaus muzikologo, profesoriaus Israelio Adlerio iniciatyva, centras yra viena seniausių Hebrajų universiteto akademinių institucijų. Pastaruosius septyniolika metų jam vadovauja Hebrajų universiteto profesorius, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų žydų muzikos, žydų ir arabų muzikinių saitų specialistas, profesorius Edwinas Seroussi. Rugpjūčio 8 d. koncerte, skirtame turkų ir žydų muzikos ryšiams, Turkijos žydų dainas komentavo ir atliko dainininkė Hadas Pal Yarden, turkišku liutnios tipo styginiu sazu grojo Eliyahu Dygmi ir Yanivas Ovadia (pastarasis grojo dar ir skvarbaus garso pučiamuoju zurna). Solistė, kuri Turkijoje studijavo klasikinę Turkijos muziką, makamą ir Ladino (Ispanijos žydų) dainas, yra etnomuzikologijos doktorantė Izraelio Bar-Ilano universitete. Jaukus koncertas dar kartą priminė, kad daugybė diasporoje gimusių žydų muzikinių tradicijų itin glaudžiai susijusios su vietinės muzikos derminiais, ritminiais ypatumais bei instrumentarijumi.

 

Didelį įspūdį paliko rugpjūčio 9 d. vykęs Ben-Zvi instituto „Piyut“ ansamblio (vadovas Avrahamas Cohenas) koncertas, kurio metu buvo pristatyta ką tik išleista šio ansamblio kompaktinė plokštelė su įrašytais Maroko žydų sakraliniais himnais. Žydai Maroke gyveno nuo Romos imperijos laikų, jų muzika atspindėjo berberų ir arabų muzikos stilius, žanrus, instrumentarijų. Iš Ispanijos (Iberijos) į Maroką XV a. atvykę sefardai taip pat paliko pėdsaką Maroko žydų muzikos kultūroje. Įvairaus amžiaus dainininkų ir instrumentininkų ansamblio – girdėjome populiariausius arabiškus instrumentus ūdą (liutnia), najų (fleita), mušamuosius būgną, tambūriną, darbuką – pasirodymas pasižymėjo ypatinga energija, kuriai didelę įtaką darė intensyvus ritmas, improvizacija, nepaprastas ansamblio narių susiklausymas. Skambėjo pietryčių Maroko Tafilalto regiono žydų, kurių dauguma XX a. antroje pusėje emigravo į Izraelį, sakraliniai himnai piyutim, kuriuos Ben-Zvi instituto ansamblis išstudijavo ir interpretavo remdamasis regiono muzikos žodine tradicija, archyviniais šaltiniais bei šiandieninėmis Izraelyje vyraujančiomis piyut atlikimo kryptimis. Piyut žanro ypatumai – responsorinė atlikimo maniera, paprastos, repetityvinės, ritmikos pagrindu konstruojamos siauros apimties melodijos, susikoncentravimas į giedamų himnų tekstus, ekstatiškas giedančiojo atsidavimas, emocinis santykio su Dievu išgyvenimas.

 

Simboliška ir smagu, kad ši didžiulė mokslo šventė vyksta unikaliausiame pasaulio mieste – Jeruzalėje – kuri, atrodytų, gyvena savo pačios epochoje, sava eiga, nežemiška ir kartu netgi erzinančiai gyvybinga. Kur kiekvienas žingsnis – nesuvokiamai sudėtingi istorijos klodai, kur didžiausi kontrastai nuolat greta vienas kito. Kur vaikštant tarp taurių senamiesčio akmenų gali netikėtai sutikti tylą ir kur kaskart atvažiavęs sužinai apie mieste vykstančius naujus archeologinius atradimus, apie nuolatinę mokslo dinamiką.

Ben-Zvi instituto „Piyut“ ansamblis. K. Rupeikaitės nuotr.
Ben-Zvi instituto „Piyut“ ansamblis. K. Rupeikaitės nuotr.
Profesorius Edwin Seroussi (dešinėje), Hadas Pal Yarden, Yaniv Ovadia, Eliyahu Dygmi. K. Rupeikaitės nuotr.
Profesorius Edwin Seroussi (dešinėje), Hadas Pal Yarden, Yaniv Ovadia, Eliyahu Dygmi. K. Rupeikaitės nuotr.