7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Skelbimai Paieška
7md.lt

Autorius: LNF inf.

LNF inf.

Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis vienys pakeleivius

Lapkričio 11–25 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyks Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis, kurį daug kas vadina jo sumanytojos ir meno vadovės Mūzos Rubackytės festivaliu. Kupina originalių idėjų ir reikli renginio programos kokybei, festivalio meno vadovė laiko aukštai iškeltą fortepijono šventės kartelę ir kaskart klausytojus apdovanoja neišdildomais muzikos įspūdžiais.

 

Jubiliejinis – Penktasis Vilniaus fortepijono festivalis turi kuo didžiuotis. 2009 m. prasidėjęs ir kas dvejus metus vykstantis fortepijono muzikos forumas nuo pat pradžių puoselėja misiją Lietuvos publiką supažindinti su stipriomis fortepijono asmenybėmis, rodyti aukščiausią pianistų meistriškumą ir skirtingų fortepijono mokyklų patirtį, pristatyti Lietuvos publikai tarptautines muzikos meno aktualijas. Festivalio atbalsių gausu ne tik Lietuvos, bet ir įvairių užsienio šalių – Prancūzijos, Olandijos, D. Britanijos, Vokietijos – žiniasklaidoje. Festivalio istorijoje jau yra 28 koncertai ir 4 meistriškumo kursai, koncertuose pasirodė 29 pianistai iš 19 šalių.

Mūza Rubackytė. D.Matvejevo nuotr.
Mūza Rubackytė. D.Matvejevo nuotr.
LNF inf.

Andriaus Žlabio koncerte su Valstybiniu Vilniaus kvartetu – premjera Lietuvoje

Andrius Žlabys vėl Vilniuje? Taip! Ir šįkart ne tik kaip pianistas, bet ir kaip kompozitorius. Spalio 25 d. 19 val. Filharmonijoje rengiamame kamerinės muzikos koncerte „Vilniaus kvartetas ir Andrius Žlabys“ styginių muzika pinsis su fortepijono garsais – greta ankstyvojo ir vėlyvojo romantikų – Franzo Schuberto ir Césario Francko – kūrinių skambės Andriaus Žlabio opusas „Movement for string quartet and piano“, kurį autorius skyrė karo Ukrainoje aukų atminimui.

 

Nuolat įdomių sumanymų klausytojams pateikiantis Valstybinis Vilniaus kvartetas (VVK) jau ne pirmą kartą koncertuoja su Andriumi Žlabiu. Prestižinio Jungtinių Amerikos Valstijų Curtis muzikos instituto auklėtinis tarptautinį pripažinimą įtvirtino koncertuodamas su garsiausiais pasaulio kolektyvais, tarp kurių – Niujorko filharmonijos, Bostono simfoninis, Klivlando, Buenos Airių filharmonijos simfoniniai orkestrai, iškilūs solistai. Pianisto „rafinuotas artistiškumas“ („The New York Sun“) atvėrė duris į žinomiausias koncertų sales: Niujorko „Avery Fisher Hall“ ir „Carnegie Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Londono „Wigmore Hall“, Vienos „Musikverein“ ir Tokijo „Suntory Hall“.

Andrius Žlabys. LNF archyvo nuotr.
Andrius Žlabys. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Robertas Beinaris kviečia į jubiliejinį koncertą

Spalio 18 d. Nacionalinė filharmonija rengia koncertą Mažojoje salėje. Jaukioje aplinkoje skambės kamerinės muzikos programa, o jos klausytis kviečia 40-metį šiemet švenčiantis obojininkas, profesorius, daugelio konkursų laureatas Robertas Beinaris. Ta proga koncertas žaismingai pavadintas „Robertas Beinaris ir draugai“.

 

Sunku įsivaizduoti, kaip vienas muzikantas gali aprėpti tiek veiklos sričių, kiek aprėpia Robertas Beinaris. Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas (nuo 2017 m. – profesorius), 17 metų dirba Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica humana“, yra grojęs solo su Toskanos simfoniniu, Tirolio Insbruko simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lvovo filharmonijos simfoniniu, Kijevo solistų kameriniu, Hundisburgo tarptautinės akademijos, Klaipėdos miesto kameriniu, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos ir kitais orkestrais. R. Beinaris įkūrė Lietuvos obojų kvintetą, yra ansamblio meno vadovas, taip pat Lietuvos obojininkų čempionato ir įvairių tarptautinių konkursų organizatorius. 2017 m. įkūrė medinių pučiamųjų instrumentų kvintetą „Nauji garsai“. Nuo 2014 m. obojininkas įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą. 2014 m. R. Beinariui suteiktas muzikos srities meno daktaro vardas, 2015 m. jis apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ prizu.

Robertas Beinaris. LNF archyvo nuotr.
Robertas Beinaris. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras koncertuos Indijoje ir Tailande

Sparčiai plečiantis Lietuvos politiniam ir ekonominiam bendradarbiavimui su Indija bei Tailandu, didėja ir šių šalių kultūros mainų galimybės. Abiem pusėms siekiant stiprinti kultūros ir akademinius ryšius, gastrolių į šias šalis išvyko vienas žymiausių Lietuvos muzikos kolektyvų – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO).

 

LNSO koncertai Indijoje ir Tailande – tai ambicingų Lietuvos nacionalinės filharmonijos planų kuo plačiau ir kuo aukštesniu lygiu pristatyti Lietuvos muzikos kultūrą pasaulyje dalis. Pasak gastrolėse orkestrą lydinčios filharmonijos generalinės direktorės Rūtos Prusevičienės, naująjį sezoną filharmonija nusiteikusi įvairiapusiškai plėsti koncertinę veiklą, tad įspūdingos orkestro gastrolės į Indiją ir Tailandą yra ryškus žingsnis į dar platesnius tarptautinius vandenis.

Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. LNF archyvo nuotr.
Modestas Pitrėnas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Lietuvos kamerinis orkestras kviečia į simpoziumą apie meilę

Lietuvos nacionalinės filharmonijos 77-ojo koncertų sezono pradžiai vienas joje reziduojančių kolektyvų – Lietuvos kamerinis orkestras – kartu su meno vadovu, smuikininku Sergejumi Krylovu sumanė muzikinę puotą. Joje skambės serenados, žaižaruos ugningi motyvai, liesis gaivūs arfos pasažai, kraują kaitins perkusijos ritmai. Visa vainikuos garsiojo Platono veikalo „Puota, arba apie meilę“ dialogai, liaupsinantys meilę. Taigi spalio 7 d. Filharmonijoje vyks kuo tikriausias muzikų simpioziumas apie meilę, o jame su LKO ir S. Krylovu dalyvaus arfininkė Joana Daunytė ir ansamblis „Giunter Percussion“.

 

Koncerto pradžioje skambės Wolfgango Amadeus Mozarto Serenada orkestrui Nr. 6 D-dur („Serenata notturna“). Serenadas kompozitoriui dažniausiai užsakydavo didikai svečių priėmimams, viešiems renginiams atvirame ore, vestuvėms bei gimimo dienoms, koncertams draugų ir globėjų namuose. Garsiausia Mozarto serenada – „Mažoji nakties muzika“, KV 525, tačiau jai populiarumu nenusileidžia Serenada orkestrui Nr. 6, parašyta 1776 m. sausį Zalcburge. Šis neilgas, iškilmingas, grakštus, pakilios nuotaikos kupinas kūrinys – puikus akcentas Lietuvos kamerinio orkestro sezono pradžiai, pavadintai „Serenata notturna“.

LNF archyvo nuotr.
LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Į Vilnių grįžta J. Heifetzo konkurso nugalėtoja Yurina Arai

Rugsėjo 30 d. Nacionalinėje filharmonijoje koncertuos dar visai neseniai šioje scenoje triumfavusi japonų smuikininkė Yurina Arai. 2017 m. ji tapo Tarptautinio J. Heifetzo smuikininkų konkurso Vilniuje nugalėtoja. Solistė grieš su maestro Roberto Šerveniko diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO).

 

Įspūdingi Yurinos Arai pasiekimai prasidėjo prieš daugiau kaip dešimt metų – 2005-aisiais ji nugalėjo studentų konkurse Nagojoje, 2006 m. pelnė pirmą premiją tarptautiniame konkurse Osakoje, 2007-aisiais – vėl pirmoji premija Nagojoje, 2009 m. – pirmoji premija ir Didysis prizas Japonijos atlikėjų konkurse, 2011 m. – antroji premija konkurse Rumunijoje, 2014 m. – pirmosios premijos konkursuose Jokohamoje ir Karijoje bei antroji premija Zalcburgo W. A. Mozarto kamerinės muzikos konkurse, taip pat jėgų išbandymas pusfinaliuose prestižiniuose P. Sarasate’s (Ispanija) ir D. Oistracho (Rusija) konkursuose ir t.t. Šie laurai jaunąją virtuozę atvedė į pirmąsias vietas autoritetingiausiuose smuikininkų konkursuose – ji tapo absoliučia nugalėtoja, pelniusia gausias publikos ovacijas, tarptautiniuose A. Grumiaux ir J. Heifetzo konkursuose. Pastarajame Y. Arai dar buvo apdovanota specialiu Lietuvos nacionalinės filharmonijos prizu. 2017 m. gegužę konkurse „Prahos pavasaris“ jaunoji smuikininkė pelnė antrąją premiją.

Yurina Arai. LNF archyvo nuotr.
Yurina Arai. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

77-ąjį sezoną Filharmonija pradeda atverdama skaitmeninę salę

Nacionalinė filharmonija 77-ąjį koncertų sezoną pradeda simfoninės muzikos vakaru. Rugsėjo 16 d. su maestro Modesto Pitrėno vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru grieš svečias iš Vokietijos – violončelininkas Johannesas Moseris, šiuo pasirodymu pradedantis ir savo intensyvų 2017–2018 m. koncertų sezoną. Koncerto programoje – etapinio anglų kompozitoriaus, XIX–XX a. sandūroje gyvenusio Edwardo Elgaro pompastiškasis maršas ir efektingas Koncertas violončelei su orkestru, antroje koncerto dalyje – titaniškąja vadinta Pirmoji austrų kūrėjo Gustavo Mahlerio simfonija.

 

Šio, o ir kitų koncertų nuo šiol Filharmonijos publika galės klausytis ne tik gyvai, bet ir skaitmeninėje salėje. Tai – virtualiame pasaulyje savo pozicijas vis labiau stiprinančios Filharmonijos 77-ojo sezono naujovė. Koncertų įrašai bus pasiekiami puslapyje nationalphilharmonic.tv.

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
LNF inf.

Vilniaus festivalio premjera. Justės Janulytės ir Mario Brunello tandemas

Birželio 7 d. Vilniaus festivalyje – skambės programa „Vidurnakčio saulė“, ją atliks nuolatiniu festivalio dalyviu tapęs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO), vadovaujamas vyr. dirigento Modesto Pitrėno. Filharmonijos scenoje su LNSO pasirodys italų violončelininkas Mario Brunello, kurio įspūdinga tarptautinė karjera prasidėjo iškart po pergalės prestižiniame tarptautiniame P. Čaikovskio konkurse 1986-aisiais. Italų virtuozui patikėta solisto partija festivalio užsakymu parašyto lietuvių kompozitorės Justės Janulytės kūrinio „Vidurnakčio saulė“ pasaulinėje premjeroje. Koncerte dar skambės Gustavo Mahlerio Penktosios simfonijos cis-moll IV dalis Adagietto, dažnai vadinama simfoninės lyrikos kvintesencija, bei dvi simfoninės Felixo Mendelssohno-Bartholdy partitūros.

 

Nacionalinės filharmonijos scenoje solo violončele griešiantis Mario Brunello koncertuoja su pripažintais pasaulio kolektyvais – tai Londono, Karališkosios, Miuncheno, Prancūzijos radijo filharmonijų,Filadelfijos, Tokijo NHK, Šv. Cecilijos akademijos, Berlyno vokiečių simfoniniai, G. Mahlerio, Kioi kameriniai orkestrai ir kt. M. Brunello bendradarbiauja su žymiausiais batutos meistrais, Claudio Abbado kvietimu ne kartą koncertavo su Liucernos festivalio ir W. A. Mozarto orkestrais. Su šiais kolektyvais jis pasirodė ne tik solisto, bet ir dirigento amplua. 1994 m. subūrė orkestrą „d’Archi Italiana“, su juo dažnai koncertuoja savo šalyje ir svetur. Taip pat jis yra festivalio „Suoni delle Dolomiti“ meno vadovas. Svarbią vietą violončelininko meninėje veikloje užima kamerinė muzika. Be to, jis inicijuoja projektus, kuriuose muzika jungiama su literatūra, filosofija, teatru ar mokslo šakomis; rengia interaktyvius garso–vaizdo–žodžio performansus. M. Brunello griežia 1600-aisiais datuojama italų meistro Giovanni Paolo Maggini violončele.

Justė Janulytė. LNF archyvo nuotr.
Justė Janulytė. LNF archyvo nuotr.
Mario Brunello. LNF archyvo nuotr.
Mario Brunello. LNF archyvo nuotr.
Modestas Pitrėnas. LNF archyvo nuotr.
Modestas Pitrėnas. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Filharmonija 76-ąjį sezoną pabaigs įspūdingu simfoninės muzikos vakaru

Nacionalinė filharmonija 76-ojo koncertų sezono pabaigai klausytojams parengė įspūdingą simfoninės muzikos vakarą. Gegužės 19-ąją su maestro Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys Kauno valstybinis choras ir puiki solistų grupė. Išgirsime Lietuvos dainininkų tercetą – Verą Talerko (sopranas), Algirdą Bagdonavičių (kontratenoras) ir Vytautą Juozapaitį (baritonas). Ypatingas vakaro svečias – charizmatiškasis prancūzų arfininkas Xavier de Maistre. Anot įtakingo muzikos žurnalo „Gramophone“, šis arfininkas yra aukščiausio lygio virtuozas, jo interpretacijos giliamintės ir pasižymi begaline muzikinių niuansų įvairove.

 

Pietryčių Prancūzijoje, Tulone gimęs Xavier de Maistre mokytis groti arfa pradėjo devynerių metų. Vėliau studijavo Paryžiuje, 1998 m. tarptautiniame arfininkų konkurse Blumingtone (Indianos valstija, JAV) pelnė I premiją ir iškart buvo pakviestas groti prestižiniame Vienos filharmonijos orkestre. Atlikėjo repertuaras itin gausus, jam savo kūrinių yra parašiusi viena ryškiausių Suomijos kūrėjų Kaija Saariaho, be to, jis dažnai atlieka plačiai žinomų kompozicijų, kaip antai B. Smetanos simfoninių poemų ciklo „Mano Tėvynė“, aranžuotes arfai. X. de Maistre koncertavo su svarbiausiais pasaulio simfoniniais orkestrais, diriguojamais tokių batutos meistrų kaip B. de Billy, L. Bringuieras, D. Gatti, K. Järvi, P. Jordanas, R. Muti, A. Orozco-Estrada ar A. Previnas. X. de Maistre yra pasirašęs išskirtinę garso įrašų leidybos sutartį su kompanija „Sony Music“, ji jau išleido arfininko įgrotas J. Haydno, J. Rodrigo, A. Ginasteros kūrinių kompaktines plokšteles. Nuo 2001 m. X. de Maistre dėsto Hamburgo muzikos akademijoje, nuolat veda meistriškumo kursus Niujorko Juilliardo muzikos mokykloje, Tokijo Toho universitete bei Londono Trejybės muzikos koledže. Atlikėjas groja arfos gamintojų „Lyon & Healy“ instrumentu.

LNF archyvo nuotr.
LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Lietuvos kamerinis orkestras atveria klasikos skrynią

Kada paskutinį kartą klausėtės Mozarto Simfonijos Nr. 25 g-moll – tos pačios, kurios pagrindine tema pradedamas režisieriaus Milošo Formano filmas „Amadeus“? O kada patyrėte malonumą gyvai klausytis bene populiariausio ir dažniausiai atliekamo Haydno Vienuoliktojo koncerto fortepijonui ir orkestrui D-dur? Galvodamas apie tai, Lietuvos kamerinis orkestras atveria klasikos aukso skrynią ir kviečia gegužės 12-ąją į koncertą su žinomu simfoninės muzikos ir operos dirigentu iš Italijos Pietro Borgonovo bei talentinga Lietuvos pianiste Kristina Annamukhamedova.

 

Koncerto programa sukomponuota iš klasikų Josepho Haydno ir Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių. Be jau minėtųjų dar skambės J. Haydno Pirmoji simfonija D-dur, tiksliai atspindinti Haydno stilių: šviesa ir optimizmas, žavesys, energija ir virtuoziškumas. O Haydno kūrinių tonaciją D-dur pirmoje koncerto dalyje dar pratęs Igorio Stravinskio Concerto in D styginių orkestrui. Beje, pastarojo kūrinio muzika labai patraukli choreografams ir dažnai skamba įvairiuose baletuose. Tad šiame koncerte muzika simboliškai persipins ne tik su kinu (Mozartas), bet ir su šokiu (Stravinskis).

Kristina Annamukhamedova. LNF archyvo nuotr.
Kristina Annamukhamedova. LNF archyvo nuotr.
Pietro Borgonovo. LNF archyvo nuotr.
Pietro Borgonovo. LNF archyvo nuotr.
 Lietuvos kamerinis orkestras. LNF archyvo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras. LNF archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 3  >>> Archyvas