7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNF inf.

LNF inf.

Filharmonija pradėjo prekybą 78-ojo koncertų sezono bilietais

Vasaros koncertinę atmosferą dar kaitinant įspūdingiems Vilniaus festivalio žvaigždžių pasirodymams, Nacionalinė filharmonija savo lankytojus jau kviečia žvelgti ir į 78-ojo koncertų sezono kaleidoskopą. Filharmonijos interneto svetainėje jau paskelbti 2018 m. rugsėjo–gruodžio mėn. koncertai, o akyli lankytojai suskubo rūpintis bilietais, ypač į naujamečius renginius ir sezono atidarymą.

 

78-ąjį koncertų sezoną numatyta pradėti rugsėjo 14 dieną. Filharmonijos Didžiojoje salėje su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) pasirodys nūdienos violončelės garsenybė, Lietuvoje visada laukiamas muzikas Giovanni Sollima. Su juo koncertuos vienas stipriausių mūsų šalies jaunųjų violončelininkų Glebas Pyšniakas. Prie dirigento pulto stos LNSO meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas. Sezono pradžiai numatytoje programoje – Aarono Coplando siuita „Apalačų pavasaris“, Giovanni Sollimos Koncertas violončelei ir orkestrui „Liaudies pasakos“ ir „Violončelės, vibrato!“ dviem violončelėms ir styginiams bei Kristinos Vasiliauskaitės „Simfonetė“.

LNF inf.

Vilniaus festivalis žeria svarų indėlį į Lietuvos kultūros aruodą

Sparčiai artėja vienas reprezentatyviausių Lietuvos muzikos kultūros renginių – ypatingą tarptautinį pripažinimą pelnęs Vilniaus festivalis. 22-asis festivalis vyks birželio 3–19 d., jame išgirsime aštuonias originalias programas.

 

Pasak festivalio direktorės Rūtos Prusevičienės, Vilniaus festivalis 2018-aisiais akcentuoja Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumą, tradicijų ir naujovių sinergiją, veržlumą siekiant lygiaverčio dalyvavimo globalios muzikos industrijos ir rinkos procesuose, įspūdingas tarptautines partnerystes. „Vilniaus festivalis daugeliui lietuvių atlikėjų ir kompozitorių tapo svarbia karjeros starto aikštele, nutiesė tarptautinio bendradarbiavimo kelius daugeliui Lietuvos muzikos festivalių, įtvirtino Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų prestižą tarptautiniuose festivaliuose ir koncertų salėse. Vilniaus festivalis aktyviai dalyvauja ES kultūros politikos formavimo procesuose, dalyvaudamas Europos festivalių asociacijos ir jos tarybos veikloje, inicijuodamas Šiaurės ir Baltijos šalių festivalių platformos konferencijas, kamerinės muzikos kolektyvų mainus, gastroles, nūdienos kompozitorių kūrinių sklaidą“, – sako R. Prusevičienė.

LNF inf.

Simfoniniame koncerte – čekų muzika ir du fortepijonai

Gegužės 5 d. simfoninės muzikos vakarą Nacionalinėje filharmonijoje karaliaus čekų XIX–XX a. kompozitorių Bedřicho Smetanos, Bohuslavo Martinů ir Antoníno Dvořáko muzika bei muzikos instrumentų karalius – fortepijonas. Scenoje klausytojai išvys net du fortepijonus, kuriais lietuvių pianistai Indrė Baikštytė ir Vokietijoje, Hanoveryje, gyvenantis Gintaras Januševičius paskambins B. Martinů Dvigubą koncertą. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui (LNSO) diriguos taivanietis Tung-Chieh Chuangas.

 

Dvigubo fortepijoninio koncerto idėja B. Martinů kilo 1942 m., kai kompozitorius dėstė kompoziciją vasaros muzikos kursuose Tanglvude. Čia jo sutiktas Pierre’o Luboschützo ir Genios Nemenoff fortepijoninis duetas paprašė sukurti Koncertą dviem fortepijonams ir orkestrui. Martinů iškart susidomėjo pasiūlymu, ši tembrų kombinacija nuo seno jį domino kaip ideali akustinio balanso ir polifoninio plėtojimo terpė. Jau anksčiau jam pavyko suderinti orkestrą ir du fortepijonus – pavyzdžiui, kompozicijose „Concerto grosso“ (1937) ir „Tre ricercari“ (1938). Tačiau čia fortepijonus kompozitorius traktavo tik kaip orkestro narius, o 1943 m. sausį–vasarį parašytame Koncerte jiems patikėtas solistų vaidmuo. Fortepijonų partijos pasižymi ritminiu ir harmoniniu kompleksiškumu, todėl abu pianistai gali pademonstruoti didžiausią meninį bei techninį meistriškumą.

Tung-Chieh Chuang. D. Matvejevo nuotr.
Tung-Chieh Chuang. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Baikštytė. K. Pleitos nuotr.
Indrė Baikštytė. K. Pleitos nuotr.
Gintaras Januševičius. Ch. Day nuotr.
Gintaras Januševičius. Ch. Day nuotr.
Tung-Chieh Chuang. D. Matvejevo nuotr.
Tung-Chieh Chuang. D. Matvejevo nuotr.
LNF inf.

Vilniuje viešės gruzinų vokalinis vyrų ansamblis „Suliko“

Gegužės 2 d., trečiadienį, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuos Gruzijos vokalinis vyrų ansamblis „Suliko“. Tautinio identiteto skleidėjas, tarptautinių kultūrinių mainų puoselėtojas, lietuvių dievinamo ir išsiilgto subtilaus, sodraus gruziniško dainavimo perlas – ansamblis „Suliko“ Vilniuje svečiuojasi ypatinga proga. Gruzinų koncerto programa yra skirta abiejų šalių šventėms – Pirmosios Gruzijos Demokratinės Respublikos įkūrimo ir Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiams – pažymėti.

 

Profesionalus kolektyvas „Suliko“ susibūrė 2007 m. Tbilisio Valstybiniame Zacharijaus Paliašvilio operos ir baleto teatre. Ansamblyje dainuoja pagrindiniai teatro solistai, kartu atliekantys operinę, chorinę, gruzinų liaudies muziką, sakralinę polifoniją bei miesto folklorą.

 

„Suliko“ programose tarsi atsispindi visa gruzinų muzikos istorija nuo archajinių V amžiaus šedevrų, vėlyvųjų viduramžių epinių kūrinių iki miesto romansų ar šiuolaikinių kompozitorių opusų. Daug dėmesio ansamblis skiria polifoninei vokalinei muzikai, kurią 2001 m. UNESCO pripažino nematerialiu kultūrinio paveldo šedevru.

Gruzijos vokalinis vyrų ansamblis „Suliko“
Gruzijos vokalinis vyrų ansamblis „Suliko“
LNF inf.

„Sinfonia Varsovia“ koncertai Lietuvoje valstybingumo atkūrimo 100-mečiui

Šį savaitgalį Lietuvoje koncertuoja vienas garsiausių Lenkijos klasikinės muzikos kolektyvų – Varšuvos kamerinis orkestras „Sinfonia Varsovia“. Šiais metais „Sinfonia Varsovia“ meno vadovas, kompozitorius Krzysztofas Pendereckis švenčia 85-metį, o Lenkija, kaip ir Lietuva, – valstybingumo atkūrimo 100-metį. Tad šia ypatinga proga, tęsdami ilgamečių kultūrinių ryšių tradiciją, kaimynai vieši Vilniuje ir Klaipėdoje, dalindamiesi gražiausiais savo tautos ir pasaulinės muzikinės klasikos pavyzdžiais, tarp kurių yra ir bendrų akcentų. Tai lenkų ir lietuvių kilmės kompozitorės Grażynos Bacewicz kūryba bei vienos ryškiausių lietuvių smuikininkių Dalios Kuznecovaitės pasirodymas su Varšuvos kameriniu orkestru atliekant Henryko Wieniawskio Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 2.

Dalia Kuznecovaitė. LNF archyvo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė. LNF archyvo nuotr.
„Sinfonia Varsovia“. LNF archyvo nuotr.
„Sinfonia Varsovia“. LNF archyvo nuotr.
Dawid Runtz. LNF archyvo nuotr.
Dawid Runtz. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

22-asis Vilniaus festivalis jau ne už kalnų

Akyli Lietuvos nacionalinės filharmonijos interneto svetainės lankytojai žino – čia jau kurį laiką skelbiama 22-ojo tarptautinio Vilniaus festivalio programa, o aktyviausieji suskubo ir bilietus įsigyti. Šiųmetis Vilniaus festivalis jau ne už kalnų, vyks birželio 3–19 d., jame išgirsime aštuonias originalias programas.

 

Pasak festivalio vykdomosios direktorės Rūtos Prusevičienės, Vilniaus festivalis 2018-aisiais akcentuoja Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumą, tradicijų ir naujovių sinergiją, veržlumą siekiant lygiaverčio dalyvavimo globalios muzikos industrijos ir rinkos procesuose, įspūdingas tarptautines partnerystes. „Vilniaus festivalis daugeliui lietuvių atlikėjų ir kompozitorių tapo svarbia karjeros starto aikštele, nutiesė tarptautinio bendradarbiavimo kelius daugeliui Lietuvos muzikos festivalių, įtvirtino Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų prestižą tarptautiniuose festivaliuose ir koncertų salėse. Vilniaus festivalis aktyviai dalyvauja ES kultūros politikos formavimo procesuose, dalyvaudamas Europos festivalių asociacijos ir jos tarybos veikloje, inicijuodamas Šiaurės ir Baltijos šalių festivalių platformos konferencijas, kamerinės muzikos kolektyvų mainus, gastroles, nūdienos kompozitorių kūrinių sklaidą“, – sako R. Prusevičienė.

Vivica Genaux. LNF archyvo nuotr.
Vivica Genaux. LNF archyvo nuotr.
Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Gabrielius Alekna. D. Matvejevo nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. L. Lammerhuber nuotr.
Vienos filharmonijos orkestras. L. Lammerhuber nuotr.
LNF inf.

Likimo daina su Martynu Stakioniu

Nacionalinės filharmonijos rengiamame orkestro muzikos koncerte „Likimo daina“ greta sudėtingų simfoninių Johanneso Brahmso ir Roberto Schumanno partitūrų skambės didingi J. Brahmso opusai chorui ir orkestrui. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro rengiamą ypatingą programą diriguos jaunas talentingas dirigentas Martynas Stakionis.

 

Savo muzikinį kelią Martynas Stakionis pradėjo Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje, čia pradėjo mokytis ir chorinio dirigavimo (mokytojai Rita Nenėnaitė, Vytautas Miškinis). M.K. Čiurlionio menų mokykloje chorinio dirigavimo mokėsi pas Romualdą Gražinį, simfoninio – pas Martyną Staškų. Baigusį M.K. Čiurlionio menų mokyklą M. Stakionį ėmėsi globoti batutos pažiba Mirga Gražinytė-Tyla. Šiai dirigentei jis asistavo statant du spektaklius Valstybiniame Zalcburgo operos teatre, taip pat jaunasis maestro parengė tris premjeras Hamburgo kamerinėje operoje, dirigavo orkestrui „Kremerata Baltica“, koncertavo Paryžiuje, Taline, Prahoje ir kitose Europos salėse, ne kartą dirigavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje. Nuo 2015-ųjų M. Stakionis orkestrinį dirigavimą studijuoja Vokietijoje, Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje, Ulricho Windfuhro klasėje. Nuo 2017 m. dirba Hamburgo kamerinės operos muzikos vadovo asistentu, diriguoja ten statomas operas.

Martynas Stakionis. LNF archyvo nuotr.
Martynas Stakionis. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Bernsteino 100-metis ir Vytauto Germanavičiaus kūrinio premjera

Kovo 17-ąją Nacionalinės filharmonijos lankytojų laukia ypatingas simfoninės muzikos koncertas „Nė dienos be muzikos!“. Jame maestro Modestas Pitrėnas ir jo vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras švęs Leonardo Bernsteino gimimo 100-ąsias metines. Kita šio koncerto ypatingumo priežastis – premjera. Vakaro programoje skambės lietuvių kompozitoriaus Vytauto Germanavičiaus Filharmonijos užsakymu Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui sukurtas opusas „Horizontali tėkmės trilogija“ smuikui ir orkestrui. Smuiku solo koncerte grieš Ingrida Armonaitė.

 

„Be muzikos neišgyvenčiau nė vienos dienos: neatlikdamas jos, nesimokydamas jos ar tiesiog negalvodamas apie ją“, – taip kadaise pasakė amerikiečių miuziklų autorius, kompozitorius ir dirigentas Leonardas Bernsteinas. Tad kiekvienas susitikimas su muzika tarsi primena šiuos kompozitoriaus žodžius. Ypač vakarą, kai švęsime Leonardo Bernsteino gimimo 100-ąsias metines. Šia proga LNSO programoje skambės nuotaikingi fragmentai iš Bernsteino „Divertismento“ bei miuziklų „Kandidas“ ir „Vestsaido istorijos“.

Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Modestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras irModestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras irModestas Pitrėnas. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Germanavičius. A. Lukio nuotr.
Vytautas Germanavičius. A. Lukio nuotr.
LNF inf.

Koncerte „Romantiškos akimirkos“ – latvių ir lietuvių kultūrinio bendrumo ženklai

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) kviečia į romantiškos muzikos koncertą, kuriame ryškiausiai atsispindi lietuvių ir latvių kultūrinio bendrumo ir bendradarbiavimo ženklai. Orkestro muzikos koncerte „Romantiškos akimirkos“ skambės Juozo Žilevičiaus bei šio lietuvių kompozitoriaus amžininko, latvių muzikos klasiko Emīlio Dārziņio kūriniai. Latvių pianistas Kārlis Bukovskis atliks įžymųjį Piotro Čaikovskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1 b-moll. Romantišką programą papuoš jau bene 130 metų koncertų scenose karaliaujanti norvego Edvardo Griego siuita iš muzikos dramai „Peras Giuntas“. Orkestrui diriguos prestižinio 10-ojo tarptautinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso Katovicuose bronzinės batutos laimėtojas Modestas Barkauskas.

 

Koncerto pirmoje dalyje klausytojai galės susipažinti su pianistu Kārliu Bukovskiu, jaunuoju Latvijos talentu, kuris fortepijono ir kompozicijos mokosi Emīlio Dārziņio muzikos mokykloje. Daug vilčių garsinti latvių kultūrą teikiantis Kārlis dalyvauja mokyklos ir už jos ribų organizuojamuose koncertuose, sėkmingai pasirodo šalies konkursuose, yra išleidęs savo įgrotą kompaktinę plokštelę, kurioje greta Bacho, Beethoveno, Chopino, Čaikovskio kūrinių skamba ir paties jaunojo atlikėjo kompozicijos. Profesorius Aleksandras Garberis apie Kārlį sakė: „Matau labai mažai vaikų, kurie rodo tokį atsakomybės jausmą kasdien dirbdami ir dalyvaudami jaunųjų pianistų konkursuose Latvijoje bei už jos ribų, nuosekliai kaupdami pagrindinius prizus. Savo pasirodymuose Kārlis stengiasi sukurti ryškią, šventinę festivalio nuotaiką. Tai tarsi muzikos kūrimas scenoje, laikantis romantiškos ir nuostabiai virtuoziškos tradicijos. Jo skambinamos muzikos tempas, kaip ir muzikanto vidinis tempas, yra greitas, aistringas ir įdomus. Tačiau ne be rimtų apmąstymų momentų.“ Didžiojoje scenoje su orkestru atlikti Piotro Čaikovskio Pirmąjį fortepijono koncertą duota anaiptol ne kiekvienam, tad galėsime tapti šio latvių pianisto reikšmingo debiuto Lietuvoje liudininkais.

 Kārlis Bukovskis. LNF archyvo nuotr.
Kārlis Bukovskis. LNF archyvo nuotr.
Modestas Barkauskas. LNF archyvo nuotr.
Modestas Barkauskas. LNF archyvo nuotr.
LNF inf.

Neprilygstamas Geringo ir Fountaino duetas vėl Vilniuje

Kovo 3 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje – šventė. Čia vėl sulauksime neprilygstamo dueto: koncertuos Lietuvoje gimęs garsusis violončelininkas David Geringas ir britų pianistas Ianas Fountainas. Duetas atliks intriguojančią naują programą, kurios pagrindas – Johanno Sebastiano Bacho Goldbergo variacijos, BWV 988.


Įžymiosios Johanno SebastianoBacho Goldbergo variacijos, BWV 988 (1741 m.), koncerte karaliaus greta Bacho ir Johanneso Brahmso sonatų violončelei ir fortepijonui. Šios variacijos yra paskutinis ir ambicingiausias iš Bacho kūrinių klavyrui. Beje, dabartinį kūrinio pavadinimą sugalvojo ne kompozitorius, jis savo ciklą buvo pavadinęs „Klavyriniais pratimais“. Goldbergo variacijomis kūrinys „pakrikštytas“ pagal Johanno Nikolauso Forkelio 1802 m. parašytą Bacho biografiją. Joje pasakojama istorija, neva Saksonijos grafą Otą Kaiserlingą, kuris dažnai užsukdavo į Leipcigą kartu su klavyro virtuozu Johannu Gottliebu Goldbergu, dažnai kamuodavo negalė ir nemiga. Susitikęs su Bachu, grafas jam užsakė keletą gaivios nuotaikos klavyrinių kūrinių, kad juos skambindamas Goldbergas praskaidrintų varginančias bemieges naktis. Ilgai nesvarstydamas Bachas pasirinkęs variacijas. Šiandien Bacho tyrinėtojai šia istorija abejoja: pats kompozitorius niekada neminėjo jokios dedikacijos grafui (net po dosnaus jo atlygio), o žymusis Goldbergas tuo metu tebuvo keturiolikos metų – vargu ar pajėgė skambinti tokį sudėtingą veikalą...

David Geringas ir Ian Fountain. LNF archyvo nuotr.
David Geringas ir Ian Fountain. LNF archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 5  >>> Archyvas