Muzika

Laura Svirskaitė

Įspūdžiai iš koncerto „Joana Daunytė: dangiškoji arfa“ su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

 

Arfos meną puoselėjanti bei pastaruoju metu Lietuvos scenoje aktyviai koncertuojanti Joana Daunytė balandžio 20 d. Vilniaus kongresų rūmuose kartu su jaunu dirigentu Ričardu Šumila bei Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pateikė publikai įdomią programą. Po studijų užsienyje sugrįžusi atlikėja, jos žodžiais tariant, „dovanojanti tai, ką išmoko studijuodama“, pateikė charakteringą argentiniečio Alberto Ginasteros Koncertą arfai, op. 25, o Ričardo Šumilos diriguojamas kolektyvas atliko Piotro Čaikovskio Simfoniją Nr. 4 f-moll, op. 36, ir George’o Enescu Rumunišką rapsodiją Nr. 1 A-dur, op. 11.

Kaip teigiama koncerto buklete, vienas žinomiausių bei originaliausių Argentinos kompozitorių A. Ginastera kūrinyje ryškiai atskleidžia tautinį koloritą, akcentuoja mušamųjų instrumentų garsus ir ritmus, kompozicijoje gitaros skambesį perteikia arfos garsais. „Arfa čia pristatoma labiau kaip nacionalinis argentiniečių instrumentas, kupinas intriguojančių techninių išraiškos priemonių“, – pokalbyje pasakojo solistė. Kompozicija nuskambėjo labai šiuolaikiškai, aiškiai buvo galima justi XX a. stilistikų apraiškas, susipynusias su temperamentingu Pietų Amerikos šokių charakteriu. Žavėjo grakštūs solistės judesiai ir įtaigiai pateikta muzikinė medžiaga. Jautėsi išpuoselėtas simfoninio orkestro ir atlikėjos sinchroniškumas, tik retsykiais arfininkę užgoždavo variniai pučiamieji bei mušamieji instrumentai. Temperamentingą kompozicijos charakterį kūrė ne tik pastarieji instrumentai, bet ir pati solistė, arfą traktuodama lyg mušamąjį instrumentą ir atlikdama raiškius pasažus, kurie garsiai ir užtikrintai nuskambėjo Joanai grojant solo epizodus. Bisui atlikėja pasirinko romantiškesnį ir ramesnio pobūdžio Marcelio Tournier koncertinį etiudą „Ryte“, atskleisdama ir švelniuosius šio instrumento bruožus.

Živilė Ramoškaitė

Orkestro „Sinfonia Varsovia“ koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Nacionalinė filharmonija organizavo daug iškilių muzikinių renginių, kurie vyko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Apie juos savaitraščio skaitytojai jau išsamiai informuoti. Tačiau šimtmečio šventimas toli gražu nesibaigė, jis tęsiasi ir tęsis visą sezoną. Praėjusį šeštadienį, balandžio 21 d., filharmonijoje vykęs Lenkijos orkestro „Sinfonia Varsovia“ koncertas – taip pat šių šventinių renginių dalis. Gražiai sutapo, kad kaimynai lenkai irgi švenčia valstybingumo atkūrimo šimtmetį, tad svečių pasirodymu Vilniuje paminėjome abiejų šalių jubiliejų. Su „Sinfonia Varsovia“ koncerte grojo lietuvė smuikininkė, tarptautinių konkursų laureatė Dalia Kuznecovaitė, dirigavo jaunas dvidešimt šešerių metų lenkų maestro Dawidas Runtzas.

Gražina Montvidaitė

Festivalis „Resurrexit“ ir jo pabaigos koncertas

Šiais metais kovo 28 – balandžio 8 d. Šiauliuose ir jo regione vykęs velykinės muzikos festivalis „Resurrexit“ grįžo į nuosaikesnę, tradiciškesnę kryptį, nesistengta nustebinti žiūrovo ypatingomis naujovėmis, tačiau džiugino kokybe.

Festivalio organizatoriai – Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“ – nepamiršo ir regiono muzikos mylėtojų. Koncertai surengti Pakruojo sinagogoje ir Žagarės dvaro rūmuose. Šiauliuose, tradiciškai, klausytojai rinkosi erdviose miesto bažnyčiose – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo ir Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje, taip pat organizatorių „namuose“ – kamerinėje salėje „Polifonija“. Į klasikinės muzikos daugiau nei savaitės trukmės maratoną klausytojus viliojo stipriausi Lietuvos kolektyvai ir atlikėjai (tokie kaip „Musica humana“, valstybinis choras „Vilnius“, Neda Malūnavičiūtė su Olegu Ditkovskiu ar pilną kamerinę salę surinkusi Nijolė Narmontaitė, vaidinusi tragikomediją „Meistriškumo pamoka“). Vienas koncertas, prisidedant prie Baltijos šalių valstybingumo šimtmečio minėjimo, surengtas šiai progai paminėti, tačiau draugystė ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis atsiskleidė dar du vakarus grožintis solistų iš Estijos atliekamomis arijomis ir perkusininko iš Latvijos pagrotais kūriniais. Klausytojai dar kartą galėjo įsitikinti, kad muzika – tai emocijų ir energijų menas, kuriam nebūtinas žodžių ar muzikinio rašto supratimas, kad pavyktų pajausti jos esmę.

Akvilė Laugalytė

Dmitri Levkovichiaus rečitalis „Vaidilos“ teatre

Minties greitis, išlavintas gyvenimo tempo, – o gal atvirkščiai? Toks įspūdis vis neapleido klausantis pianisto Dmitri Levkovichiaus rečitalio Vilniuje. Nors skambėjo visiems pažįstami dvidešimt keturi Fryderyko Chopino etiudai, tenka pripažinti, kad girdėti šį ciklą ištisą atliekamą gyvai – retas malonumas. Be to, gyvai interpretuojamą Lietuvoje dar nepažįstamo pianisto bei kompozitoriaus. Balandžio 18 d. „Vaidilos“ teatre įvykusiame Dmitri Levkovichiaus rečitalyje netrūko publikos. Vos tik išėjęs į sceną kuklios laikysenos atlikėjas spinduliavo atvirumu. Nuskambėjus pirmiesiems etiudams dar šiek tiek buvo jaučiamas pianisto vidinis nerimas, matyt, bandant prisijaukinti naująją sceną, tačiau pamažu ryškėjo vis gilesni jo interpretaciniai klodai.

Jūratė Katinaitė

Edmundo Gedgaudo eseistikos knygą „Seni fortepijonai“ pasitikus

Balandžio 10-osios vakarą į Kompozitorių namus Žvėryne skubėjo būrelis vilniečių su kaunietišku praeities įspaudu. Kaip žinome, daug tarpukario Kauno intelektualų, menininkų, kurie po karo nepatraukė į Vakarus ar nebuvo per prievartą išsiųsti į Rytus, atvyko į Vilnių kartu su institucijomis, kurios kėlėsi į atgautą sostinę.

Aldona Eleonora Radvilaitė

Įspūdžiai iš įpusėjusio tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 20 d. nuskambėjo pirmasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamo XX tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ koncertas. Per kovo–gegužės mėnesius bus surengti 23 koncertai, dalyvaus 24 užsienyje gyvenantys Lietuvos muzikai, 12 jų kolegų užsieniečių, jiems talkins 115 Lietuvos atlikėjų.

Laura Svirskaitė

Pokalbis su arfininke Joana Daunyte

Pati pradžia, žinoma, siejasi su M. K. Čiurlionio menų mokykla, kur pradėjau mokytis arfos atlikimo meno. Tiesa, mama skatino susipažinti su muzika tik dėl bendro išprusimo, manydama, kad muzikante tikrai nebūsiu. Ne paslaptis, kad ši profesija reikalauja itin daug darbo, valios, atsidavimo, vienatvės, kruopštumo, meilės ir daug kitų dalykų. Laikui bėgant pastebėjome, kad darbas davė rezultatų, kurie vertė apmąstyti ateitį.

Akvilė Laugalytė

Paschos sutikimas kartu su pianistu Aleksejumi Volodinu ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru

Šeštadienį, Paschos išvakarėse, varpų muzikos pripildytame Vilniuje filharmonijos skliautai aidėjo nuo šlovingos rusų muzikos. Piotras Čaikovskis ir Sergejus Rachmaninovas – kompozitoriai, amžiams palikę įspaudą romantinės muzikos istorijoje, be šių vardų neįsivaizduojamas daugelio koncertinių institucijų repertuaras.

Algirdas Klova

Pokalbis su 50-metį švenčiančiu gitaristu Juozu Milašiumi

Jis apibūdinamas kaip labiausiai bekompromisis Lietuvos džiazo muzikantas, oro virpesių žudikas, solo performansų meistras, triukšmo muzikas, Lietuvos džiazo enfant terrible. Kai kam jo pasirodymai primena egzorcizmo seansus. Kas jis? Gitaristas Juozas Milašius, sklandantis tarp aukščiausio lygio profesionalumo ir gaivališko chuliganizmo.

Rolandas Aidukas

(1933 07 24 – 2018 04 07)

2018 m. balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros profesorius Karolis Rimtautas Kašponis.