Autorius: Laura Svirskaitė

Laura Svirskaitė

Įspūdžiai iš koncerto „Joana Daunytė: dangiškoji arfa“ su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru

 

Arfos meną puoselėjanti bei pastaruoju metu Lietuvos scenoje aktyviai koncertuojanti Joana Daunytė balandžio 20 d. Vilniaus kongresų rūmuose kartu su jaunu dirigentu Ričardu Šumila bei Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pateikė publikai įdomią programą. Po studijų užsienyje sugrįžusi atlikėja, jos žodžiais tariant, „dovanojanti tai, ką išmoko studijuodama“, pateikė charakteringą argentiniečio Alberto Ginasteros Koncertą arfai, op. 25, o Ričardo Šumilos diriguojamas kolektyvas atliko Piotro Čaikovskio Simfoniją Nr. 4 f-moll, op. 36, ir George’o Enescu Rumunišką rapsodiją Nr. 1 A-dur, op. 11.

Kaip teigiama koncerto buklete, vienas žinomiausių bei originaliausių Argentinos kompozitorių A. Ginastera kūrinyje ryškiai atskleidžia tautinį koloritą, akcentuoja mušamųjų instrumentų garsus ir ritmus, kompozicijoje gitaros skambesį perteikia arfos garsais. „Arfa čia pristatoma labiau kaip nacionalinis argentiniečių instrumentas, kupinas intriguojančių techninių išraiškos priemonių“, – pokalbyje pasakojo solistė. Kompozicija nuskambėjo labai šiuolaikiškai, aiškiai buvo galima justi XX a. stilistikų apraiškas, susipynusias su temperamentingu Pietų Amerikos šokių charakteriu. Žavėjo grakštūs solistės judesiai ir įtaigiai pateikta muzikinė medžiaga. Jautėsi išpuoselėtas simfoninio orkestro ir atlikėjos sinchroniškumas, tik retsykiais arfininkę užgoždavo variniai pučiamieji bei mušamieji instrumentai. Temperamentingą kompozicijos charakterį kūrė ne tik pastarieji instrumentai, bet ir pati solistė, arfą traktuodama lyg mušamąjį instrumentą ir atlikdama raiškius pasažus, kurie garsiai ir užtikrintai nuskambėjo Joanai grojant solo epizodus. Bisui atlikėja pasirinko romantiškesnį ir ramesnio pobūdžio Marcelio Tournier koncertinį etiudą „Ryte“, atskleisdama ir švelniuosius šio instrumento bruožus.

Laura Svirskaitė

Pokalbis su arfininke Joana Daunyte

Pati pradžia, žinoma, siejasi su M. K. Čiurlionio menų mokykla, kur pradėjau mokytis arfos atlikimo meno. Tiesa, mama skatino susipažinti su muzika tik dėl bendro išprusimo, manydama, kad muzikante tikrai nebūsiu. Ne paslaptis, kad ši profesija reikalauja itin daug darbo, valios, atsidavimo, vienatvės, kruopštumo, meilės ir daug kitų dalykų. Laikui bėgant pastebėjome, kad darbas davė rezultatų, kurie vertė apmąstyti ateitį.

Laura Svirskaitė

Įspūdžiai iš nebyliojo kino ir gyvo orkestro vakaro Nacionalinėje filharmonijoje

Šiandien nebylusis kinas, verta pasakyti, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra gana unikalus reiškinys, nes šią archyvinę klasiką jau seniai užgožė mums įprasti dabartiniai įvairaus žanro filmai. Galbūt ir dėl šios priežasties kovo 28-ąją į Lietuvos nacionalinę filharmoniją susirinko itin daug žmonių, kurie panoro išvysti naujai restauruotą, suskaitmenintą ir vos prieš porą mėnesių pasaulinėje premjeroje Berlyne nuskambėjusį režisieriaus Ewaldo André Dupont’o (1891–1956) ir šiuolaikinio prancūzų kompozitoriaus Philippe’o Schoellerio bendrą darbą – filmą „Senasis įstatymas“ („Das alte Gesetz“, 1923).

Laura Svirskaitė

Ryoji Ikedos ir Vytauto V. Jurgučio performansai „Gaidos“ uždaryme

Kaip jau pastaraisiais metais įprasta, šiuolaikinės muzikos festivalis „Gaida“ uždarymo koncerte pateikia pasaulinio lygio elektroninės muzikos atstovų koncertus. Lapkričio 7 d. Šiuolaikinio meno centre ypač gausiai susirinkę klausytojai išgirdo ir pamatė ne tik bene sėkmingiausią lietuviško audiovizualinio meno kūrinį – Vytauto V. Jurgučio performansą „Metroscan“, bet ir gerai žinomo japonų elektroninės muzikos ir vaizdo menininko Ryoji Ikedos garso bei vaizdo ir šviesų kūrybos sintezę „Supercodex“.

Laura Svirskaitė

Ansamblio „Crash“ koncerto festivalyje „Gaida“ įspūdžiai

Festivalis „Gaida“ ir toliau stebina profesionaliais atlikėjais bei žymių kompozitorių kūriniais. Toks pavyzdys neabejotinai yra spalio 26 d. Šiuolaikinio meno centre vykęs žinomiausio Airijos naujosios muzikos ansamblio „Crash“ koncertas.

Laura Svirskaitė, Ignas Gudelevičius, Jurgita Valčikaitė

Recenzijų konkurso „Vaidilos klasikoje“ – pianistas Janas Krzysztofas Broja“, kurį sumanė „Vaidilos klasikos“ programos rengėjai kartu su „Lietuvos ryto“ grupe ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, darbai – II vietos ir dviejų III vietų laimėtojų recenzijos. I vietos nugalėtojos Akvilės Laugalytės recenzija buvo publikuota laikraštyje ir portale „7 meno dienos". 

Laura Svirskaitė

Netipiškas erdves muzikai atlikti renkasi kvartetas „Chordos“, kurio styginių instrumentų sąskambiai jau yra sklaidęsi Vilniaus geležinkelio stoties foje, Alytaus senojoje geležinkelio stotyje, automobilių stovėjimo aikštelėje Tilto gatvėje ir t.t. Šiais metais devynioliktuosius savo veiklos metus minintis kolektyvas rengia keturių koncertų ciklą. Pirmieji trys numatyti Energetikos ir technikos muziejuje, o paskutinysis bus atliktas „Lindyhop.lt“ klube.

Laura Svirskaitė

Martyno Liudviko Rėzos 240-ųjų gimimo metinių minėjime

Gyvuoja labai graži tradicija atminti bei pagerbti kultūrai svarbius asmenis, visuomenės veikėjus, rašytojus, kūrėjus. Religinės muzikos centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Liudviko Rėzos kultūros centras gegužės 20 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje surengė minėjimą, skirtą lietuvių literatūros, kultūros ir tautinės savimonės ugdymui didelę reikšmę turėjusiam dvasininkui, teologui, vertėjui, poetui, tautosakininkui Martynui Liudvikui Rėzai (1776–1840). Jo dėka buvo publikuota Kristijono Donelaičio kūryba, jis pirmasis pradėjo rinkti lietuvių liaudies dainas, rašė pirmuosius liaudies dainų tyrinėjimus, 1825 m. Karaliaučiuje jo pastangomis išspausdintas pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys. Renginio, skirto L. Rėzos 240-osioms gimimo metinėms, programoje buvo išsakytas prof. habil. dr. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės įžanginis žodis, atliekami Broniaus Kutavičiaus kūriniai „Prutena“ ir „Paskutinės pagonių apeigos“, o L. Rėzos tekstus skaitė aktorius Rimantas Bagdzevičius.

D. Pociūtė-Abukevičienė padėjo prisiminti L. Rėzos biografiją, apibūdino jį kaip itin kuklią, melancholišką asmenybę. Profesorė taip pat priminė svarbiausius tautosakininko gyvenimo įvykius, akcentavo svarbiausius L. Rėzos nuveiktus darbus, minėjo, jog nors L. Rėza ir laikė save prūsu, tačiau pabrėždavo, jog yra lietuvių giminės. Aptarusi lietuvių liaudies puoselėjimo aspektą, ji mini, jog XVIII–XIX a. labiausiai vertinta bažnytinė muzika, o liaudies dainos pripažintos nebuvo. L. Rėza vienas pirmųjų įžvelgė grožį liaudies kultūroje ir dainose, o savo traktate jis apibrėžė šių dainų estetiką.

Laura Svirskaitė

Įspūdžiai iš festivalio „Gaida“ koncerto

25-tą jubiliejų švenčianti „Gaida“ ir vėl išplėtė savo akiratį ir geografinę amplitudę ganėtinai plačiu masteliu. Sceną puošė ne tik gausiai Europos apdovanoti kolektyvai (Crash Ensemble, Reportorio Zero ir t.t.), bet ir atlikėjai, atvykę net iš už Atlanto ar Azijos. Pirmą kartą Baltijos šalių regione galima buvo išvysti koncertuojantį Terry Riley (įžanginiame koncerte, Vilniaus kongresų rūmuose), taip pat galėjome mėgautis iš tolimųjų rytų, Japonijos, atvykusios Noriko Kawai muzikavimu (atidarymo koncerte, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje). Šiais metais „Gaida“ smarkiai koncentruota laike: festivalis truko viso labo vieną savaitę (kai įprastai trunka apie dvi), tačiau beveik kiekvieną dieną vyko po kelis koncertus. Spalio 27-osios vakarą Šiuolaikinio meno centre susirinkę klausytojai turėjo progos pasiklausyti orkestro „New Era Orchestra“ atvykusio iš Ukrainos, kurį subūrė dirigentė Tatjana Kaliničenko. Kolektyvo grojamos muzikos spektras įvairus: nuo preciziškų klasicizmo kompozicijų iki šiuolaikinės muzikos sąskambių. Tačiau kolektyvo koncertiniame repertuare vyrauja šiuolaikinės muzikos kūriniai, taip pat „New Era Orchestra“ aktyviai koncertuoja įvairiuose Ukrainos šiuolaikinės muzikos festivaliuose  (pvz., Art Arsenal, Džiazas Kijeve, Melodist, Naujosios muzikos festivalis ir t.t.).