7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Scena sugrįžtantiems (I)

Įspūdžiai iš įpusėjusio tarptautinio festivalio „Sugrįžimai“

Aldona Eleonora Radvilaitė
Nr. 16 (1253), 2018-04-20
Muzika
Raminta Gocentienė, Augustas Gocentas, Benas Gocentas, Rusnė Gocentaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Raminta Gocentienė, Augustas Gocentas, Benas Gocentas, Rusnė Gocentaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje kovo 20 d. nuskambėjo pirmasis Lietuvos muzikų rėmimo fondo organizuojamo XX tarptautinio muzikos festivalio „Sugrįžimai“ koncertas. Per kovo–gegužės mėnesius bus surengti 23 koncertai, dalyvaus 24 užsienyje gyvenantys Lietuvos muzikai, 12 jų kolegų užsieniečių, jiems talkins 115 Lietuvos atlikėjų. Šiemet festivalyje dalyvauja muzikantai iš septyniolikos šalių, tarp jų pirmą kartą minimos Naujoji Zelandija ir Brazilija, o pasak Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės, „malonu, kad šio festivalio partneris yra Lietuvos žydų bendruomenė, rodanti dėmesį savo tautiečiams, kurie atvyks iš įvairių šalių, taip pat iš Izraelio, mininčio savo valstybės įkūrimo 70-metį“.

 

Festivalio koncertų virtinę pradėjo talentingi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro artistai, tarptautinių konkursų laureatai, pasivadinę „Duetu H2F“: arfos meistrė Aistė Baliunytė, šiuo metu derinanti darbą su magistro studijomis Nacionalinėje Paryžiaus muzikos konservatorijoje, ir fleitininkas Vytenis Gurstis, studijavęs Londono Karališkojoje muzikos akademijoje ir Kelne, Vokietijoje, šiuo metu – LMTA doktorantas ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos fleitos klasės mokytojas. Jie profesionaliai, susikaupę, išraiškingai duetu atliko sudėtingą skirtingų stilių programą: Johanno Sebastiano Bacho Sonatą g-moll, BWV 1020, gana ilgos trukmės įvairiais abiejų instrumentų efektais išpuoštus prancūzų kompozitorių Bernard’o Andrés, Jules’io Mouquet bei François Borne–Georges’o Bizet kūrinius ir šiltai, nuoširdžiai – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Noktiurną, VL 183 (Lidijos Gomolickaitės-Grudzinskaitės aranžuotą fleitai ir arfai).

 

Antroje koncerto dalyje kiek mažiau įspūdingai savo gabumus ir profesinį meistriškumą demonstravo du Graco muzikos universitete (Austrija) besitobulinantys dainininkai: sopranas Gintarė Ramana (Ramanauskaitė) ir baritonas Dmitrijus Kudrinas, jiems meistriškai akompanavo profesorės Irenos Milkevičiūtės vokalo klasės koncertmeisterė Raminta Gocentienė. Keistai sumanytoje programoje, solistams vis besikeičiant scenoje, G. Ramana padainavo tris dainas (Richardo Strausso, Franzo Schuberto ir Algimanto Bražinsko) bei vieną ariją, o D. Kudrinas – Stasio Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą ir 3 arijas: „Mein Sehnen, mein Wähnen“ iš Ericho Wolfgango Korngoldo operos „Miręs miestas“, Piotro Čaikovskio Onegino ariją ir Vincenzo Bellini Rikardo ariją iš operos „Puritonai“. Dainuojant arijas jautėsi, kad reikia dar gerokai siekti profesinio brandumo. Vokaliai kur kas stipriau pasirengusiai G. Ramanai, atrodo, nepavyko įvertinti salės akustikos, todėl kamerinės dainos nuskambėjo labai garsiai, šaižokai, neatitiko žodžių prasmės, o Liučijos arijoje „Regnava nel silenzio“ iš Gaetano Donizetti operos „Liučija di Lamermur“ solistė pademonstravo balso stiprumą, virtuozinius duomenis. Panašiai skambėjo Liučijos ir Enriko duetas iš tos pačios operos. Belieka palinkėti šiems dainininkams tobulintis, gilintis į atliekamų kūrinių prasminius klodus, šlifuoti profesinį meistriškumą.

 

Kovo 22 d. Vilniaus paveikslų galerijoje savo sugebėjimus demonstravo dvi Klaipėdos muzikės: tarptautinių konkursų laureatė, „Kremerata Baltica“ narė, smuikininkė Lina Marija Domarkaitė (baigusi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos Saulutės Domarkienės klasę, studijavusi Italijos, Austrijos, Šveicarijos muzikos universitetuose) ir pianistė Aušra Vaitkutė, baigusi LMTA, prof. Jurgio Karnavičiaus klasę. Koncertą vedė klaipėdietė muzikologė Daiva Kšanienė. Programoje skambėjo Giuseppe’s Tartini–Fritzo Kreislerio Sonata smuikui ir fortepijonui g-moll „Velnio treliai“, Roberto Schumanno Sonatos a-moll, op. 105, II dalis Intermezzo, Nicolo Paganini–Karolio Szymanowskio Kapričas smuikui solo Nr. 24 su fortepijono pritarimu, Juozo Gruodžio „A la Chopin“ ir Antonio Bazzini Rondo, op. 25. Atlikėjos muzikavo susikaupusios, sutelkusios dėmesį į muzikinio teksto tikslumą. Įdomiai skambėjo smuikas – neįprastai sodriai, tamsoku, tarsi alto tembru, jautėsi atlikėjos vidinė jėga, dramatizmas. Mažai vibruojant stygas, garse nebuvo šilumos, romantiško žavesio. Gaila, kad pianistė dažnai skambino per garsiai, gana monotoniškai, nespalvingai. Matyt, nepajuto kamerinės erdvės akustikos, todėl, ypač smuiko virtuoziniuose ir efektinguose epizoduose, atrodė, jog solo partiją atlieka fortepijonas, nors matėsi, kad smuikininkė darbuojasi meistriškai.

 

Nudžiugino L.M. Domarkaitės noras bisui atlikti Johanneso Brahmso bene populiariausią Vengrų šokį Nr. 5. Aistringai, temperamentingai, bet nenusaldintai, sodriai suskambo smuikas, o meistriškai sukomponuota fortepijono partija vykusiai talkino, šįkart nenustelbdama puikios kūrinio traktuotės. Tai buvo geriausias programos numeris, sužavėjęs klausytojus.

 

***

Įsimintinas koncertas įvyko kovo 29 d. Lietuvos žydų bendruomenės Jaschos Heifetzo salėje. Ypatingą sausakimšai susirinkusios publikos susidomėjimą kėlė fortepijoninio trio „Musica camerata Baltica“ pasirodymą papuošęs Vilniaus sinagogos kantoriaus ir Toros skaitovo Šmuelio Jatomo (Shmuel Yatom) žydų sakralinių giesmių atlikimas, kuriuo prasidėjo ir baigėsi instrumentinė koncerto dalis.

 

Š. Jatomas gimė garsioje sinagogos kantorių dinastijos šeimoje, baigė Maskvos matematikos mokyklą ir universitetą. 1989 m. tapo Maskvos centrinės sinagogos, Tel Avivo sinagogos kantoriumi ir mokytoju. Ši talentinga asmenybė į Vilnių sugrąžino didžią sinagogos giedojimo tradiciją, kuri Lietuvoje gyvavo šimtmečiais, bet buvo kryptingai naikinama. Šiek tiek papasakojęs apie savo kilmę, kantorius iš senovinės knygos Chazzanut aramėjų kalba pagiedojo dvi skirtingas giesmes: šeštadienio ir Izraelio sukūrimo maldas. Nustebino stipriai ir jautriai vibruojančios galingo balso stygos. Pirmoji malda užhipnotizavo neįtikėtinais melodijų, nuotaikų, įtaigos vingiais. Raudų epizodus, kuriuose buvo juntamas didžiulis skausmas, gilūs išgyvenimai, keitė šviesūs, labai tylūs ir jautrūs skambesiai. Žavėjo plati emocinių būsenų, dinamikos kaitos paletė. Antroji malda buvo kiek trumpesnė, kitokia, nors irgi įspūdinga.

 

Trio „Musica camerata Baltica“ (kitas pavadinimas „Lietuvos Jeruzalė“) muzikuoja žinomi brandūs profesionalai, dalyvaujantys įvairaus pobūdžio ansambliuose, orkestruose: pianistas ir vargonininkas Leonidas Melnikas, smuikininkas Borisas Traubas ir violončelininkas Valentinas Kaplūnas. Kai kurioms programoms kviečiama daugiau instrumentininkų, taip pat dainininkai. 1993 m. įkurto ansamblio repertuare ypatingą vietą užima žydų profesionalioji ir liaudies muzika, taip pat įvairių kompozitorių sukurti kūriniai žydų liaudies muzikos temomis.

 

Po savo išraiškingu giedojimu erdvę įkaitinusio kantoriaus į sceną įžengęs B. Traubo ir L. Melniko duetas panašiai įtaigiai ir maksimaliai įtemptai pagrojo žydų folkloro nuspalvintus Ernesto Blocho „Tris vaizdelius iš chasidų gyvenimo“. Savitus, beveik be vibracijos atliktus išraiškingus smuiko garsus keitė su didžiule vidine jėga interpretuojami kitokio skambesio epizodai. Fortepijonas ryškiai, spalvingai ir įtaigiai antrino smuikui. Vėliau prisijungė ir violončelininkas V. Kaplūnas. Trio visiškai kitaip – šmaikščiai ir žaismingai – atliko nedidelę Anatolijaus Šenderovo miniatiūrą. Savo pasirodymą kolektyvas baigė gana ilga Ukrainos žydų kilmės kompozitoriaus ir violončelininko Joachimo Stučevskio (Stutschewski) sukomponuota klezmerių vestuvių muzika. O priešvelykinę nuotaiką koncerto pabaigoje nušvietė kantoriaus Š. Jatomo linksmai, garsiai, ryškiai interpretuotos Niggunim giesmės.

 

***

Balandžio 3 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje buvo smagu pasiklausyti vienos šeimos narių atliekamos įvairių stilių kūrinių programos. Patyrusi koncertmeisterė Raminta Gocentienė dėmesingai ir jautriai talkino dviem savo sūnums – violončelininkui Augustui Gocentui, daugybės tarptautinių konkursų laureatui, nuo 2016 m. studijuojančiam Jeano Sibelijaus akademijoje Suomijoje, aktyviai koncertuojančiam (ir su „Kremerata Baltica“) talentui, ir Nacionalinės M.K. Čiurlionio mokyklos auklėtiniui smuikininkui Benui Gocentui.  

 

Bacho Siuitos Nr. 6 D-dur Preliudu ir Sarabanda bei Carlo Alfredo Piatti Kapriču Nr. 8, op. 25, violončelei solo koncertą pradėjo Augustas. Iš karto tapo aišku, kad solistui šiuo metu artimesni energingi, smagios nuotaikos veikalai. Duetu su pianiste Augustas ryžtingai, sukauptai pagriežė Luigi Boccherini Sonatą Nr. 6, Franzo Schuberto Sonatos „Arpeggione“ I dalį, išraiškingai Balio Dvariono „Prie ežerėlio“ ir Karlo Davydovo Humoreską. Panašiai profesionaliai ir nepriekaištingai smuikavo Benas, interpretuodamas Sibelijaus „Lopšinę“ smuikui ir fortepijonui, op. 79, ir dalį Henryko Wieniawskio Koncertinės fantazijos Charles’io Gounod operos „Faustas“ temomis, op. 20. Daugiausiai publikos aplodismentų sulaukė dėmesingai interpretuota Schuberto Trio Es-dur Nr. 2 II dalis Andante con moto. Vakaro programą Gocentų trio užbaigė savitu, nauja muzikine kalba Arvo Pärto sukomponuotu Wolfgango Amadeus Mozarto Adagio fortepijoniniam trio. Palinkėkime jauniesiems Gocentams ir toliau sėkmingai tobulinti savo profesinius įgūdžius.  

 

***

Gausiai susirinkusius klausytojus sužavėjo koncertas, įvykęs balandžio 4 d. Lietuvos žydų bendruomenės Jaschos Heifetzo salėje. Nemažą poveikį sėkmei turėjo smagus ir nuoširdus atlikėjų bendravimas su auditorija. Įvairią programą solo atliko žavi ir energinga pianistė Irena Friedland – Haifos ir Tel Avivo universitetų pedagogė, nuo 2000 m. tyrinėjanti garsų ir vizualinių menų sąveiką. Gal todėl, kad anksčiau gyveno Kijeve, ji puikiai įtiko vakaro klausytojams, artistiškai ir laisvai dėstydama savo samprotavimus rusų kalba (koncerto išvakarėse pianistė surengė savo kūrybos vakarą Stasio Vainiūno namuose, jį vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis).

 

Įdomu buvo susipažinti su I. Friedland iš natų, su vos pakeltu fortepijono dangčiu atliktais Lietuvoje gal dar negirdėtais kūriniais: amerikiečių kompozitoriaus Charleso Tomlinsino Griffeso pora pjesių iš „Tone-Pictures“, op. 5, ukrainiečio Boriso Liatošinskio (Osvaldo Balakausko mokytojo) „Reflections“, op. 16 Nr. 2 ir Nr. 3, moderniu Nitza Lerner opusu „Memories“ (kaip sakė pianistė, jai įdomūs „supernauja“ muzikine kalba sukurti kūriniai). Išklausėme ir puikiai melomanams žinomus Preliudus: Čiurlionio (VL 185, 186, 189, 197), Aleksandro Skriabino (op. 11 Nr. 8, 11, 14) ir Sergejaus Rachmaninovo (op. 23 Nr. 6 ir 7) – aktyviai, audringai, labai laisvai naudojant rubato, spalvingai, su galingomis kulminacijomis, atlikėjos vidinį pasaulį atskleidžiančiomis traktuotėmis. Tik gaila, kad visi šie skirtingos stilistikos ir muzikinės kalbos kūriniai buvo interpretuojami analogiškai.

 

Antros koncerto dalies atlikėjai – du LMTA doc. Algirdo Januto dainavimo klasės auklėtiniai: Austėja Lukaitė (sopranas) ir magistrantas, Latvijos nacionalinio operos teatro solistas, Latvijos nacionalinio teatro aktorius Juris Jopė (tenoras) bei koncertmeisterė Gražina Zalatorienė.

 

Besikeisdami scenoje dainininkai atliko Senojo Vaidilos dainą iš Jurgio Karnavičiaus operos „Gražina“ ir „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš Giedriaus Kuprevičiaus miuziklo „Devynbėdžiai“. O antroje koncerto dalyje Leonardo Bernsteino bei Andrew Lloydo Webberio miuziklų fragmentai solo ir duetu nuskambėjo nepakankamai profesionaliai. Jauniems, artistiškiems vokalistams dar trūksta balso valdymo pagrindų. Lietuviškai visai neblogai kūrinius komentavęs latvis sužavėjo klausytojus ir koncerto pabaigoje atlikta Zitos Bružaitės „Elegija“. Gaila, kad pianistė Gražina Zalatorienė pamiršo uždengti fortepijono dangtį, nes skambioje salės akustikoje deramai girdėjosi tik vokalistų aštrokai interpretuojamos kulminacijos, o tyliuose epizoduose fortepijono akompanimentas balsus gerokai gožė. Jauniesiems dainininkams norisi patarti kantriai šlifuoti garsų išgavimo būdus arba pereiti prie vaidybos meno.

 

***

Jaunatviškas skirtingų šalių atstovų kvintetas „Edson Ensemble“ koncertavo Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje balandžio 5 dieną. Tai Šeduvoje gimusio fleitininko Remigijaus Kažukausko, pasivadinusio Remi J. Edson slapyvardžiu, iniciatyva 2013 m. Utrechto konservatorijoje (Nyderlandai) įkurtas ansamblis. Jo sudėtis neįprasta: pats Remigijus groja fleita (baigęs džiazo studijas LMTA, jas tęsė Utrechto konservatorijoje džiazinio atlikimo ir klasikinės fleitos klasėse), smuikuoja Naujosios Zelandijos atstovė Ella van der Mespel, dviem altais griežia Utrechto konservatorijos studentė Madi Aafke Luimstra iš Didžiosios Britanijos ir Jurrian Klapwijk iš Nyderlandų, o violončele – Violeta González Tomàs iš Ispanijos, beje, grojanti ir su „Artem Trio“.

 

Gana didelėje jų programoje skambėjo XX a. kompozitorių kūriniai, kurių daugumą savo kvintetui aranžavo R. Kažukauskas. Koncertas prasidėjo originaliu neobarokinės krypties anglų kompozitoriaus Geraldo Finzi „Interliudu“ obojui ir styginių kvartetui, pritaikytu fleitai. Keista, bet įvairių autorių panašiu laikotarpiu sukomponuoti kūriniai koncerte skambėjo beveik analogiškai. Labiausiai skyrėsi daugiau ar mažiau išplėtota fleitos partija. Maloniai nuteikė lietuvių ne kartą girdėtas smagus Fausto Latėno „Pasadoblis“. Girdėjome taip pat R. Kažukausko aranžuotus Jano van Gilse’o trijų kiek skirtingo charakterio dalių Trio, ne kartą Vilniuje koncertavusio įžymaus JAV džiazo pianisto Chicko Coreos dvi pjeses iš „Children’s Songs“ ir originalius kūrinius: JAV kompozitoriaus ir vargonininko Arthuro Foote’s „A Night Piece“ ir koncerto pabaigoje nuskambėjusį Ralpho Vaughano Williamso keturių dalių „Phantasy Quintet“. Pastarąjį jaunieji atlikėjai atliko ryškiausiai, išplėtojo kelias skambias kulminacijas. Besiklausant programos susidarė įspūdis, jog ansamblio nariai griežia korektiškai, profesionaliai, bet buvo tarsi kiek pavargę (galbūt po sėkmingo koncerto išvakarėse Šalčininkuose?), nes nesijautė jaunatviško žėrėjimo, energijos, pasigedau įtaigios, raiškios frazuotės, plėtotės ar jautresnio tyliųjų epizodų traktavimo. Tikimės, kad šie talentingi muzikai, vėl atvykę koncertuoti į Lietuvą, įtikins mus savo geriausiomis atlikėjų savybėmis.

 

B. d.

Raminta Gocentienė, Augustas Gocentas, Benas Gocentas, Rusnė Gocentaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Raminta Gocentienė, Augustas Gocentas, Benas Gocentas, Rusnė Gocentaitė. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gocentų šeima po koncerto. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Gocentų šeima po koncerto. Nuotrauka iš asmeninio archyvo
Remigijaus Kažukausko ansamblis
Remigijaus Kažukausko ansamblis
„Musica camerata Baltica“
„Musica camerata Baltica“
Aistė Baliunytė. M. Aleksos nuotr.
Aistė Baliunytė. M. Aleksos nuotr.