Kinų muzika, erhu ir Ramūnas Motiekaitis Vilniaus festivalyje
Kinų muzika. Kas iš mūsų žino, kokia ji? Labai džiugiuosi daug jos išgirdęs ir sužinojęs, kokia ji gyvybinga, tikroviška, graži ir profesionali. Tuo galėjome įsitikinti Vilniaus festivalio koncerte „Kinijos garsai styginiams ir erhu virtuozas Guo Gan“ birželio 5 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko, nacionaliniu instrumentu erhu grojo solistas iš Kinijos Guo Ganas. Koncerto partneris – Kinijos Liaudies Respublikos ambasada.
Konkurso „Vox Juventutis“ finalinio koncerto įspūdžiai
Paskutinį pavasario vakarą, gegužės 31-ąją, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko XIII jaunųjų kompozitorių chorinių kūrinių konkurso „Vox Juventutis ’19“ finalas. Tai unikali proga jauniesiems kūrėjams įgyti patirties kuriant chorinę muziką, kurią koncerte atlieka pripažinti profesionalai – Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas). Šiais metais kompozitoriai buvo kviečiami teikti kūrinius, kurie sietųsi su šiemet švenčiamomis chorvedžio ir vargonininko Juozo Naujalio 150-osiomis bei kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-osiomis gimimo metinėmis.
Įspūdžiai iš Vilniaus festivalio pradžios koncerto su Madeline Bell ir „Concertgebouw“ džiazo orkestru
Kai kurie Vilniaus festivaliai baigdavosi džiazo koncertu, kai kuriuose šios muzikos išvis nebūdavo. Na, o šiemet džiazu festivalis net prasidėjo. Birželio 3-iąją festivalio atidarymo koncerte pasirodė „Concertgebouw“ džiazo orkestras iš Nyderlandų, dainininkė Madeline Bell iš JAV ir mūsų saksofonininkas Kęstutis Vaiginis.








Programos „La vie de Bohème“ įspūdžiai
Jau ne naujiena, kad norintieji pabėgti nuo miestų šurmulio ir pasiklausyti aukščiausios prabos muzikos traukia į Paliesiaus dvarą. Čia, beje, ir gamtos mėgėjams yra kuo pasidžiaugti, ypač vasarą. Lietuviška Toskana pramintose apylinkėse pamatysi ir išliuoksėjusį į kelią kiškį, ir sliūkinančią lapę, ir padangėje ratus sukančius gandrus, o įvairiausių paukščių čiulbesys, nuvilnijantis pievomis, prilygsta gražiausiai muzikai. Melomanai į dvarą traukia smarkiai suintensyvėjusiame renginių tvarkaraštyje išsirinkę sau artimus žanrus – kas aukščiausio lygio džiazą (daugelis sapnuoja vėl atvykstantį Tordą Gustavseną), kas įžymių pianistų rečitalius (netrukus vėl skambins Andrius Žlabys, Viktoras Paukštelis), kas ansamblių ar orkestrų pasirodymus (nepaprastą įspūdį paliko „Kremerata Baltica“ su Gidonu Kremeriu ir Lucasu Debarque’u), kas vokalinės muzikos koncertus ir dar įvairiausio pobūdžio renginius jaukioje, geriausios akustikos salėje „Pasaga“. Prieš kelerius metus viešėjusi suomių operos žvaigždė Riikka Hakola bene viena pirmųjų čia pradėjo vokalinės muzikos koncertus. Bet kad dvare pamatytume ir išgirstume vos ne operos pastatymą – pirmas kartas. Pirmą birželio savaitgalį Paliesiuje įsikūrė, galima sakyti, mažoji „La Scala“. Nė kiek neperdedu – tokio meistriškumo operos solistus retai išgirsi didžiosiose Lietuvos scenose.








Pasirodė naujas Arvydo Malcio autorinis kamerinės muzikos albumas „Suskilęs laikas“
„Viskas prasideda nuo idėjos. Tada ieškau būdų jai realizuoti“, – viename interviu yra minėjęs kompozitorius, violončelininkas Arvydas Malcys, neseniai pristatęs naują kamerinės muzikos rinktinę „Suskilęs laikas“. Į ją kompozitorius sudėjo kūrybinę asmenybę taikliai įgarsinančius kamerinės muzikos kūrinius – savitos raiškos kūrybinių vertybių kvintesenciją.
Mintys, kviečiančios diskutuoti
Šitas tekstas beldėsi į mano galvą ir fermentavosi jau seniai. Kartais pagaudavau save ne tik tyliai, bet ir garsiai kalbančią su savimi apie nepakenčiamas senosios muzikos tendencijas Lietuvoje – negerai, vadinasi, laikas rašyti, garsiai šaukti raštu.
Pokalbis su muzikologu ir žurnalistu Jensu Corneliumi apie muzikos kūrybos atodangas bei aktualijas
Danų muzikologas, žurnalistas Jensas Cornelius parodo, kad prikelti visą kultūrą užtenka vieno žmogaus pastangų. Jensas yra itin veiklus danų muzikos propaguotojas. Turi populiarią „Twitter“ paskyrą (@CorneliusJens), aktyvų internetinį puslapį (www.jenscornelius.dk) bei „YouTube“ kanalą (Jens Cornelius), į kurį kelia daug archyvinių įrašų. Nežinomo danų romantizmo temą tęsiame kalbindami Jensą Cornelijų.
Pristatytas naujas Juozo Milašiaus vinilo albumas „Electric & Acoustic“
Viena paradoksaliausių Lietuvos džiazo asmenybių, gitaristas, kompozitorius ir įvairių performansų autorius, gebantis savo instrumentą prakalbinti neįtikėtinais balsais, konceptualistas ir eksperimentuotojas, nepaliaujantis gitaros galimybių tyrinėtojas Juozas Milašius gegužės pradžioje pristatė savitą vinilinę plokštelę „Juozas Milašius. Electric & Acoustic“. Ypatingas šios plokštelės muzikinio turinio sprendimas. Vienoje pusėje skamba elektrinė, o kitoje – akustinė gitara. Jeigu dar tiksliau, vienoje pusėje tėra vienas akordas, kitoje kitas, užgaunami su ilgomis pauzėmis.
Pianistų Dmitrijaus Levkovičiaus ir Agnės Radzevičiūtės koncerto įspūdžiai
Tikrą romantinės muzikos pliūpsnį gegužės 24 d. patyrė į Paliesiaus dvarą suvažiavę melomanai, nepabūgę ilgo kelio ir vėlyvo koncerto laiko – 19 valandos. Traukos subjektai – pasaulinio ryškumo žvaigždė, pianistas ir kompozitorius Dmitrijus Levkovičius (Dmitri Levkovich, JAV, Kanada) bei talentinga lietuvaitė Agnė Radzevičiūtė, su kuria jis ypatingos akustikos salėje puikiu fortepijonu atliko du ryškius virtuozinius kūrinius keturiomis rankomis. Kaip ir kiekvieną kartą, į dvarą atvykę anksčiau, galėjome mėgautis nuostabiais apylinkių vaizdais, pasivaikščioti gėrėdamiesi paukščių čiulbesiu, pasilepinti išskirtinio skonio dvaro virėjų paruoštu maistu bei karštaisiais gėrimais.
Apie istorines atodangas bei aktualijas
Superherojai... Mozė išpildo pranašystę – išveda savo tautą iš Egipto, vedžioja po dykumą tol, kol kartos pasikečia, kol vergo dvasią pakeičia Jahvės išrinktojo, mylinčio žmogaus dvasia (Antono Rubinšteino opera „Mozė“). Zygfridas iš šipulių perkala kardą Notungą, sudaužytą jo tėvo Zygmundo rankose, nukauna drakoną Fafnerį ir atgauna Nibelungų auksą (Richardo Wagnerio „Zygfridas“). Karalaitis Ivanas atsilaiko prieš meilės apžavus, pravirkdo Kaščėjevną, kurios ašaroje slypi jos tėvo Kaščėjaus mirtis, – Kaščėjus miršta, griūna Blogio ir Tamsos karalystė (Nikolajaus Rimskio-Korsakovo „Kaščėjus nemirtingasis“).