7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Įprastinės laikmenos epochos galas

Pristatytas naujas Juozo Milašiaus vinilo albumas „Electric & Acoustic“

Algirdas Klova
Nr. 22 (1301), 2019-05-31
Muzika
Juozas Milašius vinilo pristatyme. A. Gudo nuotr.
Juozas Milašius vinilo pristatyme. A. Gudo nuotr.

Viena paradoksaliausių Lietuvos džiazo asmenybių, gitaristas, kompozitorius ir įvairių performansų autorius, gebantis savo instrumentą prakalbinti neįtikėtinais balsais, konceptualistas ir eksperimentuotojas, nepaliaujantis gitaros galimybių tyrinėtojas Juozas Milašius gegužės pradžioje pristatė savitą vinilinę plokštelę „Juozas Milašius. Electric & Acoustic“. Ypatingas šios plokštelės muzikinio turinio sprendimas. Vienoje pusėje skamba elektrinė, o kitoje – akustinė gitara. Jeigu dar tiksliau, vienoje pusėje tėra vienas akordas, kitoje kitas, užgaunami su ilgomis pauzėmis. Juozas yra minėjęs, kad neįprastai sunku buvo šį albumą įrašinėti, nes garsai, skambantys įvairiu atstumu vienas nuo kito, yra įrašomi realiu laiku. Smūgio atstumai gali būti įvairiausi. Teoriškai vienas smūgis gali būti šiandien, kitas – rytoj arba po metų, o tarp šių smūgių irgi yra tiesa – laikas ir mikrovirpesiai. Neįgudęs klausytojas iš pradžių gali jaustis šokiruotas, nes nežinia kada tas akordas vėl pasigirs, bus toks pats, ar kitas, ir apskritai ar bepasigirs... Tai ypatinga estetika, kurią pats Juozas vadina trumpai – „laiko klausymas ir antiinstrumentalizmas“. Sąvoka labai plati ir kalbėti ar rašyti apie ją sunku. Juozas sako: „Kai mokaisi groti instrumentu, tavo smegenis jis ir užvaldo, ir ima diktuoti, tave valdyti, o ne priešingai. Išeiti iš instrumentalizmo labai sunku, bet tai man ir yra svarbiausia.“

 

„Antiinstrumentalizmas“ yra grojimo instrumentu įtakų atsisakymas arba vengimas. Aišku, reikia suvokti, kad šis reiškinys turi savo istoriją ir yra tapęs atskira diktatoriška srove (arba srovėmis). Ne vienus metus J. Milašius ieško nestandartinės medžiagos nagrinėjimui. Jis sako, kad visa žmonija evoliucionuoja arba juda viena kryptimi ir visas judėjimas gali būti programuojamas. Judame ne į skirtingas puses, tarkim, kaip ratilai, bet viena kryptimi. Kai įvyko didysis sprogimas (pirminis impulsas), visata pradėjo plėstis ir plečiasi į visas puses, o mes judame linija. Taigi, realiai kažką surasti ne pačioje tėkmėje, o šiek tiek šalia, yra, švelniai tariant, sunkoka.

 

Juozas sako: „Kuriant šį albumą susidarė įspūdis, kad mūsų evoliucija ir mus supantys reiškiniai yra kontroliuojami. Tas pojūtis mane aplankė ne pirmą kartą. Po maždaug dešimt metų, plėtojant šią idėją, išgirdau labai panašų vieno japonų muzikanto darbą. Tiesiog jis buvo sukurtas dešimt metų vėliau nei manasis. Man visuomet buvo keista, kaip beveik tuo pačiu laiku, niekaip nekontaktuojant vienam su kitu, gali gimti tokia keista, bet panaši idėja? Manęs nepaliko jausmas, kad viskas yra susiję nematomais saitais – mintys, idėjos, laikas, evoliucija...“

 

Naujasis albumas tikrai nebuvo tikslingai kurtas kaip albumas, tačiau jo atsiradimą pagimdė laikas. Maždaug prieš du dešimtmečius viename Lietuvos provincijos miestelyje Juozas netikėtai išgirdo varpo garsą, jo skambesys aidėjo ilgai, toli, plačiai. Tas garsas Juozo nepaliko ramybėje. Tai buvo ne forma, ne siužetas, ne plėtojimas. Gal tik spalva? Tam išgirsti ir suvokti reikalinga speciali vieta ir laikas. Tai savotiškas emocijų laukas.

 

„Garsas yra impulso virpesys, banga. Virpesį mes suvokiame kaip garsą ir suteikiame jam standartizuotą prasmę. Ta prasmė mumyse labai tvirta ir neleidžia nukrypti nuo linijos. Vėl nepalieka programavimo jausmas. Ilgai tą garsą ir nuotaiką mintyse stengdavausi išgirsti įvairiose erdvėse, kol po ilgo laiko supratau, kad turiu tai įrašyti. Įrašyti tiesiog sau, mėgautis procesu. Įrašinėjau ilgai, daugybę kartų. Dažniausiai nepavykdavo pagauti tos nuotaikos“, – pasakoja Juozas.

 

Pernai, praėjus nemažai laiko nuo tos istorijos ir įrašų, Juozui kilo mintis naujiems vinilams panaudoti senų nebereikalingų plokštelių vokus – juos perdirbti ir prikelti kitam gyvenimui, taip išsaugant dalelę gamtos ir žemės resursų. Tada Juozas ir suprato, kad toje plokštelėje turi būti panaudotas tas senas garsų įrašas. „Viskas per sekundę sugulė į savo vietas, lyg taip ir turėjo būti. Galvojau apie tokį albumą dvidešimt metų. Kartais ši idėja atrodydavo beprotiška. Kartais nuostabi. Gaminant šią vinilinę plokštelę mane persekiojo „ekologija“. Naudojau senų, išmetimui skirtų vinilinių plokštelių kartoną, vidinius vokus ir plastikines įmautes, perdirbdamas juos, keisdamas jų pirminę prasmę. Seną „išverčiau“ į naują, dovanodamas pomirtinį gyvenimą. Tai lyg daiktų reinkarnacija. Kai kas neišvengiamai sunaikinta. Kai kas išlieka. Išlikęs keičiasi, keisdamas viską aplinkui“, – sako muzikantas.

 

Graži mintis. Nedaryti iš naujo to, kas jau kadaise padaryta, – nepjauti vėl medžių, negaminti kartono, o panaudoti tai, kas yra. Matyt, todėl gimė parodos „Plastikas Kartonas­ Electric & Acoustic“ idėja. Paroda įvyko Jono Meko vizualiųjų menų centre Vilniuje. Pats Juozas Milašius ją pristatė taip: „Tai mano albumo „Electric & Acoustic“ pristatymas, atsisveikinant su visomis įprastinėmis garso ir vaizdo laikmenomis, kurias žinojome iki šiol. Epochos galas. Laidotuvės. Laiko tėkmės greičio pojūtis. Neišvengiamybės katarsis. Virsmo triumfas.“

 

Šioje parodoje buvo eksponuojami seni, bet pakeisti anksčiau išleistų vinilinių plokštelių vokai. Kitoje salėje pūpsojo dvi didžiulės vinilo plokštelių ir jų vokų krūvos – kaip medžiaga, skirta perdirbimui. Medžiaga, kuri jau baigia savo gyvenimo ciklą ir sutinka naują. Po to dar Juozas šiek tiek pagrojo. Taip, kaip nori, kaip jaučia. Visiems, kurie neignoruoja neįprastos muzikos raiškos, neatsisako kitokio meno suvokimo, ieško kažko naujo ir gaivaus, – labai rekomenduoju šį albumą.

Juozas Milašius vinilo pristatyme. A. Gudo nuotr.
Juozas Milašius vinilo pristatyme. A. Gudo nuotr.
Juozo Milašiaus vinilo pristatymas. A. Gudo nuotr.
Juozo Milašiaus vinilo pristatymas. A. Gudo nuotr.