Audringa romantika Paliesiuje

Tikrą romantinės muzikos pliūpsnį gegužės 24 d. patyrė į Paliesiaus dvarą suvažiavę melomanai, nepabūgę ilgo kelio ir vėlyvo koncerto laiko – 19 valandos. Traukos subjektai – pasaulinio ryškumo žvaigždė, pianistas ir kompozitorius Dmitrijus Levkovičius (Dmitri Levkovich, JAV, Kanada) bei talentinga lietuvaitė Agnė Radzevičiūtė, su kuria jis ypatingos akustikos salėje puikiu fortepijonu atliko du ryškius virtuozinius kūrinius keturiomis rankomis. Kaip ir kiekvieną kartą, į dvarą atvykę anksčiau, galėjome mėgautis nuostabiais apylinkių vaizdais, pasivaikščioti gėrėdamiesi paukščių čiulbesiu, pasilepinti išskirtinio skonio dvaro virėjų paruoštu maistu bei karštaisiais gėrimais.   

Gerai, kad publika iš anksto žino, kas koncertuos, mat čia dažnai pasitaiko keblumų dėl programos anonsavimo. Prieš koncertą viena iš organizatorių paskelbė artistų pavardes ir paminėjo kelis kompozitorius, bet kokie konkrečiai kūriniai skambės, buvo galima sužinoti tik internete iš anksto. Dėl to net įvyko nesusipratimas antroje koncerto dalyje, kai klausytojai pamanė, kad programa jau išsemta ir ėmė dėkoti atlikėjams nešdami gėles. Dmitrijui Levkovičiui neliko kitos išeities, kaip anglų ir rusų kalbomis pranešti, kad jis dar paskambins tris Ferenco Liszto kūrinius.   

Šis Ukrainoje gimęs talentingas menininkas virtuozas turi Izraelio ir Kanados pilietybes, gyvena Niujorke, yra daugybės tarptautinių konkursų laureatas. Jo į kompaktinę plokštelę įrašyti Sergejaus Rachmaninovo 24 Preliudai buvo aukštai įvertinti kritikų, pelnė „International Classical Music Award“ nominaciją. Abu Dmitrijaus tėvai taip pat pianistai. Tėvas – ir žymus kompozitorius. Po kelių emigracijų šeima apsigyveno Toronte, Kanadoje. Kaip pianistas D. Levkovičius vienuolika metų studijavo pas Sergejų Babajaną, kompoziciją – Curtis muzikos institute Filadelfijoje. Po to, kai dėl kompozicijos studijų jis daug metų neskambino, vėl tapti koncertuojančiu pianistu buvo nelengva. Kaip sako pats Dmitrijus, tai įvyko vėlai, būnant dvidešimt dvejų. Ypač aukštai jis vertinamas už Fryderyko Chopino kūrinių interpretacijas, yra pelnęs ir specialius publikos prizus. Pianistas nuolat kviečiamas vesti fortepijono ir kamerinės muzikos meistriškumo pamokas įvairiuose pasaulio universitetuose, dalyvauti tarptautinių konkursų žiuri. Jis plačiai koncertuoja pasaulyje solo ir su žymiausiais orkestrais bei dirigentais. Daug dėmesio sulaukė jo paskambintas Rachmaninovo Ketvirtasis koncertas fortepijonui su Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestru, diriguojamu Valerijaus Gergijevo.

Paliesiaus dvaro koncerto programoje – bene ryškiausi romantikų Chopino, Liszto, Franzo Schuberto, Felixo Mendelssohno opusai bei Ludwigo van Beethoveno 32 variacijos. Temperamentingai ir labai jautriai solo atliekamų kūrinių traktuotes D. Levkovičius paįvairino skambindamas keturiomis rankomis su sutuoktine, talentingąja Agne Radzevičiūte. Pirmoje koncerto dalyje jie atliko retokai scenoje skambančius Mendelssohno Andante et Allegro Brillant, o antroje – Schuberto Allegro a-moll „Lebensstürme“ („Gyvenimo audros“), po kurio publika ir pašoko iš savo vietų dėkoti virtuozams. Smagu buvo gėrėtis dviejų bendraminčių, romantiškos prigimties, jautrių pianistų muzikavimu, lyriniuose epizoduose visai analogiškai traktuojančių frazes, o audringas, veržlias, virtuozines atkarpas atliekančių pašėlusiai meistriškai ir vieningai. Didžiausi pagyrimo žodžiai Agnei, kuri savo nuoširdžiu muzikavimu bei virtuoziškumu duete prilygo pasaulyje išgarsėjusiam Dmitrijui. Beje, taip pat daugelio tarptautinių konkursų laureatės Agnės koncertai Paryžiuje ir Vilniuje buvo transliuojami per „Mezzo TV“ . Baigusi Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, dabar ji gyvena Niujorke, kur tobulina savo meistriškumą.  

Paliesiaus dvaro koncerto programą Dmitrijus sumanė įdomiai. Tarp visų keturių Chopino Baladžių, kurių Pirmąja pradėjo, o Ketvirtąja baigė savo solinį pasirodymą, įkomponavo kitų autorių kūrinius. Po labai jausmingai, su šiltais romantiniais atodūsiais traktuotų Chopino Baladės Nr. 1 lyrinių epizodų jis sugebėjo staiga greitu tempu, audringai paskambinti jos veržliąsias dalis, kas buvo būdinga visų šį vakarą skambėjusių kūrinių interpretacijoms.

Beethoveno 32 variacijas c-moll pianistas atliko labai temperamentingai, su ryškiomis variacijų charakteristikomis. Po to sekė tobula, tiesiog nuostabi Chopino Baladės Nr. 2 traktuotė. Taurius, subtilius, rafinuotus epizodus keitė audringa, labai veržli muzika. Pasigirdo susižavėjimo šūksniai iš publikos. Prieš pertraukėlę dar gėrėjomės keturiomis rankomis meistriškai atliktu Mendelssohno Andante et Allegro Brillant.

Antros koncerto dalies pradžioje nuskambėjusioje Chopino Baladėje Nr. 3 paprastas, lyg pasakojant pateikiamas temas keitė jausmingi skambesiai ir temperamentingi, labai greiti, kokybiški epizodai. Šypseną kėlė pianisto „duetas“ su įvairiausių paukščių čiulbėjimu už sienų, kuris savitai papildė fortepijono garsus tyliose frazėse. Labai gražiai, trapiai bei spalvingai, su ryškiomis temperamentingomis detalėmis nuskambėjo D. Levkovičiaus ir A. Radzevičiūtės traktuotas Schuberto „Lebensstürme“. Po to pasipylė aukščiausiu virtuoziškumu, neįtikėtinai meistriškai ir gyvybingai D. Levkovičiaus interpretuotos transkripcijos: Liszto–Vladimiro Horowitzo Rapsodija Nr. 2 cis-moll, žavus Schuberto–Liszto „Valsas kaprisas“ bei virtuoziškumu ir temperamentu visiškai pritrenkęs Liszto–Georgeso Cziffra Grand Galop Chromatique.  

Kai jau atrodė, kad neįmanoma labiau nustebinti meistriškumu bei įtaiga, D. Levkovičius paskambino ir Ketvirtąją Chopino baladę. Čia šis talentingas menininkas atskleidė subtiliausią savo esybę, ilgesingais, melancholiškais, tyliais epizodais virpindamas melomanų širdis. Pakilios nuotaikos, sočiai prisipildę puikios romantinės muzikos skirstėmės po koncerto. Kilo mintis, kad jeigu D. Levkovičius norėtų pagal užsienio atlikėjų madas patrumpinti savo pavardę, jam labai tiktų trumpinys Lev (lietuviškai – liūtas), nes tai taikliai atspindėtų jo audringą prigimtį.