Kronika

LKS inf.

LIETUVOS KINEMATOGRAFININKŲ SĄJUNGOS NARIŲ VISUOTINIO SUSIRINKIMO REZOLIUCIJA

 

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Visuotinis susirinkimas pažymi, kad jau ne pirmus metus Lietuvos kine aktyvėja nerimą keliantys procesai, vedantys į nacionalinio kino deprofesionalizaciją. Išryškėjo konfliktas tarp skirtingai suvokiamų nacionalinio kino raidos krypčių, tarp autorinės kūrybos ir vadinamųjų kino industrijų. Tai skatina nesveiką diskusijų atmosferą ir trukdo susikalbėti kino kūrėjams. Vieni jų suvokia kiną, kaip sudėtinę nacionalinės kultūros dalį, kiti – tik kaip verslą, ir ši takoskyra vis didėja.  

Prisidengus Lietuvoje itin madinga žiūroviškumo sąvoka, ekranus pasiekia menkaverčiai, į žemiausio lygio auditoriją orientuoti filmai. Dažnai tai mėgėjiški darbai, neatitinkantys jokių profesionalumo kriterijų. Atskirai paėmus, čia nėra nieko naujo, – visais laikais kinas visur buvo ir aukštasis, ir žemasis menas, ir nacionalinės kultūros dalis, ir pelningas verslas. 

Autorių kolektyvas

Nidos architektūra

 „Architektūros [fotografijų] fondas“ – architektūros studentų ir architektų suburta iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas, pasitelkiant meninę ir dokumentinę fotografiją, atkreipti visuomenės ir architektų dėmesį į Lietuvos miestų erdvėse nykstančias, gyvuojančias arba besikuriančias architektūrines aktualijas.

Šios iniciatyvos savanorių fotografijose fiksuojama ir aktualizuojama, kaip miestų erdvėse, veikiant laiko ir visuomenės kaitai, keičiasi –  nyksta, prisitaiko arba kuriasi – architektūra. Daug dėmesio teikiama architektūros ir žmogaus santykiui, keliant klausimus, kaip žmogus prisitaiko prie architektūros arba kaip pritaiko, modifikuoja architektūrą savo poreikiams.

Elena Černiauskaitė

 Istorinio ir naujojo tekstilės meno renginiai Varšuvoje

Taip sutapo, kad šiemet Europoje gausu svarbių tekstilės meno parodų: gegužės 6 d. atsidarys labiau tradicinę tekstilės kryptį išlaikanti Tarptautinė tapiserijos trienalė Lodzėje (Lietuvai atstovaus Eglės Gandos Bogdanienės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės darbai), rudenį vyks naujovių nesibodinti 9-oji Kauno bienalė „UNITEKSTAS“, o į Komą (Italija) pakvies kasmetinė Tekstilės miniatiūrų paroda. Be šio gražaus pluošto, apimančio visas svarbiausias tekstilės meno plėtotes, organizuojama gausybė smulkesnių, bet ne mažiau įdomių renginių.

Vienas tokių – paroda „Tekstilės didybė“ („Splendor tkaniny“) Nacionalinėje dailės galerijoje „Zachęta“ Varšuvoje. Kuratorius Michałas Jachuła pristato meninę tekstilę platesniame šiuolaikinio meno kontekste ir sutelkia žiūrovų dėmesį į kūrybos sritį, kuri pastaraisiais dešimtmečiais nepakliuvo į pirmaujančių parodų organizatorių interesų lauką. Išskyrus keletą išimčių, parodoje eksponuojami Lenkijos menininkų darbai, sukurti nuo XX a. 5-ojo dešimtmečio antros pusės iki šių dienų (tarp autorių ir lietuviams gerai žinoma Magdalena Abakanowicz, Włodzimierzas Cyganas, Zofia Kulik bei daugybė kitų), surinkti iš muziejų, galerijų ir privačių kolekcijų. 

7md inf.

 Alberto Stankowskio kreipimasis

Redakciją pasiekė Lenkijos žydų istorijos muziejaus programų skyriaus vedėjo Alberto Stankowskio laiškas, kuriame reiškiamas susirūpinimas istorinių pastatų kvartalo, vadinamosios Warburgo kolonijos, Breste (Baltarusija) likimu, nes šioje vietoje „Maxima“ parduotuvių tinklas ketina statyti prekybos centrą. Laiške prašoma informuoti apie tai Lietuvos visuomenę.

Gerbiamieji,

Lenkijos žydų istorijos muziejus gavo Europos urbanistikos direktorės Irenos Ławrōwskos ([email protected]) laišką, kviečiantį padėti išgelbėti Warburgo koloniją Breste.Warburgo kolonija – tai 1920 m. žydų organizacijos „Joint Distribution Committee“ iniciatyva pastatytas medinių namų kvartalas, kuris buvo skirtas karo negandų ištiktiems žmonėms. Trečiajam Reichui užpuolus Sovietų Sąjungą, naciai iškėlė kolonijos gyventojus į getą, o kvartalą pavertė sovietų karo belaisvių stovykla. 1944 m., kai miestą užėmė Raudonoji armija, į stovyklą keletui metų buvo suvaryti vokiečių ir italų karo belaisviai. 1950 m. pastatai vėl buvo apgyvendinti Bresto miestiečių.

LTMKS taryba

VIEŠAS KREIPIMASIS Į LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJĄ

VIEŠAS KREIPIMASIS Į LIETUVOS KULTŪROS MINISTERIJĄ DĖL LIETUVOS ŠIUOLAIKINIO MENO PRISTATYMO VENECIJOS ŠIUOLAIKINIO MENO BIENALĖJE PROJEKTŲ KONKURSO NUOSTATŲ

Lietuvos šiuolaikinio meno reprezentavimas Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje, ko gero, vienoje prestižiškiausių šiuolaikinio meno renginių, yra svarbus formuojant Lietuvos kaip demokratiškos, šiuolaikiškos valstybės įvaizdį. Būtent todėl atstovavimo Lietuvai šioje bienalėje konkursas yra ypač aktuali ir jautri tema.

7md inf.

Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d.
 

Šį savaitgalį paskelbti Europos kino akademijos apdovanojimų nominantai. Nugalėtojai paaiškės gruodžio 1 d. Maltoje per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją, kuri šiemet vyks jau 25 kartą.

Geriausio Europos 2012 metų filmo apdovanojimui nominuoti: Michaelio Haneke‘s filmas „Meilė“ („Amour“, Austrija, Prancūzija, Vokietija), Christiano Petzoldo „Barbara“ (Vokietija), Paolo ir Vittorio Taviani „Cezaris turi mirti“ („Cesare deve morire“, Italija), Olivier Nakache‘o ir Erico Toledano „Neliečiamieji“ („Intouchables“, Prancūzija), Thomaso Vinterbergo „Medžioklė“ (Jagten“, Danija) ir Steve‘o McQueeno „Gėda“ („Shame“, D. Britanija).

Lietuvos dailės istorikų draugijos inf.

Pastaraisiais metais atgijęs dėmesys Vilniaus medinei architektūrai, formuojančiai nepakartojamą Žvėryno, Užupio ir kitų istorinių Lietuvos sostinės dalių peizažą, daugelio vertingų pavyzdžių gali nebeišgelbėti. Lietuvos dailės istorikų draugijai didelį nerimą kelia dabartinė pastato, esančio Vilniuje, Polocko g. nr. 52, būklė.

Šis pastatas pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto Ivano Levickio projektą. 1887-aisiais pagal inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą namas buvo perstatytas. Tai ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas. Jame tarpukariu gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės – menininkai

Rengėjų inf.

Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos bendruomenės ir Lietuvos kultūrinės visuomenės peticija

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui
Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui Valentinui Stundžiui

Esame sunerimę dėl Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykstančių procesų, kurie prieštarauja mokyklos misijai ir uždaviniams, neigiamai veikia mokinių ugdymą, jų profesinį rengimą, taip pat mokytojų galimybes perduoti savo žinias ir visaverčiai dalyvauti bendruomenės gyvenime. Pastarųjų metų mokyklos administracijos veiksmai, vadovaujant Romualdui Kondrotui, pražūtingai atsiliepia Lietuvos kultūriniam gyvenimui: mokiniai pradeda rinktis užsienio mokyklas, o nusipelnę mokytojai patys palieka mokyklą arba yra atleidžiami iš darbo. Administracijos nepakantumas, kolegų profesionalų konstruktyvių siūlymų nepaisymas, viešumo vengimas, mokyklos struktūrų sudarymas pagal lojalumą administracijai, pažeidžiant demokratijos ir skaidrumo principus, kuria nepasitikėjimo ir netikrumo atmosferą. Mokyklos bendruomenę sutrikdė viešoje erdvėje pasirodę pranešimai apie finansinius pažeidimus mokykloje.

7MD

Festivalis „Ad Hoc: nepatogus kinas“

Spalio 17 d. Vilniuje prasidėsiantis dokumentinio kino festivalis „Ad Hoc: nepatogus kinas“ pristatys per keturiasdešimt naujausių dokumentinių filmų; laukiama atvykstant keturiolikos užsienio kino kūrėjų. Filmai suskirstyti į šešias temines programas: „Vidurio Rytai iš arčiau“, „Kertant sienas“, „Postsovietinė panorama“ , „Siekiant teisingumo“, „Ekrane moterys“, „Žalioji programa“, „Nauji lietuvių režisierių filmai“, taip pat bus surengtas specialus seansas, kuriame bus parodytas suomių filmas „Panko sindromas“ (rež. Jukka Kärkkäinen, J-P Passi).

Jau šeštą kartą vyksiančio „Nepatogaus kino“ programoje šiemet ypač daug dėmesio skirta tarptautinėms aktualijoms – nedemokratiškų režimų griūčiai arabų valstybėse (Egiptas, Jemenas), su priespauda kovojančių visuomenių realijoms (Iranas, Sirija), tvyrančiai įtampai Vidurio Rytuose. Savo įspūdžius iš filmavimų šiame regione žiūrovams pasakos į Vilnių atvykstantys režisieriai Petras Lomas ir Marcusas Vetteris. Nebe pirmą filmą arabų kraštuose kuriantis Petras Lomas pristatys naujausią filmą apie

informacija 7MD

Vilniaus rotušėje visą spalio mėnesį kukliai glaudžiasi žymaus kino dokumentininko ir Vilniaus bei Žvėryno kraštotyrininko Vytauto Damaševičiaus parengta paroda „Vilniaus genofondas“. Tai prieškario Vilniaus veidai iš Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų 1920–1939 m. miesto magistrato pasų stalo bylų nuotraukų, parodos rengėjo aptiktų ir išdidintų. Jau esame rašę apie V. Damaševičiaus rastą...