7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LKS inf.

LKS inf.

Kino klubo filmų programoje – „Portugalijos mįslė“

Kovo ketvirtadienių vakarais Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas kviečia žiūrėti pirmąkart Lietuvoje rengiamos programos „Portugalijos mįslė“ filmus.

 

„Portugalijos mįslė“ – tai kinematografininkų sąjungos iniciatyva parengta programa, atspindinti šiuolaikinės Portugalijos aktualijas, nuotaikas, autorių kino strategijas. Programą sudarė seniausia Portugalijos kino draugija „Clube Português de Cinematografia – Cineclube do Porto“. Porte klubas rodys lietuviškus filmus„Adomas nori būti žmogumi“, „Niekas nenorėjo mirti“ „Velnio nuotaka“, „Jausmai“, rudenį Porto tarptautiniame festivalyje bus surengta šiuolaikinio Lietuvos kino panorama.

Kadras iš filmo „Lizdas“
Kadras iš filmo „Lizdas“
LKS inf.

Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ užbaigs Audriui Kemežiui skirtą retrospektyva

Vienos ryškiausių dokumentinio kino režisierių Giedrės Žickytės filmas „Meistras ir Tatjana“ užbaigs operatoriaus Audriaus Kemežio atminimui skirtą retrospektyvą Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube.

 

Pernai mirusio A. Kemežio filmuotiems filmams, prisiminimams apie operatorių skirtuose vakaruose nestigo lietuviško kino gerbėjų. Filmus pristatė, prisiminimais apie ypatingą operatoriaus bendraautorystę, kūrybinius ir techninius sprendimus su žiūrovais dalijosi režisieriai Giedrė Beinoriūtė, Arūnas Matelis, Audrius Stonys, Kristijonas Vildžiūnas, prodiuserė Uljana Kim.

„Meistras ir Tatjana“ filmavimo akimirka
„Meistras ir Tatjana“ filmavimo akimirka
LKS inf.

Kino klube operatorių Audrių Kemežį prisimins „Senekos dienos“ kūrėjai

Ketvirtadieniais Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas kviečia žiūrėti operatoriaus Audriaus Kemežio filmus. Retrospektyvos peržiūrose režisieriai prisimena šio talentingo operatoriaus indėlį į mūsų šiuolaikinį kiną.

 

Pernai po sunkios ligos miręs A. Kemežys per du kūrybos dešimtmečius nufilmavo virš 50 filmų, keli operatoriaus darbai dar laukia premjerų.A. Kemežio darbai apdovanoti trimis „Sidabrinėmis gervėmis“, dviem Kinematografininkų sąjungos apdovanojimais, Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimu „Ąžuolas“, keliais tarptautiniais prizais. Operatorius po mirties apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už „talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį”

Audrius Kemežys filmuojant „Senekos dieną“
Audrius Kemežys filmuojant „Senekos dieną“
Kadras iš filmo „Senekos diena“
Kadras iš filmo „Senekos diena“
Kadras iš filmo „Senekos diena“
Kadras iš filmo „Senekos diena“
LKS inf.

Dalis Audriaus Kemežio širdies liko Tian Šanio ledynuose

„Kažkur skaičiau, kad žmonės, kuriuos susitinkame gyvenimo kelyje, yra mums atsiųsti kaip išbandymas arba kaip dovana. Audrius neabejotinai man buvo didžiausia ir neįkainojama gyvenimo, likimo, Dievo dovana. Tą laiką, kartu kuriant filmus, kartu tylint, kartu juokiantis, kartu kenčiant nuovargį ir šaltį, kartu atrandant tą vienintelį kadrą, prisiminsiu kaip šviesiausias savo kūrybinio kelio akimirkas“, – prisimindamas operatorių Audrių Kemežį sako kino režisierius Audrius Stonys.

Kadras iš A. Stonio filmo „Moteris ir ledynas“. A. Kemežio nuotr.
Kadras iš A. Stonio filmo „Moteris ir ledynas“. A. Kemežio nuotr.
LKS inf.

„Prieš parskrendant į Žemę“ pratęs Audriaus Kemežio atminimui skirtą retrospektyvą

Retrospektyvą, skirtą kino operatoriaus Audriaus Kemežio atminimui, Kinematografininkų sąjungos Kino klube ketvirtadienį, vasario 14 d., pratęs vienas garsiausių pasaulyje lietuviškų filmų – režisieriaus Arūno Matelio dokumentinis pasakojimas „Prieš parskrendant į Žemę“.

 

Operatorius A. Kemežys po sunkios ligos mirė pernai vasario 5 d.; per du kūrybos dešimtmečius operatorius nufilmavo pusšimtį filmų, pelnė daug nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų.

Kadras iš filmo „Prieš parskrendant į Žemę“
Kadras iš filmo „Prieš parskrendant į Žemę“
LKS inf.

Ketvirtadienį prasideda filmų retrospektyva, skirta operatoriaus Audriaus Kemežio atminimui

Prieš metus Lietuvos kinas patyrė didžiulę netektį – 2018 m. vasario 5 d. mirė kino operatorius Audrius Kemežys. Vienas talentingiausių, darbščiausių profesionalų, kurio talentas ir ypatingas jautrumas padėjo įgyvendinti kūrybinius ne vieno režisieriuas sumanymus, po mirties buvo apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už „talento ir dvasios šviesos pakylėtą operatoriaus meną, nutiesusį tiltus į ateitį“. Keli operatoriaus nufilmuoti filmai dar laukia premjerų.

 

Per du kūrybos dešimtmečius A. Kemežys nufilmavo per 50 filmų, jo prizų kolekcijoje – trys „Sidabrinės gervės“, du Kinematografininkų sąjungos apdovanojimai, Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimas „Ąžuolas“, keli tarptautiniai įvertinimai.

Audrius Kemežys
Audrius Kemežys
Kadras iš filmo „Moteris ir ledynas“
Kadras iš filmo „Moteris ir ledynas“
Kadras iš filmo „Prieš parskrendant į Žemę“
Kadras iš filmo „Prieš parskrendant į Žemę“
Kadras iš filmo „Senekos diena“
Kadras iš filmo „Senekos diena“
LKS inf.

Režisierius Algirdas Tarvydas: „Europos parko kūrimo ir šalies istoriją turėjau užfiksuoti“

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klubas 2019-uosius pradeda kviesdamas prisiminti Europos parko įkūrimą ir pirmuosius atkurtosios Nepriklausomybės žingsnius. Savo naujausią filmą „Europos parkas. Pradžia“, kuriame persipina šalies kultūros ir politikos gyvenimas, kino klubo žiūrovams šį ketvirtadienį, sausio 10 d. pristatys dokumentininkas, režisierius ir operatorius Algirdas Tarvydas.

Algirdas Tarvydas. Organizatorių inf.
Algirdas Tarvydas. Organizatorių inf.
LKS inf.

Paskelbti Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimų nugalėtojai

Gruodžio 20 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje paskelbti 20-ųjų Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimų nugalėtojai. Komisija, kurią šiais metais sudarė režisierė Jūratė Samulionytė, kino kritikė Santa Lingevičiūtė, režisierius Ignas Miškinis, operatorius Janas Vitoldas Tomaševičius ir kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė, pagrindinį apdovanojimą skyrė garso režisieriui Jonui Maksvyčiui už profesinę meistrystę ir jautrų požiūrį į kino garsą, kuris prakalbina lietuviškojo kinematografo vaizdinius.

 

Kitais dviem specialiais apdovanojimais apdovanoti dokumentinių filmų režisierius Audrius Stonys už pagautą ir sustabdytą laiką Baltijos šalių poetinės dokumentikos peizažuose ir universalią kino kalbą filme „Laiko tiltai“ bei režisierė Giedrė Beinoriūtė už jautrios temos atskleidimą kinematografinėmis priemonėmis bei įtaigiai sukurtus aktorių vaidmenis filme „Kvėpavimas į marmurą“.

Kadras iš filmo „Laiko tiltai“
Kadras iš filmo „Laiko tiltai“
Kadras iš filmo „Kvėpavimas į marmurą“
Kadras iš filmo „Kvėpavimas į marmurą“
LKS inf.

Teisučio Makačino kamerinės kūrybos popietė

Kompozitorius profesorius Teisutis Makačinas šį rudenį švenčia gražų jubiliejų ir kūrybinės veiklos 60-metį. Tęsdamas savo autorinių koncertų maratoną, kartu su ansambliu „Vilniaus arsenalas“ kviečia į kamerinės muzikos koncertą. Gruodžio 2 d. 16 val. jaukiame Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje skambės klausytojų pamėgti spalvingi kūriniai: sonatina „Miražas“, tango „Krintanti žvaigždė“, „Trys preliudai“ fortepijonui, siuita „Iš paraštės“, „Armėniškas sąsiuvinis“, „Trys pasakos“ (L. Gutausko ž.) ir „Trys šokiai“ fleitai ir fortepijonui. Kūrinius atliks ansamblio „Vilniaus arsenalas“ nariai – Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (klavesinas) – ir solistė Dovilė Kazonaitė (sopranas). Popietę ves muzikologė Laimutė Ligeikaitė.

Teisutis Makačinas ir „Vilniaus arsenalas“. LKS nuotr.
Teisutis Makačinas ir „Vilniaus arsenalas“. LKS nuotr.
LKS inf.

Algirdo Klovos autorinis vakaras

Lapkričio 3 d. (šeštadienį) 18 val. Kompozitorių namuose Vilniuje (A. Mickevičiaus g. 29) rengiamas vakaras kompozitoriaus Algirdo Klovos sukakties proga. A. Klova ne tik žinomas kamerinių, simfoninių kūrinių, dainų autorius, bet ir puikiai pažįstamas kitų žanrų gerbėjams – griežia smuiku su savo kapela „Vydraga“, ištikimai dalyvauja country muzikos festivaliuose, ne kartą pripažintas geriausiu country instrumentininku Lietuvoje. O kur dar skoningos jo popmuzikos dainos, pavyzdžiui, „Vakar vakare“, „Aš noriu Kalėdų“ ir kt., kurių vis norisi pasiklausyti kaip atgaivos prie rusenančio židinio.

 

Jaukiai pabūti kviečiami ir šio vakaro svečiai, kuriuos kompozitorius pasitinka savo ryškiausiais kamerinės kūrybos puslapiais – tai tarptautiniam talentingų muzikantų trio „Agora“ skirti kūriniai „Ferihymnia“, „Saulės triptikas“, žinomo pianisto Arūno Šlausto interpretuojami „Spalva“, „Kita spalva“, populiarioji „Kaimo smuikininko melodija“, prigijusi Nacionalinės premijos laureato Čiurlionio kvarteto repertuare, ir nuotaikinga, gili, kupina emocijų vokalinė kūryba Liudviko Jakimavičiaus, Liutauro Degėsio, Vlado Braziūno tekstams – ciklai „Keltininkas“, „Ryto vandens spalva“, „Lino laimė“, dainos vaikams.

Algirdas Klova. LKS archyvo nuotr.
Algirdas Klova. LKS archyvo nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 6  >>> Archyvas