Spalio 17 d. Vilniuje prasidėsiantis dokumentinio kino festivalis „Ad Hoc: nepatogus kinas“ pristatys per keturiasdešimt naujausių dokumentinių filmų; laukiama atvykstant keturiolikos užsienio kino kūrėjų. Filmai suskirstyti į šešias temines programas: „Vidurio Rytai iš arčiau“, „Kertant sienas“, „Postsovietinė panorama“ , „Siekiant teisingumo“, „Ekrane moterys“, „Žalioji programa“, „Nauji lietuvių režisierių filmai“, taip pat bus surengtas specialus seansas, kuriame bus parodytas suomių filmas „Panko sindromas“ (rež. Jukka Kärkkäinen, J-P Passi).
Jau šeštą kartą vyksiančio „Nepatogaus kino“ programoje šiemet ypač daug dėmesio skirta tarptautinėms aktualijoms – nedemokratiškų režimų griūčiai arabų valstybėse (Egiptas, Jemenas), su priespauda kovojančių visuomenių realijoms (Iranas, Sirija), tvyrančiai įtampai Vidurio Rytuose. Savo įspūdžius iš filmavimų šiame regione žiūrovams pasakos į Vilnių atvykstantys režisieriai Petras Lomas ir Marcusas Vetteris. Nebe pirmą filmą arabų kraštuose kuriantis Petras Lomas pristatys naujausią filmą apie revoliuciją Egipte „Atgal į aikštę“ („Back to the Square“). Ne mažiau įtemptoje aplinkoje teko dirbti ir režisieriui iš Vokietijos Marcusui Vetteriui, kurio filmas „Dženino miesto kinas“ („Cinema Jenin“) pasakoja apie bandymą rasti bendrą kalbą tarp žydų ir arabų bendruomenių Palestinos Vakarų krante. Šie filmai yra programoje „Vidurio Rytai iš arčiau“.
Šeši skirtingi ne vieną apdovanojimą pelnę filmai sudaro programą „Kertant sienas“. Jie kelia migracijos klausimus. Neatsitiktinai du šios programos filmai sukurti Italijoje – šalyje, kurią vartais į Europą laiko daugelis imigrantų. Festivalyje laukiami režisieriai: Rossella Schillachi pristatys filmą „Kitokia Europa“ („Altra Europa“), Massimo D’Anolfi ir Martina Parenti – „Tvirtovę“ („Il Castello“). Pastarasis uždaroje Milano oro uosto erdvėje meistriškai nufilmuotas filmas jau spėjo pelnyti ne vieno prestižinio kino festivalio prizą.
Festivalis tęsia tradiciją nagrinėti posovietinių valstybių realijas. Programoje „Postsovietinė panorama“ šiemet bus parodyti filmai, atskleidžiantys kaimyninių (Rusija, Baltarusija) ir tolimesnių (Ukraina, Gruzija) šalių realijas. Festivalio žiūrovų laukia susitikimas su viena jaunų Gruzijos dokumentinio kino kūrėjų Salome Jashi, kuri pristatys naujausią savo filmą „Bakhmaro“. Filmo „herojus“ – dar sovietmečiu pastatytas ir kadaise prabangus provincijos viešbutis. Jis metaforiškai atspindi pastaraisiais dešimtmečiais Gruzijoje vykusias permainas. Suomio Ari Martikaineno filmo „Rusijos laisvamanis“ („Russian Libertine“) herojus – garsus rusų rašytojas Viktoras Jerofejevas. Jis yra subtilus ir įžvalgus Rusijos gyvenimo stebėtojas.
Programos „Siekiant teisingumo“ filmus sieja jų herojai. Skirtingose šalyse jie ieško galbūt ir skirtingai suvokto teisingumo. Amerikiečių Erico Strausso ir Daniele Anastasion filmas „Generolo Plikašiknio nuodėmių atpirkimas“ („The Redemption of General Butt Naked“) pasakoja apie vieną žiauriausių Liberijos pilietinio karo vadų. Jis prievartavo, žudė, grobė vaikus ir liepė jiems žudyti savo artimuosius. Vietos gyventojai jį geriau pažinojo „Generolo plikašiknio“ vardu, nes dažnai mūšio lauke jis pasirodydavo visiškai nuogas, tik su kareiviškais batais ir automatu rankose. Dabar generolas keliauja po Liberiją skleisdamas Dievo žodį. Jis ieško tų, kuriuos suluošino ir įskaudino, prašo atleidimo.
Programa „Ekrane moterys“ skirta moterų teisėms ir lyčių lygybei. Šiemet į moterų problemas žvelgiama plačiau ir įvairiau. Bus parodyti filmai apie įvairias formas įgyjančią prekybą moters kūnu („Prastas oras“, „Modelis“), prievartą („Laiškas iš Vokietijos“), siekį kontroliuoti moters kūną, seksualinį gyvenimą, reprodukcines teises („Meilės nusikaltimai Kabule“). Olandų režisieriaus Michielio Van Erpo filmas „Dabar aš moteris“ („I am a Woman Now“) skirtas transseksualams. Prieš penkiasdešimt metų lyties keitimo operacijas atlikęs Kasablankos gydytojas Georges’as Burou buvo vienintelė norinčių keisti lytį viltis. Režisierius klausia pirmųjų jo pacienčių, dabar jau senyvo amžiaus moterų, ar sprendimas, kurį kadaise priėmė, pakeitė jų gyvenimą taip, kaip jos tikėjosi? Kokia buvo visuomenės reakcija į pirmąją transseksualų kartą? Kaip jaučiasi tie žmonės, sulaukę senatvės?
Edukacinių renginių gausa išsiskirs tradicinė „Žalioji programa“, kurioje šiemet bus gvildenama itin Lietuvai aktuali energetikos tema. Prisidedant pagrindiniam šios programos rėmėjui, Šiaurės ministrų tarybai (NORDEN), programoje pristatomi šeši dokumentiniai filmai, skirtingai žvelgiantys į energetikos problemas. Komiška intonacija išsiskiria čeko Martino Marečeko filmas „Saulės tamsoje“ („Pod sluncem tma“). Jo herojai Milanas ir Tomašas 2006 m. atvyko į Zambijos kaimelį dalyvauti humanitarinės pagalbos projekte, skirtame elektrifikuoti vietos mokyklą ir ligoninę. Įžvalgus filmas suteikia peno apmąstymams ir apie panašių bendradarbiavimo projektų laimėjimus bei nesėkmes. Taip pat vyks edukacinės diskusijos su aplinkosaugos ekspertais iš Skandinavijos, o spalio 23 d. planuojamas seminaras, skirtas įvertinti Lietuvos energetikos efektyvumo politiką.
Kaip ir kasmet, dalis festivalio peržiūrų persikels ir į kitus Lietuvos miestus. Po spalio 17–24 d. vyksiančių peržiūrų Vilniuje (kino centras „Multikino Ozas“, „Skalvija“, Energetikos ir technikos muziejus), festivalis keliaus į Kauną (spalio 25–30 d., M. Žilinsko dailės galerija, „Galerija 101“). Lapkričio mėnesį peržiūros vyks kituose miestuose: Šiauliuose (Ch. Frenkelio vila, lapkričio 6–10 d.), Klaipėdoje (Kultūrų komunikacijų centras, lapkričio 7–11 d.), Alytuje (lapkričio 8–11 d.), Marijampolėje (lapkričio 9–11 d.), Utenoje, Ukmergėje ir Panevėžyje (lapkričio 14–17 d.).
Informacija apie filmus ir renginius pateikiama svetainėje www.nepatoguskinas.lt.
Pagal rengėjų inf.
